XXI amžius: didelių permainų pradžia

Įdomius bandymus atliko vokiečių psichologai iš Liubeko universiteto. 7-17 metų amžiaus vaikų grupėje nenurodydami ir nepriversdami klausinėjo, kur gali būti žmoguje dvasia. Vyresnieji atsakinėjo: ,,Visur“ ir rodydavo nuo kaktos iki kelių. Vidurinio amžiaus rodydavo į galvą ir apvesdavo aplinkui. O patys jauniausieji pridėdavo pirštą šiek tiek kairiau širdies. Tokių atsakymų buvo dauguma. Bet kai kurie vaikai rodydavo į ,,saulės rezginį“ arba akis. O galbūt dvasia yra vis dėlto širdyje? Juk visuomeniniame supratime dvasingas ar širdingas žmogus – tai tas pats. Nes ir mokslas pastaruoju metu gavo šokiruojantį patvirtinimą apie vadinamąją ,,širdies hipotezę“.

 

Psichiatras iš Detroito, Sinajaus ligoninės, Polas Pirselas apklausė 140 pacientų, išgyvenusių transplantavimo operacijas, ir apie tai parašė savo knygoje ,,Širdies kodas“. Jo išvada yra tokia: mūsų dvasia su yra ne smegenyse, bet širdyje. Joje užprogramuota asmenybė ir ji kontroliuoja smegenis, o ne atvirkščiai.

 

Pirselas pažymi, jog visi jausmai, baimės, svajonės, mintys užkoduotos ,,liepsningojo variklio“ ląstelėse. Ši ,,ląstelių atmintis“ ir yra dvasia, kuri persodinant organą, nors dalinai, pereina į kito žmogaus kūną. Toliau jis aprašo faktus, kaip tolesniame gyvenime po operacijos keičiasi žmonės, jų pomėgiai, temperamentai, judesiai.

 

Galima drąsiai teigti, kad fizinis kūnas yra tik apvalkalas ar buveinė tikrajam amžinajam dvasiniam kūnui. Galingam, bei stipriam, kad jis sverdamas vos 7 gramus išjudina 70 kg (ar daugiau) žmogaus svorį, priversdamas funkcionuoti visas kūno sistemas ir organus. Nori ar ne peršasi mintis, ką pirmiau, o gal net ir lengviau, reikia gydyti savyje?

 

Beveik kiekvienas žmogus yra pastebėjęs, kad palikti nenaudojami daiktai ilgainiui sulūžta ar suyra. Mokslininkai vadina šią tendenciją ,,antruoju termodinamikos dėsniu“. Šį dėsnį veikiant matome kasdien. Nevažiuojamas naujas automobilis ar dviratis virsta metalo laužu. Iš apleisto namo lieka griuvėsiai, neprižiūrimas žmogaus kūnas degraduoja. Ne visada įveikti ligas padeda net šiuolaikinės medicinos diagnostiniai ir operaciniai įrenginiai, vaistai. Ar yra kokia alternatyva ligų gydymui, žmogaus išlikimui?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Alternatyvioji ir pagalbinė medicina (PSO – Pasaulinė sveikatos organizacija šią mediciną patvirtino kaip tradicinę, nes ji naudojama tūkstančius metų) šiuo metu pereina ypatingą etapą visame pasaulyje. Iki šiol ir Lietuvoje buvo nemažai žmonių, kurie dirbo individualiai ar nedidelėse grupėse propaguodami įvairias dvasines praktikas. Jau atėjo laikas sujungti dvasines praktikas ir medicinos mokslo pasiekimus į bendrą visumą, perkeliant žinias į akademinį lygį.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Vieni iš pirmųjų šios idėjos vykdytojų yra akademikas Jurgis Brėdikis, hab. dr. prof. Algimantas Kirkutis, Vilniaus universiteto onkologijos institutas, kiti mokslininkai bei visuomenės veikėjai, kurių dėka buvo įsteigti Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai. Pačiu laiku atsirado šios srities žinovų, kvalifikuotų medikų, kurie perėmė iniciatyvą organizuoti išplėstinę švietėjišką veiklą, padėti gyventojams ir pacientams prevenciškai rasti dvasinius kelius į savo vidų. Pažvelgti į ligą ne tik kaip į galutinį rezultatą, tačiau padėti rasti ir tyrinėti priežastis, dėl ko visa tai įvyksta.

 

Iš tiesų žmonės, skirtingai nei kiti šios dimensijos gyvūnai, jaučia dar vieną poreikį – mąstyti apie ateitį. Suvokiame, jog norime dar kažko, bet patys tikrai nežinome, ko. Ypač kai apninka bėdos. Kodėl žmonės taip trokšta meno? Menas turbūt yra labiausiai nepaaiškinamas žmonių, kaip biologinės rūšies, fenomenas. Kartu jis yra vienas iš alternatyvinio gydymo būdų.

 

Niekas negali paneigti nuostabios relaksacinės muzikos, paveikslų, poezijos teigiamo poveikio. Viskas prasideda nuo mažų dalykų, t.y. mikropasaulio, kurio nemato žmogaus akis. Jis praslysta kasdienybėje pro sąmonę, tapdamas gigantiškomis planetomis ar galaktikomis, ir išsibarsto nepasiekiamų žvaigždžių pavidalu. Ar daug žmonių pamąsto, kad jie taip pat yra neatsiejama jų dalis?

 

Žvelgiant plačiau, visi mums atsitinkantys ,,blogi“ dalykai – tai mūsų pačių pasirinkimas. Klaida yra ne ta, kad tuos dalykus pasirenkame, bet tai, kad juos vadiname blogais. Vadindami dalykus blogais, šitaip įvertiname save, nes patys juos kuriame. Kartais gali atsitikti netikėtas stebuklas, jeigu padėkosime ligai ar bėdoms, kurios mus apniko. Rodos, paprasčiausias žodis ,,ačiū“ gali apversti aukštyn kojom mūsų gyvenimą, žinoma, teigiama linkme. Visas materialusis gyvenimas klostosi pagal gamtos dėsnius. Tai, kas atrodo bausmė, arba tai, ką mes vadiname nelaime, piktu likimu, – iš tikrųjų tėra natūralių dėsnių pasireiškimas. Ne taip svarbu būti geram, o ne blogam, bet svarbu būti dvasiškai stipriam, o ne silpnam.

 

Tik asmeninė malda, meditacija, nesavanaudiškas tarnavimas artimui ir teigiamos mintys apie save, kitus ir pasaulį, kuriame gyvename, gali atitolinti mus nuo artėjančios katastrofos. Kiekvienas mes turime savo misiją. Tomis akimirkomis, kai užgrius tai, kas mes nesame, nepamirškime, kas mes esame. Gerbkime sukurtąjį pasaulį, kad ir kaip mums norėtųsi jį keisti. Žinokime, kad tai, kaip mes elgsimės nuožmiausių išbandymų metu, gali tapti mūsų didžiausia pergale.

 

Žmogui išsilaipinus Mėnulyje, rytojaus dieną teologas Karlas Bartas buvo paklaustas apie šį technikos triumfą. Jis atsakė: ,,Tai neišsprendžia nė vienos iš tų problemų, kurios naktį man neleidžia užmigti“. Iš to galima daryti išvadas, kad žmonės priprato prie naujienų, žinių, kas nereikalauja būtinumo apie tai mąstyti. Dėl to žmonėms labiau įprasta nesvarstant, negalvojant pritarti jų dogmoms.

 

Daugumą fizinių ligų sukelia proto ir jausmų destrukcija, pagieža, pyktis. Dažniausias patarimas apnikus šiems priepuoliams būtų fizinis ir dvasinis apsivalymas pasitelkiant kūrybines galias. Kiekviename asmenyje matyti tai, kas naudinga ir teikia viltį. Nekaltinti kitų, o ieškoti gerųjų savybių ir kiekvieną kartą jų pamatysite vis daugiau, nes kaip galvojame, tokie ir tampame. Užuot įžeistam – pamilti; užuot užsidariusiam savyje – atsiverti.

 

Šiais metodais gyveno ir gydė amerikietis krikščioniškasis mistikas Edgaras Keisas (Cayce). Nors jis nemokėjo sanskrito rašto ir nestudijavo rytų filosofijos, tačiau savo dvasine veikla su Vydūnu buvo labai panašūs. Tikslūs medicininiai argumentai buvo jų nepaprastų galių įrodymas. Dabar JAV Šiaurės Karolinos valstijoje yra įsteigta didelė klinika, kurioje gydoma pagal Edgaro Keiso receptus ir procedūras. Preliminariais duomenimis, jau išgydyta apie 7 milijonus pacientų iš viso pasaulio. Taip pat įsteigtas universitetas ir mokslo centras.

 

Skeptiškai nusiteikusiai Bostono medikų grupei mokslų daktaras Veslis Kečumas pasakojo, jog Edgaro Keiso protas paklusnus įtaigai kaip ir daugumos kitų žmonių, tačiau jis turi dar vieną savybę – sugeba aiškinti mintis, kurias gauna iš kitų asmenų pasąmonės. Pasąmonė nieko nepamiršta. Sąmonė gauna įspūdžius iš išorės ir perkelia visas mintis į pasąmonę. Ten jos išlieka net tada, kai sąmonė sunaikinama.

 

Didelę reikšmę ligai įveikti turi laukimas, tikėjimasis ir optimizmas. Tikimės daug – gausime daug. Tikimės mažai – ir gausime mažai. Nesitikime nieko – negausime nieko. Jeigu sergantis kūnas nefiksuoja pagerėjimo su kiekviena diena, tai reiškia, kad jis yra bejausmis kaip pakelės spardomas ir daužomas akmuo. Visa tai netrukus atsiliepia žmogaus gyvenimui, nes tampa pesimistine perspektyva. Jei asmuo nelaukia iš savo dvasinio globėjo didelės pagalbos ar paramos, vadinasi, jis turi labai silpną savo globėją, o gal visai jo neturi.

 

Galime visiškai patvirtinti, kad svajonėse ir sapne esame laimingesni ir sveikesni negu fiziniame matmenyje. Tai įrodymas, kad mūsų natūrali aplinka yra dvasinė, ne materiali, o mes gyvename vienu metu dviejuose matmenyse. Reiškia, kad reikia pirmiausiai šalinti ligos priežastį, keičiant požiūrį į situaciją, supančią aplinką, o ne pirmiau vaistais šalinti ligos simptomus.

 

Žmogus savo valios pastangomis gali nepaprastai daug, nepriklausomai nuo jo amžiaus.

 

Labai svarbu turėti savo idealą. Girdime daug nurodymų, patarimų, kurie reikalauja iš mūsų dėmesio ir įsipareigojimo. Tėvai, mokytojai, politikai, reklamuotojai, religijų atstovai – visi ragina pritarti jų požiūriui. Tokiais momentais mus gali gyvenimas mėtyti tarsi plūdurą ant bangų. Mums reikia tvirto pagrindo, kur galėtumėm jaustis saugiai, vietos, į kurią nors mintimis galėtumėm bet kada sugrįžti, iš naujo įvertinti ir perorientuoti gyvenimus ir mintis.

 

Reikia pastovaus ir stabilaus kriterijaus, kuris padėtų įvertinti informaciją. Jei nepriimsime tokios iniciatyvos ir atsakomybės už tokio kriterijaus įvedimą asmeniniame gyvenime – sukrėtimai bus dažnas svečias namuose.

 

Žinome, kad šiuolaikinis mokslas ieško naujų energijos šaltinių. Vienas iš jų yra Saulė. Jeigu mūsų ląstelių išklotinė yra stadiono aikštės ploto, tai galima pasakyti, kad belieka šviesą paversti energijos ir sveikatos saugykla savo kūne. Pabandykime įsivaizduoti saulės baterijas tokiame plote, ko gero, elektros energijos pakaktų kaimui aprūpinti. Yra žmonių, kurie šią dvasinę praktiką naudoja jau daug metų.

 

Šiuolaikinė medicinos mokslo pažanga yra stulbinamai pažengusi į priekį, tačiau akivaizdu, kad alternatyvioji ir pagalbinė medicina (tradicinė) yra neatsiejama nuo prigimtinio dvasinio žmogaus kūno. Atskirais atvejais tik pats žmogus gamtos jam suteiktomis savybėmis gali manipuliuoti savo ar paciento kūno ląstelių ir visatos informacija, šalinant ligos priežastį.

 

Vilimantas Zablockis, metafizikos daktaras, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Energetinio gydomojo poveikio komiteto pirmininkas – vlmedicina.lt

Rekomenduojami video:


2500
6 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
3 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
vycka

permainos aisku kad bus, i vandenio era dar pilnai neieje vibraciniu lygiu. Keisis geopolitika, šita dabartinė melu paremta subyrės, tai yra neišvengiama. Sistemos dyrbančios ant melo režimo vėliau ar anksčiau sugriūna. Keisis ir žmonių mastymas, psichinių žmonių mažės…….Nes dabar tai žemės planetoj, tai kokia 80% populiacijos tai yra su supuvusiom čakrom- sukirmijusiom!!! zmonės pilni egojismo, pykčio…….

I.

Painiojama dvasia su siela. Svorį turi siela, ne dvasia. Eksperimentai buvo vykdomi, sveriant ir nustatant pokytį kai kūną palieka siela. Dvasia – tai tam tikra būsena, kai yra fizinio kūno ryšys su savo “aukštesniuoju aš”.

booom

Ko reikia vartot, kad toki s…. parsyt?!

Ezekiel

“Yra mokslui žinomi ir patvirtinti eksperimentų duomenys, kad Tibeto vienuolių kaukolės vidinis skliautas gilaus meditavimo metu švyti.” –
Galima gauti šaltinį?

ababa

nustok ryt lsd gal normalu straipsni parasysi

Gx

Straipsnis parasytas bent jau risliai, bet, deje, labai saliskai ir pagrazintai, iskraipant faktus. Kurejo egzistavimas metafizine prasme tikrai nera irodytas ir tuo labiau nera butinas, “sielos svorio” niekam nepavyko irodyti ir t.t.

Taip pat skaitykite