NSO pėdsakai Europoje

Daugelis žmonių mano, kad pranešimai apie neatpažintus skraidančius objektus gaunami tik iš JAV. Vieni tokius pranešimus laiko prasimanymais, kiti – vaizduotės vaisiais, dar kiti – ateivių iš kosmoso apsilankymu. Apie NSO, pastebimus Europoje, pranešama jau nuo praėjusio šimtmečio vidurio.

 

1948 metų rugpjūtis. Visa Europa juokėsi iš daugybės pareiškimų apie Jungtinėse Valstijose neva besilankančius ateivius. Tačiau tų metų rugpjūčio 16 dieną vienas Austrijos laikraštis išspausdino straipsnį „Pirmieji skraidančių diskų pasirodymai Centrinėje Europoje“. Miolvirtelio miestelio gyventojai prie Čekijos sienos pastebėjo skraidančias lėkštes, skrendančias nepaprastai dideliu greičiu ir grįžtančias į savo atsiradimo vietą. Neilgai trukus gandai apie skraidančius objektus pasirodė ir iš kitų vietų. Tai buvo europietiškų skraidančių lėkščių bumo pradžia.

 

Nedaugelis žino, kad NSO buvo pastebėti jau anksčiau visoje Europoje, tik nesusilaukė tokio dėmesio. Liudijimai apie NSO buvo aprašyti vietiniuose laikraščiuose, daugiausiai – Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje.

 

1947 metų lapkritį vienas Stambulo laikraštis išspausdino liudininkų įspūdžius apie skraidančias lėkštes, skraidžiusias virš Sovietų Sąjungos ir Turkijos sienos. Laikraštyje taip pat buvo išspausdinta nuomonė, kad galbūt tai Sovietų Sąjungos mokslininkai eksperimentuoja su kosminiais spinduliais varomomis raketomis.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

1948 metų kovo mėnesį septyni NSO buvo pastebėti Šiaurės Italijoje. Romos laikraštis išspausdino liudininkų pasakojimus apie objektus, skrendančius kelių kilometrų aukštyje nepaprastai dideliu greičiu ir skleidžiančius žemus garsus.

 

1948 metų rugpjūčio 29 dieną laikraščiai visoje Europoje rašė apie keistus vaizdinius netoli Miuncheno (Vokietija): „Penki Jungtinių Amerikos Valstijų oro pajėgų pilotai stebėjo keistą sidabrinės spalvos objektą, panašų į vadinamąsias skraidančias lėkštes, kabantį virš Noibibergo oro bazės Bavarijoje. Objektas išnyko pilotams iš akių didžiuliu greičiu, virš oro bazės prakabojęs apie 30 minučių. Panašų objektą prieš kelias dienas buvo matę kiti amerikiečių pilotai“.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Šis pranešimas išjudino astronomus ir mokslininkus. Jie kalbėjo, jog tai galėjo būti slapti Rusijos aparatai ar kitų planetų gyventojų kosminiai laivai. Kai kurie mokslininkai teigė, kad tai JAV kūrinys.

 

1948 metų lapkritį Danijos laikraščiai rašė, kad neatpažinti skraidantys objektai buvo pastebėti Skagene. Jie buvo aprašyti kaip raketos, praskridusios virš Skageno dideliame aukštyje ir išnykusios šiaurėje. Vienas Danijos pakrančių apsaugos pareigūnas matė disko formos objektą, skrendantį kelių kilometrų aukštyje. Su žiūronais jis pamatė kitą „spindintį kaip sidabras ir skrendantį priešinga kryptimi“ objektą. Liudininkų skaičius neleidžia šio įvykio vadinti prasimanymu.

 

Vokiečių žurnalas aprašė, neva II pasaulinio karo metu virš vokiečių pozicijų skraidžiusius disko formos objektus, kurie naktį atrodė kaip nedideli ugnies kamuoliai. Sklandė gandai, kad tai vokiečių sukurti radarais valdomi prietaisai, skirti priešų lėktuvams aptikti. Kiti sakė, kad tai nežemiškos kilmės objektai.

 

Prancūzų žurnalas atrado 500 metų senumo rankraštį, pasakojantį apie NSO:

 

„Kūčių naktį, pusės mėnulio dydžio šviečiantis objektas buvo matomas beveik ketvirtį valandos. Jis padarė keletą manevrų, o tada dingo iš akiračio“.

 

1949 m. spalį Kopenhagos gyventojai taip pat turėjo progą pamatyti „skraidančius ugnies kamuolius“ mieste ir aplink jį. Ugnies kamuoliai taip pat buvo matomi ir Baltijos jūros Bornholmo saloje. Panašūs kūnai buvo matomi ir Švedijoje, tik savaitę anksčiau.

 

Iki 1950 metų pranešimai apie skraidančias lėkštes žmonėms buvo įdomūs tik truputį labiau nei įprastos naujienos. Daugiausiai NSO buvo užfiksuota 1950 ir 1951 metais. Šimtai pranešimų apie tai pasirodė Belgijoje, Vokietijoje, Sicilijoje, Austrijoje, Libane ir Portugalijoje. Keista, bet amerikiečių naujienų tarnybos apie tuos įvykius nutylėjo. Pavyzdžiui, paštininkas Jozefas Bremas iš Kioclingo Vokietijoje pranešė matęs keistą objektą danguje. Bremas jį apibūdino kaip geltoną sidabro diską, panašų į apverstą lėkštę ir apsuptą šviesos žiedo. Objektas buvo matomas daugiau nei minutę, o tada nuskrido pietvakarių kryptimi.

 

Vieno Briuselio prekybos centro keliasdešimt darbuotojų užplūdo policijos nuovadą pasakodami apie skraidančią lėkštę, pastebėtą virš jų prekyvietės.

 

Pakrantės apsaugos komanda prie Portugalijos krantų pastebėjo keliasdešimt keistų objektų, skraidančių „greičiau nei pabūklų sviediniai“.

 

Visi vieno Sicilijos kaimo gyventojai stebėjo disko pavidalo objektą, skraidantį virš Kaltagirono kaimo. Padaręs keletą lankų aplink vietovę, skraidantis aparatas išnyko pietryčiuose.

 

Du Vienos policininkai pasakojo matę NSO, judantį link Čekijos sienos. Policininkai matė objektą apie pusę minutės.

 

Europiečiams buvo sunku patikėti savo akimis. Kiekvieną rytą laikraščiuose jie skaitė apie vis naujus ir naujus skraidančių objektų pasirodymus nuo Ispanijos iki Tarybų Sąjungos.

 

Tuo laikotarpiu daugiausiai apie NSO būdavo pranešama Danijoje ir Italijoje. Vis daugiau mokslininkų priėmė idėją, kad NSO – tai JAV arba Rusijos skraidantys aparatai. Kiti pritarė amerikiečių „ekspertų“ teorijoms, kad tai tėra jonizavęsi debesys, miražai, meteoritai arba masinė isterija. Daugelis Europos mokslininkų palaikė nežemiškos reiškinių kilmės teoriją.

 

Kiekvienas turėjo savo nuomonę ir savo teoriją apie skraidančias lėkštes. Aišku, kai kurie nuėjo per toli sakydami, kad tai „dangaus saugotojai“ arba rado biblijinę reikšmę „Ir tada bus ženklai danguje“. Prancūzijoje tris dienas iš eilės buvo užfiksuojama po 20 liudijimų per dieną.

 

1952 metų sausį vienas JAV meteoritų ekspertas pranešė apie žalios spalvos ugnies kamuolius, kurie greičiausiai buvo ne meteoritai, o Tarybų Sąjungos valdomos raketos. Istorija buvo išspausdinta „Look“ žurnale ir teigė, kad NSO yra „žmogaus rankų darbo aparatas, greičiausiai pagamintas sovietų”.

 

Tada iš vieno Prahos universiteto profesoriaus atėjo pareiškimas, kad jis pats prieš Vokietijos sutriuškinimą sukūrė disko formos skraidantį aparatą. Profesorius Rudolfas Šraiveris sakė, kad jo darbo brėžiniai buvo pagrobti, o kai dublikatus jis atidavė Prahos universitetui, jie atsidūrė rusų rankose.

 

1954 metų pradžioje švedų pilotas pastebėjo keistą metalinį diską, skrendantį viršgarsiniu greičiu pietų Švedijoje netoli nuo rusų raketų bazių. Po kelių dienų Maskvos radijas paskelbė, kad Rusija su NSO nėra susijusi. Skraidančios lėkštės buvo pavadintos „propaganda, skirta kaimyninėms valstybėms provokuoti“.

 

1954 metų kovo 26 dieną NATO oro bazėje Vokietijoje buvo gautas pranešimas apie NSO. F-86 viršgarsiniai lėktuvai bandė pasivyti objektą, tačiau jiems tai nepavyko. Oro pajėgos jokių išvadų nepateikė.

 

1948 metų balandžio 28 dienos slaptame JAV karinių pajėgų departamento dokumente rašoma: Kartais lėkštės formos objektai pastebimi judantys didžiuliu greičiu ir keičiantys kryptį. Tai rodo, kad jie yra valdomi mąstančių būtybių arba pilotuojami radijo bangomis. Šių aparatų greičio vystymas viršija žinomas normas. Aparatai skrenda be jokio garso. Specialių instrumentų pagalba apskaičiavus jų dydį, galime teigti, jog disko diametras siekia nuo 25 iki 40 metrų“.

 

Jeigu šis dokumentas buvo paremtas faktais, tai po mėnesio oro pajėgų paskelbtas oficialus pareiškimas, kad skraidančių objektų nėra, gali būti laikomas apgaule.

 

Kad ir kurią pusę jūs palaikote, turėtumėte pripažinti, jog tiek liudininkų parodymų negali būti laikoma visišku prasimanymu. Tūkstančiai žmonių visame pasaulyje tvirtina matę NSO savo akimis ir nepripažįsta paaiškinimų, kad tai atspindžiai danguje arba neteisingos įprastų objektų interpretacijos.

 

Visai neseniai JAV oro pajėgos paskelbė, kad 20 procentų amerikiečių liudijimų apie NSO negali būti paaiškinti. Bet kaipgi tūkstančiai europiečių, kurie taip pat matė nepaaiškinamus reiškinius danguje? Kiek procentų jų yra nepaaiškinami ir kas juos ištirs?

 

Gal tai, kas dabar laikoma didžiausioje paslaptyje, kada nors bus ištirta? O gal ir ne?..

 

Parengė: Žygimantas Pauliukevičius, klaipeda.diena.lt


Leave a Reply

2500