Dar viena Černobilio paslaptis: kodėl augalai nežūva nuo radiacijos?

Po 1986-ųjų tragedijos Černobylis tapo negyvenama zona. Negyvenama žmonėms. Gamta pademonstravo savo sugebėjimus išlikti ir prisitaikyti. Bėgant laikui žmonių apleistoje vietovėje gyvūnų ir augalų populiacija ėmė pastebimai augti. Sugrįžo net kai kurios organizmų rūšys, kurių jau keletą dešimtmečių tenai niekas nebematė.

 

Tyrinėtojus ypatingai nustebino tų vietų augmenija, kuri sėkmingai atsigavo vos per trejus metus.

 

Gyvos ląstelės esmę saugo jos DNR kodas. Radioaktyvi spinduliuotė gali iškraipyti ar visiškai suardyti DNR grandinę. Didesnė radiacijos dozė ląsteles sunaikina, mažesnė – transformuoja į vėžines. To atstatyti neįmanoma.

 

Gyvūnai ir žmonės nėra pajėgūs išgyventi organizme vykstant šiems procesams, nes jų gyvybinės sistemos nėra pakankamai lanksčios. Vos vieno organo suirimas dažnai iššaukia viso organizmo žūtį. Augalai negali judėti, kaip juda gyvūnai, neturi galimybės pasišalinti iš pavojingos vietos, todėl jie išsiugdė sugebėjimą prisitaikyti net ir prie pačių ekstremaliausių sąlygų.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Augalų ląstelės yra universalesnės nei gyvūnų, jos sėkmingai prisitaiko bei keičia savo paskirtį. Taigi, augalai gana greitai gali atsiauginti savo prarastas dalis, išleisti naujas šaknis, šakas ar lapus.

 

Augalo organizme taip pat gali susiformuoti piktybiniai augliai, tačiau dėl standžių jungiamųjų kliūčių jie neplinta kamienu ar stiebu į kitas augalo dalis. Mokslininkai taip pat nustatė, jog augalai turi specialius DNR apsaugos mechanizmus, neleidžiančius suardyti ląstelių.

 

Visa tai ir paaškina Černobylio zonos augmenijos klestėjimo paslaptį.

 

Šaltinis: http://nashaplaneta.su


2500