Emocijų – DNR ryšys

A HIGHER VIBEBe jokios abejonės, viešumoje prabilę apie emocijų ir minties galią dažniausiai susilauksime pajuokos, kritikos ar mažų mažiausiai kreivo žvilgsnio. Kodėl? Nes mintis ir emocija nėra materialūs. Kūnas ir aplinka grynų gryniausia medžiaga.

 

Kaip kažkas, kas “neegzistuoja”, gali paveikti mūsų realybę? Tiesa ta, kad gali, nes didžiausia klaida kurią daro materializmo amžiaus sekėjai, jog nepastebi, jog tai ką mes laikome materija, dažnai gali būti apibūdinta kaip holografiška realybė, tuo tarpu sąmonė su kiekviena diena tampa vis labiau ir labiau grynesnė.

 

Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje su JAV armija dirbanti mokslininkų grupė tyrė, ar mūsų jausmai toliau veikia gyvas ląsteles, konkrečiau DNR, kai tos ląstelės atskiriamos nuo kūno.

 

Kitaip tariant, ar paėmus audinio mėginį žmogaus ėmocijos ir toliau darys toms ląstelėms teigiamą ir neigiamą poveikį?

 

Vadovaujantis visuotinai priimtomis tiesomis, atrodytų, kad jokio poveikio nebus. Kodėl turėtume jo tikėtis? Jei nėra jokio mus tarpusavyje vienijančio lauko, bet kokios sąsajos tarp kūno ir nuo jo atskirtų audinio gabalėlių turėtų nutrūkti. Tačiau vienas eksperimentas parodė mums, jog išties yra visiškai kitaip.

 

1993 metais, žurnale Advences pasirodė straipsnis apie JAV armijoje atliktus eksperimentus, kuriais siekta patikrinti, ar emocijų ir DNR ryšys išlieka po ląstelių atskyrimo, o jei taip – kokiu atstumu tas ryšys veikia. Šio fenomeno šiuolaikinis mokslas pripažinęs nebuvo. Tyrėjai pirmiausia paėmė audinio mėginį ir DNR tepinėlį iš savanorio burnos. Bandinys buvo izoliuotas ir nuneštas į kitą patalpą tame pačiame pastate. Specialiai sukurtoje kameroje tyrėjai matavo elektrinius DNR parametrus ir taip tikrino, ar DNR reaguoja į donoro, esančio kitame kambaryje už kelių šimtų pėdų, emocijas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Donorui tuo metu buvo rodomi vaizdo įrašai. Siekiant sukurti tikras emocijas, buvo parinkta filmuota medžiaga apie karą, erotiniai vaizdai ir komedija. Žiūrėdamas visa tai, donoras per trumpą laiko tarpą turėjo patirti tam tikrą emocijų spektrą. Kitoje patalpoje buvo tiriama jo DNR.

 

Donorui išgyvenant emocijų bangas, tą pačią akimirką jo ląstelėse ir DNR buvo registruojami galingi elektriniai impulsai. Nors donorą ir bandinį skyrė kelių šimtų pėdų atstumas, DNR elgėsi taip, lyg vis dar būtų sujungtas su kūnu.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Atstumas ilgainiui buvo didinamas. Galiausiai donoro ląstelės buvo nugabentos 550 km nuo paties donoro.

 

Laiko tarpai skiriantys donoro išgyvenimus ir ląstelės reakcijas buvo matuojami itin tiksliu atominiu laikrodžiu. Ir visais atvejais šis laiko tarpas buvo lygus nuliui – tai reiškia, jog ląstelė reaguodavo tuo pat metu, kai donoras patirdavo kokią nors emociją. DNR reaguodavo taip, lyg vis dar būtų susijusi su donoro kūnu.

 

Vieno iš eksperimento autorių dr. Klivo Baksterio kolega dr. Džefris Tompsonas pasakė: “Žmogaus kūnas iš tikrųjų neturi nei pradžios, nei pabaigos”

 

Autorius: Lapino šešėlis

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.

Rekomenduojami video:


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
gmk

ne kūnas neturi pradžios ir pabaigos, o DNR reaguoja į energetinius impulsus. DNR struktūroje yra visa informaciją apie žmogų. energija akimirksniu nukeliauja, kur bebūtų perkeltas tas žmogaus DNR gabalėlis.

Taip pat skaitykite