XXI amžius: didelių permainų pradžia

21amziusDaugelis žmonių savo gyvenimo kelią nueina kilpomis, vingiais, net neįtardami, kad jiems to nereikia. Kai kas sako, kad gyvenimas yra mokykla, kad visi tie reiškiniai, kuriuos stebime ir išbandome, skirti mūsų lavinimui.

 

Tai ne visai taip yra. Mes apsilankome šiame pasaulyje ne tam, kad ko nors išmoktume, o kad parodytume tai, ką jau žinome. Šis žinojimas turi reikštis veiksmais. Mes turime save sukurti iš naujo, savųjų išgyvenimų dėka. Tai pateisins mūsų gyvenimą, suteiks jam tikslą, persmelks jį šventumu. Tiesa – gali būti visai kita, negu įsigalėjęs požiūris.

 

Prieš kelis dešimtmečius atrastos reliatyvumo, kvantinės fizikos, molekulinės biologijos ar radioastronomijos teorijos. Tada jos buvo išjuoktos ir skelbiamos kaip pakrikusio proto fantazijos, okultizmas bei prietarai. Darvino teorija pateikė gyvybės formų vystymosi vaizdą, bet nenurodė, kaip atsirado gyvybė ar kuo tai reikalinga mums. Todėl daugelis mokslininkų ir kitų pasaulio žmonių jaučia, jog kažko trūksta. Mokslinės teorijos galbūt bando atsakyti į klausimą kaip? Tačiau svarbiausi klausimai yra kodėl? Yra per tūkstantmečius nusistovėjusios nekintamos tiesos, kurios randamos senoviniuose raštuose, tačiau šiandieninei žmogaus populiacijai tai skamba gana įkyriai ir civilizuotai daugumai nesinori nieko žinoti, paprasčiausiai tam neturi laiko ir kantrybės.

 

Metafizine prasme yra seniai įrodyta, kad Kūrėjas realiai egzistuoja, ir tikimasi, kad netolimoje ateityje bus pateikti duomenys žmonijai materine prasme. Pastaruoju metu Šveicarijos ir Prancūzijos šalyse, po žeme įrengtame 27 kilometrų ilgio hadronų greitintuve, fizikų vykdomi tyrimai pagal CERN programą, ieškant elementariųjų Higgso bozono dalelių, jau davė pirmuosius rezultatus. Tyrinėjant šią temą toliau, turimi įrodymai padės mums suprasti, ar yra Kūrėjas, davęs pradžią gyvybei ir visatai. Jeigu taip, koks Jis? Ar Jis yra asmuo, ar kitos formos energinis kūnas, turintis įtakos mūsų gyvenimui?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Vienas profesorius, pergyvenęs Osvencimo koncentracijos stovyklos siaubą, pasakė: ,,Niekas pasaulyje net sunkiausiomis sąlygomis nepadeda taip ištverti, kaip suvokimas, jog gyvenimas turi prasmę“. Jo manymu, žmogaus psichinė sveikata priklauso nuo to, kaip jis ieško prasmės. Kai Dalai Lama paklausė vienuolio, kalėjusio 18 metų Kinijos kalėjimuose, kaip jis ištvėrė kankinimus ir žeminimus, jis atsakė, kad pati didžiausia kančia jam buvo blogai pagalvoti apie savo kankintojus. Yra mokslui žinomi ir patvirtinti eksperimentų duomenys, kad Tibeto vienuolių kaukolės vidinis skliautas gilaus meditavimo metu švyti.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Dar įdomesnis mokslui atvejis, kai atsitiktinai kalnų uolos užverstoje nišoje buvo rastas sėdintis žmogus. Pirmas vaizdas buvo, kad tai skulptūra, nes nuo laiko buvo stipriai apdulkėjęs ir apneštas uolienų dalelėmis. Mokslininkams atlikus tyrimus pasitvirtino, kad visi žmogaus organai ir kraujotaka funkcionuoja normaliai, tik kitu režimu. Taip pat nustatyta asmens tapatybė: tai Tiulku Lama, vienas iš Mongolijos lamų, kuris prieš 625 metus dėl nežinomų priežasčių ,,negrįžo“ iš meditacijos, o ilgainiui buvo ir visai užmirštas. O ką galėtų pasakyti šiuolaikinės medicinos skeptikai apie Indijoje gyvenantį jogą, kuris 70 metų visiškai nevartoja jokio maisto ir negeria vandens?

 

Jeigu žmogus sukuria naują technologiją arba mašinas, įrenginius, jiems steigiami aptarnavimo ir priežiūros tarnybos, servisai. Jeigu gamta sukūrė žmogų, tai atsižvelgiant į jo sudėtingą fizinio kūno struktūrą, turi būti savireguliavimo ir harmoningo suderinimo su gamta mechanizmai. Tačiau dėl sparčios žmonijos evoliucijos ir technologinio progreso užmiršome, kad kiekvienas iš mūsų turime savo viduje dvasinį kūną, kurio nesistengiame išgirsti ar pajusti, nors fizinis kūnas ir protas yra jo buveinė ir jo dėka ląstelėse egzistuoja akivaizdi tvarka.

 

Mes suprantame, kad genuose yra milžiniškas informacijos kiekis. Mokslas nežino, kaip ta informacija galėtų atsirasti savaime. Tam reikia proto; ji negali atsirasti atsitiktinai. Žodžiai neatsiranda vien sumaišius raides. Norint paremti hipotezę, kad gyvybė atsirado savaime, reikia iškraipyti faktus. Ar mus tenkina tokia logika? Per dažnai mėginama kažką tvirtinti teturint vos keletą faktų. Todėl nestebina kai kurių mokslininkų analitikų išvados, jog gyvybė yra per daug sudėtinga, kad galėtų staiga atsirasti savaime, net gerai įrengtoje laboratorijoje, jau nekalbant apie ,,laukines“ sąlygas. Kuo daugiau sužinai apie gamtos stebuklus, tuo logiškesnė rodosi išvada: gyvybė turėjo kilti iš protingo šaltinio. Kokio?

 

Milijonai išsilavinusių žmonių daro išvadą, kad gyvybę Žemėje tikriausiai sukūrė aukštesnysis protas. Vienas iš stebuklų yra tai, kad visi augalai: gėlės, medžiai, vijokliai, samanos ar sausumos bei vandens gyviai, visi skraidantys sutvėrimai, vabzdžiai ir, be abejo, žmogus turi identiškus vienodus kelis genus. Sunku įsivaizduoti, kad banginyje, kiaulėje ar uode yra žmogaus genas. Deja, taip!

 

Štai keletą faktų apie mūsų fizinį kūną:

 

1. Žmonės “šeriasi” kaip šunys ar kiti gyvūnai, tik vietoje plaukų jie atsikrato viršutinio odos sluoksnio. Kasmet žmogus praranda apie 600 000 odos fragmentų, tai sudaro 700 gramų. Per 70 savo gyvenimo metų vidutiniškai žmogus numeta apie 50 kg odos.

 

2. Kraujas žmogaus kūne nueina ilgą kelią, dėl to kraujo indai sudaro beveik 100 000 km. Kiekvieną dieną per kraujagysles širdis perpumpuoja apie 7,5 litro kraujo.

 

3. Be maisto žmogus gali gyventi keletą savaičių, bet tik 10 dienų be miego ir tai neigiamai gali atsiliepti gyvenimui. Po 10 bemiegių parų žmogus užmigs amžinai.

 

4. Žmogaus skrandis savo gleivinę visiškai pakeičia kas 3-4 dienas. Jeigu tai neįvyktų, stiprios rūgštys, naudojamos maisto virškinimui, paprasčiausiai skrandį ištirpdytų.

 

5. Pas suaugusį žmogų kaulų yra mažiau negu pas kūdikį. Pradžioje skeletas turi 350 kaulų, vėliau palengva augant kai kurie kaulai suauga į vieną, dėl tos priežasties suaugusių žmonių skelete priskaičiuojami tik 206 kaulai.

 

6. Jeigu ištiestume į vieną plokštumą vienos ląstelės sluoksniu visą suaugusio žmogaus organų ir kūno paviršių, tai pasidengtų stadiono aikštė.

 

7. Klonai labai serga ir greitai sensta. Visas sukūrimo procesas pasendina dvigubai, nuo branduolio išėmimo, įdėjimo į kitą kiaušinėlį gaunamas dvigubas laikas. Pavyzdžiui, 6 metų aviai Doli iš viso išeina 12 metų. Persodinta ląstelė jau buvo sena.

 

Mes esame galingos kūrybos mašinos, sukuriančios naują kūrinį tą pačią akimirką, minutę, vos spėjus apie tai pagalvoti. Ypač galinga energija, kai susiburia minia. Taip, ši energija tokia galinga, kad gali sukurti pasaulinio masto įvykius ir aplinkybes bei sukelti globalines pasekmes. Reikia taip pat žinoti, kad visos blogybės yra mūsų kūrybos vaisius, nors ne visas sąmoningai mes pasirenkame patys.

 

Ilgą laiką žmogaus smegenys buvo lyginamos su kompiuteriu, tačiau dabartiniai atradimai rodo, kad gretinti toli gražu neteisinga. Ar įmanoma suvokti darbą organo, sudaryto iš beveik 50 milijardų neuronų su milijonu milijardų sinapsių (tarpneuroninių jungčių), kuriomis nerviniai impulsai praeina maždaug 10 milijonų milijardų kartų per sekundę.

 

Nervų tinklo principu dirbančių pažangiausių kompiuterių našumas prilygsta vos vienai dešimttūkstantajai kambarinės musės protinio pajėgumo. Tad pagalvokime, kaip kompiuteriai atsilieka nuo daug pranašesnių žmogaus smegenų. Koks žmogaus sukurtas kompiuteris gali pats remontuotis, perrašyti savo programą ar laikui bėgant tobulėti? Mūsų smegenys šį darbą atlieka automatiškai tiek jaunystėje, tiek senatvėje. Fizinė tikrovė yra sąmonės programa, sukurta skaitmeninių kodų. Skaitmeniniai kodai apibrėžia mūsų egzistavimą. Žmogaus DNR, tai užkoduota mūsų genetinė atmintis, kad vienaženkliais skaičiais būtų sužadinta specifiniu laikotarpiu. Tie kodai žadina protą permainoms ir sąmonės vystymuisi. Viso žmogaus smegenų pajėgumo toli gražu neįmanoma panaudoti per 70, 80 ar 100 metų. Smegenys pritaikytos dirbti neribotai.

 

Atlikome trumpą apžvalgą, iš kokių materialių dalių ir organų mūsų kūnas sutvertas. Dabar laikas pamąstyti, o kam reikalinga visa ši gremėzdiška konstrukcija, kas skatina ją veikti, kas yra varomoji jėga, kaip ji turi būti prižiūrima, kokios profilaktinės priemonės yra privalomos?

 

1915 metais amerikiečių gydytojas McDugal (Makdugal) aprašė savo atliktą eksperimentą ieškodamas ,,to nežinomo, kas vadinasi dvasia“. Bandymo tikslas buvo tas, kad reikėjo ,,pagauti“ žmogaus svorio svyravimą, kada jis miršta. Rezultatas parodė, kad ,,tas ieškomas nežinomasis“ sveria 22,4 gramo. Tačiau šiuolaikiniai tyrinėtojai, panaudodami tikslesnius matavimo prietaisus, gavo kitus duomenis.

 

Lietuvos mokslų akademijos puslaidininkių instituto visuomenės mokslų daktaras Eugenijus Kūgis sukonstruotomis precizinėmis svarstyklėmis nustatė, kad mirties momentu žmogus netenka nuo 3 iki 7 gramų svorio. Mokslininkas patvirtina savo žodžiais, kad tai ir yra žmogaus dvasia. Po to dar buvo atliekami eksperimentai Niujorko (JAV) mokslininkų, rezultatai panašūs. Įdomų eksperimentą atliko šveicarai. Jie svėrė 23 savanorius eksperimento dalyvius, kurie turėjo bandymo metu miegoti. Tuo momentu, kai žmogaus sąmonė pereidavo ribą tarp tikrovės ir sapno, jis prarasdavo nuo 4 iki 6 gramų svorio.

 

Nuo neatmenamų laikų žmonės ieškojo tai, kas palaiko jų gyvybę. Kvėpavimas? Logiška. Juk numirę nekvėpuoja. Vadovaujantis šiais pamąstymais daugelis tautų įsivaizdavo savo dvasią esant krūtinėje, pilve, galvoje – kūno dalyse, kurios dalyvauja kvėpavimo procese. Eskimai, žinodami, kad kaklo slankstelio pakenkimas yra mirtinas, dvasią patalpindavo jame. Senovės Babilono gyventojai kažkodėl įsivaizdavo gyvybei svarbiu organu ausis, ten ir dvasia buvo apgyvendinta. Šiuolaikiniai žmonės neturi vieningos nuomonės.

Rekomenduojami video:


2500
6 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
vycka

permainos aisku kad bus, i vandenio era dar pilnai neieje vibraciniu lygiu. Keisis geopolitika, šita dabartinė melu paremta subyrės, tai yra neišvengiama. Sistemos dyrbančios ant melo režimo vėliau ar anksčiau sugriūna. Keisis ir žmonių mastymas, psichinių žmonių mažės…….Nes dabar tai žemės planetoj, tai kokia 80% populiacijos tai yra su supuvusiom čakrom- sukirmijusiom!!! zmonės pilni egojismo, pykčio…….

I.

Painiojama dvasia su siela. Svorį turi siela, ne dvasia. Eksperimentai buvo vykdomi, sveriant ir nustatant pokytį kai kūną palieka siela. Dvasia – tai tam tikra būsena, kai yra fizinio kūno ryšys su savo “aukštesniuoju aš”.

booom

Ko reikia vartot, kad toki s…. parsyt?!

Ezekiel

“Yra mokslui žinomi ir patvirtinti eksperimentų duomenys, kad Tibeto vienuolių kaukolės vidinis skliautas gilaus meditavimo metu švyti.” –
Galima gauti šaltinį?

ababa

nustok ryt lsd gal normalu straipsni parasysi

Gx

Straipsnis parasytas bent jau risliai, bet, deje, labai saliskai ir pagrazintai, iskraipant faktus. Kurejo egzistavimas metafizine prasme tikrai nera irodytas ir tuo labiau nera butinas, “sielos svorio” niekam nepavyko irodyti ir t.t.

Taip pat skaitykite