Pasaulio pabaiga pagal Niutoną: tai įvyks 2060 metais

Atskirai pristatinėti Niutono (Isaac Newton) turbūt nereikia – anglų fizikas, matematikas, astronomas, alchemikas, filosofas – tai viena iš pačių iškiliausių mokslo asmenybių ir labiuausiai žinoma kaip visuotinio traukos dėsnio autorius.

Tačiau Niutonas nebuvo vien tik mokslininkas – jis nevengė domėtis ir alchemija, aišku visiškai slapta. Ir tuo pačiu buvo religingas žmogus – tiesa, ar jis tikėjo katalikais (oficiali nuomonė tokia), ar protestantais (beveik kiekvienoje sąmokslo knygoje apie katalikus jis minimas kaip slaptas bažnyčios priešas) niekas tikrai pasakyti negali, tačiau tai mokslininkui netrukdė domėtis Biblija ir netgi apskaičiuoti galimą pasaulio pabaigos datą.

Niutono nuomone, Apokalipsė turinti įvykti 2060 metais. Apie tai mokslininkas parašė savo raštuose, kurie neseniai buvo pirmą kartą parodyti visuomenei Jeruzalės universitete.

Rankraščiai, kuriuose buvo ir asmeninių skaičiavimų, susijusių su garsiojo fiziko pajamomis bei išlaidomis, 250 metų ramiai pragulėjo vieno Portsmuto grafo namuose. 1930 metais dokumentai parduoti aukcione, o nuo 1969 metų jie laikomi Izraelio nacionalinėje bibliotekoje. Apskaičiuodamas lemtingąją datą, Niutonas pasinaudojo ne moksliniais duomenimis, bet bibline pranašo Danieliaus knyga.

Gal tai ir būtų labai keista, jeigu Niutono dar jo amžininkai nebūtų apibūdine kaip labai ekscentriško žmogaus. Tad neverta stebėtis, jog vienas iškiliausių planetos protų užsiimė iš pirmo žvilgsnio gana kvailoku reikalu – matematinėmis ateities paieškomis Biblijoje. O ar iš tikro tai buvo teisingas žingsnis, ar nevisai pamatysime po 2060 metų.

Mokslininkas teigė, kad žmonijai lemta pragyventi 1260 nuo to momento, kai 800-siais mūsų eros metais Karolis Didysis įkūrė frankų valstybę. 1704 metais rašytame laiške Niutonas pažymi, kad pasaulio pabaiga gali įvykti ir po 2060 metų, tačiau jis nemanąs, kad tai galėtų atsitikti anksčiau.

Viename iš dokumentų Niutonas savaip interpretavo ir Senosios Šventyklos Jeruzalėje formą bei matmenis. Jo nuomone, šventykla buvo pastatyta kaip kosmoso projekcija. O kad taip nebuvo – irgi paneigti gana sudėtinga.