Cereros planeta – NSO kosminė bazė?

Italų astronomas ir būsimas astronomų draugijos “Dangaus sargyba”narys Džiuzepė Pjacis aptiko arčiausiai žemės esančią nykštukinę Cereros planetą.Jos masė už žemės mažesnė 6 tūkstančius kartų Nežiūrint į kuklų dydi, 2007-ais metais NASA pasiuntė automatinę kosminę stotį „Aušra“ („Down“), kuri Cererą turi pasiekti 2015-ais metais. Kuo ši mažytė planeta sudomino Jav kosminius tyrinėtojus?

Planeta, pavadinta Senovės Romos derlingumo deivės Cereros vardu, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visiškai be gyvybės ženklų. Astronomų manymu, visas planetos paviršius yra padengtas ledu ir moliu, karbonatu. Vis tik mokslininkai teigia, kad po planetos paviršiumi gali būti skysto vandens! Stebina ir taisyklinga apvali planetos forma, nes dauguma mažųjų kosmoso kūnų dėl silpnos gravitacijos nėra tokios taisyklingos formos. Tačiau tai nėra pagrindinė Cereros paslaptis. Neseniai buvo paskelbta prielaida, kad ši planeta – ateivių bazė.

Kosminė oazė

Dar Džiuzepė Pjacis pastebėjo iš planetos sklindančius keistus šviesos blyksnius. Tada astronomas jų taip ir nesugebėjo paaiškinti. Praėjus dviems amžiams įvairių šalių – Anglijos, Belgijos, Danijos ir Suomijos-astrofizikai po ilgalaikių stebėjimų „Hablo“ („Hubble“) teleskopu padarė šokiruojančią išvadą. Pasirodo, šią niekuo ypatingu neišsiskiriančią nykštukinę planetą nuolat lanko ateivių laivai, dar daugiau-tenai įkurta ateivių bazė, švyturys, tranzitinė stotis!

Belgų mokslininkas Albertas van Kiuismanas mano, kad paslaptingus įvairaus ryškumo ir trukmės blyksnius skleidžia didžiulės galios lazeris. Įdomu tai, kad šie blyksniai fiksuojami vienodais laiko tarpais, t.y. kas 7 ir 40 metų. Tačiau kaip galėjo negyvenamoje planetoje atsirasti lazeris? O gal ši planeta nėra jau tokia negyvenama?

Mokslininkas teigia: „Yra pastebėta, kad po šių blyksnių žymiai padidėja NSO pasirodymų Žemėje dažnis. Tai, be abejo, reiškia, kad Cereroje įrengtas kosminis švyturys, kuris atskrendantiems žvaigždėlaiviams nurodo nusileidimo vietą“.

Lazerio skleidžiami signalai – tai ne vienintelė keistenybė. Cerera, be kitų spindulių, dar skleidžia ir infraraudonuosius. Šią ypatybę pirmasis pastebėjo amerikiečių astronomas Oliveris Hansenas. Keisčiausia tai, kad nykštukinė planeta, esanti asteroidų juostoje, vienintelė skleidžia infraraudonuosius spindulius.

Ufologų hipotezės

Savaime suprantama, kad tokia naujiena negalėjo likti nepastebėta ufologų. Rusas, neatpažintų skraidymo objektų tyrinėtojas Jakovas Kisliukas mano, kad „Cerera yra dangaus kūnas, turintis pakankamą gravitaciją dideliems objektams statyti, tačiau neturintis atmosferos, kuri galėtų pakenkti į planetą dideliu greičiu besileidžiantiems ar iš jos kylantiems kosminiams laivams. Be to, planetos paviršiniuose sluoksniuose yra didelės vandens atsargos“.

Kiti ufologai palaiko kolegos mintis. Jų manymu, keistų signalų iš Cereros šaltinis gali būti kažkoks energetinis įrenginys, kuris būtina energija aprūpina nežemiškųjų rasių kosminius laivus, besileidžiančius į nykštukinę planetą.

Kyla kitas klausimas: jeigu Cereroje iš tiesų yra įkurta ateivių kosminė bazė (abejonių tuo lieka vis mažiau), kiek laiko ji jau veikia? Tyrinėtojai mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog šioje planetoje labai nesunku gauti vandens, ateivių tranzitinis punktas veikia jau milijonus metų. Visiškai tikėtina, kad senieji Žemės gyventojai turėjo kontaktų su NSO, ir tokių liudijimų atsiranda vis daugiau. Galima prisiminti nepaprastus archeologų atradimus – egiptiečių hieroglifus, kurie savo forma nepaprastai primena šiuolaikinius naikintuvus ir bombonešius.

Įtartinas aktyvumas

Suprantama, toks teiginys, kad ne kažkur kitur, o mūsų Saulės sistemoje egzistuoja ateivių kosminė bazė, daugeliui gali sukelti kreivą šypsnį. Jau nekalbant apie tai, kad yra nemažai manančių, jog žalieji ar pilkieji žmogeliukai – tai tik ufologų ar nelabai blaivių „liudininkų“ fantazijos vaisius.

Tačiau reikia būti objektyviais ir pažiūrėti į konkrečius faktus. Kaip paaiškinti tai, kad NASA išleido daugybę lėšų tam, kad į Cererą pasiųstų automatinę kosminę stotį?

Gali būti, kad NASA specialistams yra žinoma žymiai daugiau, nei eiliniams žmonėms, apie tai, kas iš tiesų vyksta nykštukinėje planetoje. Visiškai galima dalykas, kad automatinės kosminės sto¬ties „Aušra“ misija yra surasti šių teorijų patvirtinimus. O gal ši ekspedicija yra pirmasis suplanuotas kontaktas su ateiviais Cereros planetoje?

Deja, mums greičiausiai nepavyks sužinoti, kas iš tiesų vyksta šioje nepaprastoje planetoje. Misijos rezultatai gali būti įslaptinti, gal per televizorių ir bus parodytas nedidelis reportažas apie kosminį kūną be gyvybės ženklų, ne daugiau. Ir tai tik tuo atveju, jei ekspedicija bus sėkminga. Vargu ar ateiviai norės, kad kas nors įsibrautų į jų teritoriją, juo labiau į turinčią didžiulę strateginę reikšmę. Kas žino, gal po to tiesos jau nebebus galima nuslėpti…

Inf. pasidalino: mzicka, inf. šaltinis žurnalas “Mįslės ir faktai”