Ekopsichologija – kas tai?

„Ekopsichologija” — tai naujos tyrimų srities pavadinimas, ir ji nagrinėja, kaip mūsų psichologinė gerovė susijusi su aplinka. Šį terminą sugalvojo istorikas Theodore’as Roszakas, Ekopsichologijos instituto Kalifornijos valstybiniame universitete, Heivarde, kūrėjas ir direktorius. Roszako teigimu, mes taip atsiribojome nuo gamtinės aplinkos, kad tai žaloja mūsų psichiką.

 

Psichologai įtaria, kad mūsų nusigręžimas nuo gamtos gali būti pasaulyje paplitusių emocinės negalios, depresijos, susvetimėjimo jausmo bei egzistencinio nerimo priežastis. Michaelio Coheno teigimu, mes beveik 95 procentus laiko praleidžiame pastato viduje, nekontaktuodami su gamta ir energijomis, kurios palaikė mūsų, kaip rūšies, evoliuciją.

 

Cohenas pastebi, kad kai žmonės imasi veiklos gamtoje, daugelis sutrikimų, tokių kaip apetito problemos, asmenybės sutrikimai, išankstiniai nusistatymai ir priešiškumas, dingsta.

 

Harvardo mokslininkas dr. Edwardas Wilsonas, žengia dar toliau, drįsdamas teigti, kad mes turime genetinį poreikį būti gamtoje. Jis teigia, kad kontakto su gamta nebuvimas neleidžia mums intelektualiai, estetiškai ir dvasiškai pasitenkinti.

 

Šiuolaikiniame pasaulyje mes ištisus mėnesius ar netgi metus galime pragyventi, net nepalietę žemės. Mes įkaliname save pastatuose, lauke būdami avime batus, vaikščiojame ant sintetinių grindų, betono ar asfalto, keliaujame automobiliais, autobusais ir lėktuvais, kurie izoliuoja mus nuo gamtos energijų. Mus visada kas nors skiria nuo žemės.

 

Savo knygoje „Šeštasis išnykimas” („The Sixth Extinc-tion”) antropologas Richardas Leakey poreikį sugrįžti į gamtą vadina „biofilija” arba biosferos meile. Leakey supratimu, šis universalus žmonių poreikis yra susijęs su mūsų fizine ir psichine sveikata, o bendravimas su gamta ir jos energijomis maitina žmogaus dvasią.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Sugrįžimas į mišką

 

Ekopsichologijos reikšmė, susijusi su mūsų pasitenkinimo ir ramybės pojūčiais, kiekvienam iš mūsų skirtinga. Tai pademonstravo dr. Sarah Conn, gydytoja psichologė, Harvardo medicinos mokykloje dėstanti ekopsichologiją. Conn dažnai klausinėja savo klientų apie jų reakcijas į gamtą, teigdama, kad šios reakcijos yra svarbūs energijos šaltiniai.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tai, ką jie apibūdina asmeniniu, vidiniu skausmu, ji laiko ne tik jų asmeninių aplinkybių istorijos išraiška, bet ir žemės skausmo išraiška. Ji papasakojo tokią istoriją:

 

„Po sunkaus infarkto gydytis atėjo penkiasdešimtmetis vyras, augęs skurdžioje Centrinės Amerikos aplinkoje ir pasiekęs finansinę sėkmę JAV šiaurės rytuose. Jis norėjo užduoti keletą svarbių klausimų apie tai, kur jo vieta pasaulyje ir ką jam toliau daryti.

 

Žmogus jautė, kad jo gyvenime kažkas ne taip, ir kad jis turi kažką iš esmės pakeisti. Mes sutelkėme dėmesį į kūno pojūčius, susijusius su ypatingai intensyvia emocine liūdesio, pykčio ir nusivylimo būsena, kuri, atrodė, buvo susijusi su tuometiniais šeimyninio gyvenimo sunkumais. Kai taip padarėme, jis įsivaizdavo, kaip panyra giliai į žemę ir išnyra tropikų miške netoli šaltinio, kuriame buvo krioklys.

 

Kai jis įsivaizdavo, kad sėdi po šio krioklio srove, jo skruostais pradėjo riedėti ašaros, ir jį apėmė jausmas, kad ši srovė yra ašaros, tekančios jo kūnu. „Tai toks neapsakomas jausmas, — sakė jis, — kažkas daug gilesnio nei mano asmeninis liūdesys…” Jis sakė, kad dabar dirbsiąs kažką susijusio su aplinkosauga, nors niekada nemanė, kad jam ši problema bus tokia aktuali.

 

Kai sugrįžome prie kūno pojūčių ir vizualizacijos kito susitikimo metu, jam pasirodė vedlys, kuris nuvedė jj prie to krioklio, liepė sėdėti vandenyje ir leisti vandeniui tekėti per kūną, kad kiekvieną dieną jaustų pasaulio liūdesį ir išmoktų mylėti. Jis susikūrė viziją apie tai, kaip grįžta į Centrinės Amerikos šalį, gyvena tarp kitų tenykščių žmonių ir kuria ekologiško vandens rezervuaro planą”.

 

Parengta pagal: William Collinge “Subtilioji Energija”

Rekomenduojami video:


2500

Taip pat skaitykite