Žmogaus energetika – mokslininkai nutyli apie svarbiausius dalykus

Žmogaus energetika – tai pranos pasireiškimas. Žmogaus ir gyvūno energetika skiriasi tuo, kad gyvūnas naudojasi ja nesąmoningai, be intelekto pagalbos, nekontroliuojant valiai. Atitinkamai išsitreniravęs, savo valią valdyti mokantis žmogus gali, panorėjęs, sustabdyti savyje energijos srautą arba jį sustiprinti, nukreipti su didele jėga į reikiamą vietą, gali naudotis savo energetika, sujungdamas ją su minties laukais, kad sustiprintų minties energiją ir jėgą.

Pranos energija visiškai skiriasi nuo minties jėgos ir aplamai nuo visų į mintį įdedamos energijos pasireiškimų. Šis reiškinys yra tiesiog stipri gamtos jėga, kaip elektra ir kt. Žmogus gali naudotis juo sąmoningai arba ne, suprasdama, ar ne, protingai ar neprotingai. Žmogaus bioenergija – tai pranos energijos forma. Prana – tai universali energija, įvairiai pasireiškianti visuose gyvuose ir negyvuose daiktuose. Visi energijos pasireiškimo būdai yra pranos variantai. Elektra – tai tik pranos forma. Tas pats ir su žmogaus bioenergija.

Žmogus gauna praną iš oro, maisto, vandens. Jeigu jam trūksta pranos, jis silpsta. Galima sąmoningai ar nesąmoningai imti praną iš kito žmogaus (vampyrizmas). Sąmoningas vampyrizmas (juodoji magija) baudžiamas dvasinės raidos sustabdymu. Žmogus niekad netaps tokio vampyrizmo auka, jei tik sužinos ir suvoks energijos pasireiškimo dėsnius. Pranos jėga yra stipriausia gamtos gydomoji jėga. Naudojimasis pranos energija – vienas seniausių natūralaus gydymo metodų ir jo naudojimas tapo beveik instinktyvus. Nukritęs vaiukas bėga pas mamą, kuri paliečia sumuštą vietą, bučiuoja, glosto ir po kurio laiko skausmas praeina.

Kai prisiartinam prie kenčiančio žmogaus, dažnai visai natūraliai padedam jam ranką ant kaktos ar paglostom jam ranką. Šis instinktyvus judesys yra energijos perdavimo būdas tam, kam jos reikia. Ir paprastai skausmas, sielvartas palengvėja, prisilietus draugiškai rankai. Verkiančio vaiko priglaudimas prie krūtinės – kita instinktyvaus veiksmo, turinčio tą patį tikslą, forma. Motinos energija išeina iš jos, stumiama jos mylinčios minties ir vaikas nusrimsta, pasijunta geriau.

Energija gali būti nukreipta iš organizmo padedant norui ar minčiai, arba gali būti perduodama kitam asmeniui ranka liečiant kūną, bučiniu, kvėpavimu ir pan.

Kai norime pakelti pirštą, darome valios pastangą, jeigu šitas noras sąmoningas. Jei nesąmoningas – pastangą daro instinktyvusis protas. Ši pastanga reiškia, jog į raumenis siunčiamas tam tikras energijos kiekis. Raumuo įsitempia, pirštas pakyla. Kiekvienas mūsų žingsnis vyksta to paties proceso dėka, kiekvienas ištartas žodis, ašara, širdies dūžis – viską sukuria žmogaus energetika, kurią valdo sąmoningos valios ar instinktyvais proto bangos.

Energija siunčiama nervais kaip telegrama laidais, einančiais į visu žemės kampelius. Nervai – tai telegrafo laidai, kuriais nenutrūkstamu srautu eina srovė. Kaip atrodė neįmanomas bevielis telegrafas, taip fiziologai neįsivaizduoja nervinių srovių perdavimo be nervų. Tačiau prana gali būti perduodama ir be nervų pagalbos ir netgi būti siunčiama per atstumą iš žmogaus į žmpgų per astralinę atmosferą. Žmogus – tai gamtos laboratorijoje sukurtas aparatas, skirtas išgauti energiją iš visko, su kuo jis susiliečia.

Žmogaus paimta energija saugoma nervinėje sistemoje, kur yra didelės jos atsargos, patalpintos tarsi ištisame akumuliatorių tinkle, kurio centras yra saulės rezginys. Iš šių saugyklų energiją ima protas arba jausmai ir siunčia ten, kur ji įvairiems tikslams reikalinga. Kai sakome “veikia protu” ar “veikia jausmu”, tai visiškai nereiškia, kad protas ar jausmais turi veikti sąmoningai. Priešingai, ne daugiau kaip 5% visų poelgių yra sąmoningos valios pasireiškimo rezultatas. Likusieji žmogaus ir jo organizmo veiksmai atliekami instinktyviojo proto, kuris vadovauja kūno funkcijoms – vidinių organų darbui, virškinimui, įsisavinimui, išsiskyrimui, kraujotakai ir kt. Fizinio organizmo gyvenimo sferoms.

Visos kūno dalys visada turi savyje didesnę ar mažesnę energijos atsargą, o atsargų dydis priklauso nuo to asmens gyvybingumo. Organizmo, ar kurios nors jo dalies gyvybingumas yra nulemiamas pranos kiekio visoje sistemoje ir jos dalyse. Žmogaus nervų sistema padalinta į dvi dalis – cerebralinę (nugaros smegenų) ir simpatinę. Cerebralinė sistema sudaryta iš visų tų nervų sistemos dalių, kurios telkiasi kaukuolėje ir stubure, t.y. galvos ir nugaros smegenų kartu su ervais, išeinančiais iš nugaros smegenų. Ši sistema valdo gyvūniškąsias gyvenimo funkcijas – norėjimą, jautimą ir pan. Simpatinė sistema apima tas nervų sistemos dalis, kurios išdėstytos krūtinėje ir pilve, ir kurios susijusios su vidiniais organais. Ši sistema valdo nesąmoningus procesus – augimą, maitinimąsi ir pan. Šią sistemą kontroliuoja instinktyvusis protas – instinktai.

Cerebralinė sistema tarnauja regai, klausai, skoniui, uodimui, lietimui, judėjimo impulsams ir aplamai žmogaus “Aš” naudojasi ja tam, kad galvoti, galvojimui, t.y. sąmoningumo ir intelekto pasireiškimui. Tai įrankis, kuriuo žmogaus “Aš” bendrauja su išoriniu pasauliu tarpininkaujant jutimo organams.

Smegenys – tai didelė nervinio audinio masė, jie sudaryti ių 3 dalių – pusrutulių, užimančių kaukolės priekį, vidurį ir galą, smegenėlių, esančių apačioje, galinėje kaukolės dalyje ir ilgųjų smegenų – plačios nugaros smegenų pradžios, esančios po smegenėlėmis. Didžiosios smegenys, pusrutuliai – tai intelekto ir lėtai besivysrančio dvasinio proto organas. Reikia pažymėti, jog tai tėra viso labo tik organas, bet ne pats intelektas ar dvasinis protas. Smegenėlės – tai instinktyviojo proto organas.

Ilgosios smegenys yra nugaros smegenų viršutinė dalis ir nuo jų kaipir nuo didžiųjų smegenų eina nervai į galvos, krūtinės, pilvo, kvėpavimo organus. Nugaros smegenys užpildo stuburo kanalą. Tai ilga nervų audinių masė, nuo kurios kai kurių slankstelių sujungimo vietose atsišakoja nervai, sujungti su visomis kūno dalimis. Nugaros smegenys panašios į pagrindinį telefono kabelį, iš kurio eina laidai į atskirus telefono aparatus.

Simpatinė nervų sistema yra sudaryta iš dvigubos nervinių mazgų grandinės, išsidėsčiusios abipus nugaros smegenų ir yra mazgų, esančių įvairiose galvos, kaklo, krūtinės, pilvo ertmės vietose. Šie mazgai jungiasi tarpusavyje nerviniu audiniu, o su cerebraline sistema – judesių ir sensoriniais nervais. Nuo mazgų atsišakojimai eina į įvairius kūno organus, kraujotakos indus ir t.t. Įvairiose kūno dalyse nervai susitinka ir sudaro taip vadinamus nervinius rezginius. Simpatinė sistema valdo nevalingus procesus: kraujotaką, kvėpavimą, virškinimą.

Visos šios sistemos dėka veikia žmogaus energetika.

Impulsai, einantys iš proto per smegenis, ima energiją iš organizmo saugyklų ir nukreipia ją į visas kūno dalis per nervų sistemos “laidus”. Be šios energijos neplaks širdis, nejudės kraujas, nekvėpuos plaučiai, nefunkcionuos nė vienas organas, sustos visas kūno mechanizmas. Net smegenys negalės veikti kaip proto įrankis, jei jose nebus pakankamos pranos atsargos ar jei pranos srautas nutrūks joms dirbant. Saulės rezginys.

Fiziologams tai – tiesiog simpatinių nervų gniužulas, kuriam neteikiama jokia ypatinga reikšmė. O tai – viena svarbiausių nervų sistemos dalių, didžiausia pranos energijos saugykla, iš kur ji perduodama į mažesnes, išsibarsčiusias po visą kūną saugyklas ir į įvairius organus. Rezginį sudaro balta ir pilka smegenų medžiaga kaip ir galvos bei nugaros smegenyse. Žmogų galima užmušti smūgiu į saulės rezginį. Praniniai kovotojai gerai išmano saulės rezginio savybes ir dažnai siekia paraližuoti priešininką smūgiais į šią sritį, nors reikia pažymėti, kad šie smūgiai jų tarpe yra uždrausti kaip keliantys pavojų gyvybei. Pavadinimas “Saulės” labai vykęs, kadangi iš šios vietos kaip iš saulės spinduliuojama energija ir jėga į visas kūno dalis ir net didžiosios smegenys priklauso nuo energijos, gaunamos iš šio rezginio.

Raudonas, deguonimi turtingas arterinis kraujas stato ir remontuoja ląsteles ir tiekia medžiagas, reikalingas nenutrūkstamas audinių atsinaujinimui, vadovaujant instinktyviąjam protui. Bet be energijos nebūtų gyvybės. Varomoji kraujotakos sistemos jėga – prana.

Mokantis susikoncentruoti, ištreniravęs mintį žmogus išmeta didelį energijos kiekį drauge su savo minties bangomis. Bet kokia minties banga daugiau ar mažiau prisotinta energija, bet silpnai koncentruotos mintys, ypač neigiamo pobūdžio ima tiek mažiau energijos, kad į tai galima nekreipti dėmesio, lyginant tą mintį su treniruoto žmogaus mintimis. Fiziologai įsitikinę, kad nors nervinė jėga neabejotinai egzistuoja ir tikrai atlieka kūne visa tai, ką okultistai priskiria pranai, bet ji egzistuoja nervų sistemos ribose ir negali išeiti už jos ribų. Okultinį mokslą jie laiko fantazija, tuo tarpu tūkstantmetis okultizmo mokslas seniai žino, jog energija nuolat išeina ir yra siunčiama dideliais atsumais.

Kai mintis siunčiama su jėga, ji paprastai turi savyje daug pranos, kuri mintį dar labiau sustiprina. Ši prana ir daro mintį beveik gyva būtybe. Bet kuri teigiama mintis, gera ar pikta, yra daugiau ar mažiau prisotinta prana. Stiprios valios žmogus, siūsdamas gyvas ir žvalias teigiamo pobūdžio mintis, nesąmoningai (jei moka – sąmoningai) siunčia kartu su jomis ir pranos atsargą, kuri visada proporcinga įtampai energijos, kuria buvo pasiūsta mintis. Mintis, pasiūsta, kai žmogų užvaldo stipri emocija, paprastai irgi smarkiai prisotinta pranos. Daug žmonių – oratoriai, pamokslininkai ir kt. Puikiai moka naudotis šia energijos savybe, nors dažnai nieko nenutuokia apie energetiką.

Mintis ar noras, esantis žmogaus sieloje, savaime padidina imamos pranos kiekį. Taip pat prana prisotinama siunčiama mintis, kas žymiai sustiprina minties poveikį kitoems ar pačiam žmogui. Kalbant aiškiau, jei žmogus tuo metu, kai išgers, valgys ar kvėpuos, darys mentalinį pranos ėmimo veiksmą, t.y. pieš sau paveikslą, kaip jo organizmas ima praną, tokiomis mintimis jis įjungs kai kuriuos okultinius dėsnius, kurių pagrindu iš įvedamos į organizmą materijos išsilaisvins didelis kiekis pranos ir to rezultate organizmas gaus didesnį pastiprinimą. Galima pabandyti padaryti eksperimentą. Keliskart giliai įkvėpti, mintimis piešiant, kad įkvepiamas didelis pranos kiekis ir to rezultate būtinai pajusite labai žymų jėgos antplūdį. Verta tai pabandyti, kai jaučiamasi pavargus, išsekus. Tokiu pat būdu galima išgerti stiklinę vandens, įsivaizduojant, kaip išimamas iš vandens ten esantis pranos kiekis, arba valgant – gaunamas didesnis pastiprinimas negu kvėpuyojant, valgant ar geriant įprastu būdu. Tokios paprastos priemonės labai padeda žmonėms, duoda galimybę jaustis stipriau ir, savo ruožtu, padėti kitiems.

Veikiant tam pačiam dėsniui, tokiu pat būdu siunčiama mintis įgauna didesnį greitį ir jėgą nei įprasta. Bet reikia būti atsargiam ir nesiūsti piktų minčių, ypač su ryškiais vaizdiniais. (Bumerango principas).

Žmogaus energetika leidžia atlikti su savimi visą eilę įdomių bandymų. Jei susirinks keli žmonės, besidomintys šiuo klausimu, galima pabandyti kitą variantą. Tegu keli žmonės sėda ratu, laikydamiesi už rankų ir tegu įsivaizduoja, kad ratu eina stipri energijos srovė (visi turi įsivaizduoti, jog ji eina į tą pačią pusę). Labai patogu įsivaizduoti, kad srovė eina laikrodžio rodyklės kryptimi. Jei rate yra 12 žmonių, tegu vienas bus XII, kitas I ir t.t. ir tegu visi tuo pat metu įsivaizduoja kaip eina pranos srovė.

Jeigu draugija harmoninga ir salygos palankios, dalyviai greit iš tikrųjų pajus silpnus smūgius lyg nuo einančios per juos elektros srovės. Jei toks srovės sudarymas praktikuojamas saikingai, tai teigamai veiks dalyvius ir suteiks jiems jėgų. Bet nepatartina sėdėti per ilgai, nes tai gali sukurti netikėtus viršnormalius psichinius arba mediuminius reiškinius (spiritizmas), kuriais negalima užsiimti šių reiškinių dėsnių nežinantiems asmenims. Nerekomenduojama nesąmoningai ir chaotiškai eksperimentuoti. Prieš tai reikia daug sužinoti, o kas sužinos – tas nepanorės paversti save nežinomų jėgų įrankiu.