Apsirūpinkite auksu, konservais ir šoviniais – artėja krizė

Atnaujinta 2016.02.02: anomalija.lt primena, kad šis interviu buvo publikuotas 2012 metais, kai dar nei pabėgėlių krizės nebuvo, naftos kainos siekė 120$ už barelį, o apie didžiausią ateities krizę nebuvo ne kalbos. Tačiau analitikas S. Demura, sėkmingai nuspėjo ateities pasaulio įvykius.

 

Nei Amerika, nei Europa niekaip negali reanimuoti savo ekonomikų. Skolos auga kiekvieną dieną. Kuo visa tai pasibaigs? Mes nutarėme pasiteirauti apie tai žinomo biržos analitiko Stepano Demuros. Jo požiūris skiriasi nuo daugumos ekonomistų požiūrių.

 

Jis pabrėžia, kad iš profesijos yra inžinierius fizikas, dėl to daro savo prognozes, remdamasis konkrečiais skaičiais, o ne prielaidomis. Pasibaigus interviu, KP korespondentas tiek įsijautė į eksperto prognozes, kad nusipirko 20 skardinių konservų. Dėl visa ko. Trumpiau kalbant, jautresnėms asmenybėms šio teksto būtų geriau neskaityti.

 

Pasaulio ekonomika mirė

 

– Skolos išsivysčiusiose šalyse vis auga. Kuo tai gali baigtis?

 

– Pasaulio ekonomika mirė. Išsivysčiusios šalys nebegali aptarnauti savo skolų. Amerikoje jos jau viršijo 16 trilijonų dolerių. Net jeigu JAV valdžia uždės savo piliečiams 100% pajamų mokestį, jie vis tiek negalės aptarnauti – išmokėti – skolų. Amerika paskutinius trisdešimt metų gyveno iš kreditų. Tai buvo pagrindinis civilizacijos ir pažangos šaltinis. Dabar šiai schemai atėjo galas. Ir vienintelė išeitis – defoltas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

– Tarkime, Amerika pasiskelbia bankrutavusi. Kas tada?

 

– Realizuojasi principas „Visiems, kuriems mes skolingi, atleidžiam“. Bet ir tai sudėtinga. Nes visi politiniai lyderiai turi tuos pačius šeimininkus – bankus. Kas yra tų bankų šeimininkai – velniai žino. Yra antras variantas, galima nuvertinti valiutą. Pavyzdžiui, dešimt kartų. Jeigu taip padarysite, tai skolų našta sumažės daugybę kartų. Viskas paprasta: jūsų skola nominuota senaisiais doleriais, o tai, ką gaminate – naujaisiais. Tačiau abu šie keliai nepriimtini politiniu ir socialiniu požiūriu. Tai pernelyg pavojinga.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

– Nejaugi dabartinės situacijos buvo neįmanoma apskaičiuoti? Juk protingi žmonės bankuose ir vyriausybėse sėdi, matematinius modelius kuria.

 

– Šiuolaikinė ekonomika neturi nieko bendro su realiu gyvenimu. Šių metų spalį netgi FRS pripažino, kad jų modeliai – tai beprasmiški matematikos pratimai. Pavyzdžiui, kam jie pradėjo pumpuoti į ekonomiką pinigus ir laikyti palūkanų normas beveik ties nuliu? Pagal jų modelius, po metų ar pusantrų turėjo prasidėti infliacija, skaičiuojama dviženkliais skaičiais, o taip pat vartojimo ir gamybos augimas. Nei vieno, nei kito mes nematome. Kainos neauga, naujos darbo vietos nekuriamos, gamyba smunka. Realiai į pasaulinę ekonomiką per du metus buvo įlieta maždaug 30 trilijonų dolerių. Tai maždaug pusė pasaulinio bendrojo nacionalinio produkto. Tačiau nepadėjo. Dėl to, kad pinigai nusėdo bankuose ir realios ekonomikos nepasiekė.

 

– Kas sutriko šioje gigantiškoje ekonomikos mašinoje?

 

– Yra tokia nuomonė: atseit mes pakilome į naują vystymosi lygmenį. Pas mus – postindustrinė visuomenė ir nauja ekonomika, bla bla bla… Tačiau kas tai yra iš tikrųjų? Tai kada pagrindinį pelną jūs gaunate ne ką nors pagamindami, o iš naujo pervertindami aktyvus. Tarkime, jūs turite butą. Einate į banką ir sakote: noriu jį užstatyti ir gauti kreditą. Bankas duoda jums šimtą dolerių.

 

Po metų ar dviejų dėl kainos augimo butas kainuoja jau du šimtus. Ateinate į banką ir sakote: duokite man dar šimtą. Ir bankas duoda, nes butas dabar tiek kainuoja. Ką darote jūs? Paimate tuos pinigus ir išleidžiate. Suprantama, aktyvų kainos vėl auga. Tačiau kažkuriuo momentu rinka sugriūna. Jūsų butas kainuoja tuos pačius šimtą dolerių, tačiau įsiskolinę esate kelis kartus daugiau. Aš visada prisimenu Japonijos pavyzdį, kai nekilnojamo turto kaina ten smuko nuo 1990 iki 1996 metų 80% ir iki šiol taip ir nepakilo. Kažkas panašaus dabar atsitiks visose šalyse.

 

Naftos kainos smuks kelis kartus

 

– Krizės nebeišvengsim?

 

-Ne, ir ji bus baisesnė už Didžiąją Depresiją. Dėl to, kad žymiai didesni disbalansai. Labiausiai nukentės Kinija ir Rusija, Saudo Arabija. Mes grįšime pagal savo gerovės lygį į praėjusio amžiaus septintą- aštuntą dešimtmečius.

 

– O kas konkrečiau vyks Rusijoje?

 

– Dabar viskas mūsų ekonomikoje priklauso nuo naftos kainų. Artimiausiais metais ji kris iki 35-40$. Kol kas taip nenutiko, nes į pasaulio ekonomiką vis dar pumpuojamas likvidumas, kuris keliauja į fondų ir žaliavų rinkas. Tačiau tai negali tęstis be galo. Problemos realiame sektoriuje jau prasidėjo. Netrukus piliečiai ir įmonės nebegalės aptarnauti savo skolų. Ir vėl viskas subliukš – kad ir kiek pinigų prispausdintų.

 

– Kodėl mes tokie pažeidžiami? Juk yra daug kitų ekonomikų, kurios užsiima resursų eksportu.

 

– Tarp mūsų ir jų yra principinis skirtumas. Paimkime kad ir Australiją. Pas mus egzistuoja ne į eksportą orientuotas modelis, o žaliavas tiekiančios kolonijos modelis. Ir nieko daugiau. Nuosava pramonė sužlugdyta. Žemės ūkis pradėjo stotis ant kojų, tačiau pasaulio Prekybos organizacija jį greitai pribaigs. Yra tiktai vamzdis, kuriuo pumpuojama nafta ir dujos.

 

Doleriai už naftą išleidžiami pirkti importinėms prekėms, Amerikos obligacijoms, o taip pat valdininkai išsiunčia juos iš šalies. Prisiminkime, kur buvome mes, ir kur buvo Kinija pagal išsivystymo lygį 1987 metais. Ir palyginkime dabartinę situaciją. Du labai dideli skirtumai.

 

Kaupkite pinigus ir gyvenkite be skolų

 

– Jūs tokius košmarus pasakojate, kad laikas bunkerį prie vasarnamio išsikasti ir produktus jame kaupti… Ką gi mums daryti?

 

– Jūs teisingai sakote. Pirkite konservus, šovinius, medikamentus ir ginklus. Aš nejuokauju.

 

– Nejaugi viskas bus taip rimta?

 

– Britų ir šveicarų spectarnybos jau ruošiasi pabėgėlių iš Europos antplūdžiui. Rašo ataskaitas apie krizės pasekmes, apie socilinius neramumus ir maištus. Labiausiai nukentės besivystančios šalys. Mes ir taip neturtingai gyvename, o gyvensime dar blogiau.

 

– Kokį svarbiausią patarimą galite duoti mūsų skaitytojams?

 

– Kaupkite pinigus ir gyvenkite be skolų. Svarbiausia taisyklė – gyventi neviršijant savo galimybių. Niekad nesupratau, kaip galima gaunant 60 000-70 000 rublių (6-7 tūkstančius litų) pirkti Mersedesus.

 

– Na, gerai, pinigų prisikaupiau. Kur juos man laikyti?

 

– Paverskite auksu. T.y. fiziniu metalu. Monetomis, aukso laužu, lydiniais. Akcijos ir obligacijos – tai popiergaliai, kitaip sakant – niekas. Tas pats su pinigais. Jų reikia atsikratyti. Prisiminkite bent jau pastarųjų dvidešimt penkerių metų istoriją. Kiek kartų pinigai nuvertėjo XX amžiaus pabaigoje? Taigi!

 

– O kuo geresnis auksas?

 

– 2008 metais augo tik aukso ir dolerio vertė. Bet jeigu pažiūrėsime į statistiką, tai doleris nuo 1913 metų prarado 98% perkamosios galios, o auksas – ne. Aukso pliusas tame, kad jis turi dar ir prekės funkciją. Didėja infliacija – brangieji metalai irgi brangsta. O kai ateina krizė, aukso vertė didėja, nes jis yra pinigų ekvivalentas. Asmeniškai aš savo šeimos kapitalą paverčiau auksu. Ir panašiai elgiasi, sakysime taip – kai kurie protingi žmonės, kuriuos aš pažįstu.

 

versijos-logo


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
DURNYTIS

Paaiskinkit kaip gali bankrutuoti salis? JAV jau 200 metu bankrutuoja, tai ko verzetes, prasot zalios kortos?

1930 metais JAV buvo ant bankroto slenkscio

subankrutavo visi bankai ir uzsidare visos gamyklos .. daugiau info great depression 1930…

CiaAS

kokie ateiviai ? kur? puola! :D

inkognito

Kas yra tų bankų šeimininkai – velniai žino.
Ar nesakiau, kad nereikės nei vieno mūšio ir tapsite ateivių vergais?
Tas kas be vargo gali susintetinti toną švino į toną aukso,tas nesunkiai taps ir padėties šeimininku ten kur vyrauja piniginiai mainai. Kaltinkite savo neteisingumą ir godumą kada siekiama beribių pelnų mokant apgailėtinus atlyginimus tam kas sukuria produktus prekybai.

Anonimas

Galejai ateiviu ir neminet