Mistiški įvykiai filmavimo aikštelėse

1955 metais buvo filmuojamas meksikiečių filmas “Auksiniai sapnai”. Jo scenarijus buvo grįstas XX amžiaus pradžios įvykiais, susijusiais su paslaptinga profesoriaus Batlerio ekspedicijos žūtimi kelionės po Aliaską metu. Filmo siužete buvo nemažai dramatiškų scenų. Pvz., vienas iš herojų, profesoriaus aspirantas Entonis Druzas išvakarėse gavo žinią apie motinos mirtį bet dėl susiklosčiusių aplinkybių negali važiuoti į laidotuves. Vėliau jis žūsta, nukritęs į bedugnę. O pagrindinis herojus, profesorius Batleris, ekpedicijos metu įlūžta po ledu, gauna plaučių uždegimą ir miršta. Dar vienas ekspedicijos dalyvis, aspirantė O’Frei kelionės metu susilaužo koją ir visą likusį neilgą savo gyvenimą lieka luoša.

 

Atrodė, tai viso labo scenarijus, literatūrinis realių žmonių atspindys. Bet štai kas keista: tai, kas atsitiko su herojais vos ne pilnai pasikartojo ir aktorių likimuose. Aktorius, vaidinęs aspirantą Entonį Druzą, filmavimo metu irgi gavo telegramą apie motinos mirtį, tiesa, į laidotuves jis nuvažiavo. Tačiau vėliau tai jo neišgelbėjo. Entonio likimas vistiek ištiko aktorių – jis nukrito į tarpeklį iš 700 metrų aukščio ir žuvo. Vankuverio profesoriaus batlerio vaidmens atlikėjas prasmego po ledu ir po trijų dienų karo ligoninėje mirė nuo plaučių uždegimo. O aktorė, vaidinusi asistentę, iš tiesų susilaužė koją. Tiesa, jos atveju buvo apsieita be luošumo ir greitos mirties.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Romano “Amitivilio siaubas” ir to paties pavadinimo filmo pagrindas – klaiki istorija, įvykusi 1974 metų lapkričio naktį. Tą vakarą 24 metų Ronaldas de Feo žvėriškai susidorojo su visa savo šeima, vieną po kito užmušdamas šešis jos narius šešiuose namo miegamuosiuose Long Ailende. Po 30 mėnesių šį namą nusipirko ir su visa šeima jame įsikūrė spaustuvininkas Lutsas. Tačiau jau po 28 dienų naujieji gyventojai skubiai atsikratė savo pirkinio. Jų nervai neišlaikė, kadangi iš sienų nuolat sunkėsi kažkoks žalias purvas, durys pačios nušokdavo nuo vyrių, iš tuščių kambarių aidėjo muzikos garsai, o languose neretai pasirodydavo kiaulės snukiai. Kaip tvirtino patys Lutso šeimos nariai ir jų kaimynai, visa tai vyko iš tikrųjų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Filmo “Amitvilio siaubas” scenarijus iki šiol laikomas vienu iš baisiausių kino pasaulyje. Jaunojo žudiko vaidmenį gavo Džeimsas Brolinas, turintis su savo prototipu gana didelį išorišką panašumą. Aktorius atsimena: “Pirmąją dieną, vykdamas į filmavimą, aš įėjau į liftą viešbutyje, kuriame gyvenau, ir paspaudžiau pirmojo aukšto mygtuką. Pusiaukelėje liftas staiga su triukšmu sustojo tarp aukštų. Šviesa mirktelėjo ir užgeso, aš atsidūriau siaubingoje tamsoje. Šaukiausi pagalbos, bet manęs niekas negirdėjo. Tai buvo siaubingas momentas. Kapų tyloje į galvą lindo siaubingos mintys. Minutės išsitęsė į amžinybę.” Po pusvalandžio liftas pajudėjo, tik filmavimo aikštelėje aktorius lengviau atsikvėpė, bet tai buvo dar ne viskas. Kaip tvirtina aktorius, viso filmavimo laikotarpio metu aikštelėje tvyrojo kažkokia grėsminga atmosfera.

 

Filmas “Juodasis varnas” pastatytas pagal Džeimso O’Baro apsakymą, kuriame kalba eina apie roko muzikantą ir jo nuotaką, kuriuos nužudė teroristai Visų Šventųjų naktį. Jau pirmosiomis darbo su filmu dienomis prasidėjo nemalonumai. Iš pradžių ant vieno iš šviesos technikų nukrito nuogas elektros laidas. Technikas mirė taip ir neatgavęs sąmonės. Po kelių dienų antdarbininkų, statančių dekoracijas, užgriuvo jų pastatyta plytų siena. Vienas mūrininkas žuvo vietoje, kitam teko amputuoti ranką. Apie nelaimingus atsitikimus, vykusius filmuojant filmą, nutarė parašyti vienas žurnalistas. Grįždamas namo iš filmavimo su beveik baigta medžiaga, jis pakliuvo į autokatastrofą, po kurios visam gyvenimui liko luošu.

 

Vėliau įvykiai liovėsi, tačiau po kurio laiko atsinaujino su nauja jėga. Kartą naktį, vieno iš pagrindinių epizodų filmavimo išvakarėse, netikėtai įsisiautėjusi audra sunaikino visas dekoracijas ir rekvizitą. Po dviejų savaičių vienas dekoratorius nesuprantamo beprotybės priepuolio metu įvažiavo į specialiūjų efektų paviljoną automobiliu ir įsirėžė į įrengimus, padarydamas studijai didžiulių nuostolių ir pats užsimušdamas.

 

Bene baisiausiu momentu šioje grandinėje tapo trilerio filmavimas, vykęs 1993 kovo 31. Pagal scenarijų aktorius Maiklas Masekas, vaidinęs jauną daininnką, turėjo iššauti į Varno pilvą. Varną vaidino briuso Li sūnus Brendonas. Šūvio iš butaforinio 44 kalibro “magnumo” momento Varnas turėjo nukristi ant žemės, griebdamasis rankomis už pilvo ir susprogdinti paslėptą po marškiniais paketą su kraują imituojančiu skysčiu, o taip pat įjungti prietaisą, kurio pagalba drabužiuose atsiranda skylė tarsi po tikro šūvio. Atsimena filmo režisierius Aleksas Provas: “Aš mačiau, kaip Brendonas, surikęs, nukrito. Kadangi jis veikė griežtai pagal scenarijų, niekas nieko įtartino nepastebėjo. Gal tik kraujo ištekėjo daugiau. Filmavimu likau patenkintas, tačiau dėl visa ko nutariau padaryti dar vieną dublį. Visi užėmė savo vietas ir tik Brendonas liko gulėti, nerodydamas gyvybės ženklų. Priėjęs prie jo, pamačiau, kad jis vos kvėpuoja, o visi drabužiai kruvini.

 

Vėliau paaiškėjo, kad Masekas mirtinai sužeidė Brendoną tikra kulka, nuo ko tasai, neatgavęs sąmonės, mirė ligoninėje. Ar aktorius tapo parengtos žmogžudystės, ar rekvizitoriaus apsileidimo auka, iki šiol neaišku. Įdomu, kad “magnume” iš 5 šovinių tik vienas buvo tikras.

 

Tačiau nelaimės nesiliovė. Filmuojant baigiamąjį epizodą, panašiomis aplinkybėmis kaip ir su Brendonu Li žuvo 44 metų aktorius ir patyręs kaskadininkas Markas Akerstremas. Studijos koridoriais pasklido gandai apie frilmą užgriuvusį prakeikimą. Kai kas tvirtino, kad tikri šoviniai buvo įdėti nematomų ateivių iš anapusinio pasaulio. Režisierius buvo priverstas nutraukti filmavimą ir kreiptis pagalbos į ekstrasensus. Šie padarė išvadą, kad prakeikimas pakibęs visai ne virš filmo, bet virš Briuso Li šeimos. Pastarasis irgi žuvo paslaptingomis aplinkybėmis.

 

Tačiau ir po filmo užbaigimo nemalonumai nesiliovė. Kai tik prasidėjo tęsinio “Varnas: angelų miestas” filmavimas, mistiniai siaubai atsinaujino.

 

Prancūzų aktorius Vincentas Peresas, pakviestas į JAV filmuotis, atsimena: “Viskas prasidėjo tiesiog kitą rytą po kontrakto pasirašymo. Aš buvau pažadintas ankstyvą valandą paukščių klyksmų. Atsisėdęs lovoje, ilgai bandžiau suprasti neaiškaus triukšmo priežastį, o supratęs, sustingau iš siaubo: į mano miegamojo langą daužėsi du varnai. Atrodė, kad jie verkia, skleisdami gailius atodūsius.” Peresas tuojau pats prisiminė, kad ir išvakarėse vyko kažkas panašaus. Dieną pas jį atėjo vietinio laikraščio korespondentas ir paprašė duoti interviu. Netikėtai pasigirdo varnų riksmai. Nekreipdamas į juos dėmesio, aktorius ėmė atsakinėti į klausimus, tačiau paukščių riksmai nenutilo, darėsi vis garsesni, užtrenkdami jo žodžius. Pažvelgęs pro langą aktorius pamatė, kad virš viešbučio stogo blaškėsi visas būrys paklaikusių plunksnuočių, bet tuomet nusprendė, jog tai atsitiktinumas.

 

Filmavimo metu jo nepaliko kankinantis pojūtis, kad jį kažkas seka. Veltui stengėsi aptikti nematomąjį, kuris nedavė jam ramybės ir išmušė iš pusiausvyros. Kartą, kai psichologinis spaudimas pasidarė itin nemalonus, aktorius staigiai pasuko galvą ir sutiko nemirksintį žvilgsnį varno, vaidinusio su juo filme. Jis staiga suprato, kad būtent šis paukštis ir buvo nematomasis stebėtojas visą tą laiką.

 

Neįtikėtiną mistinę jėgą turi rusų istorijos personažas Ivanas Rūstusis. Režisierius Sergejus Eizenšteinas mirė nuo infarkto, filmuodamas trečią filmo apie jį seriją, o aktorius Nikolajus Čerkasovas, vaidinęs pagrindinį vaidmenį, po antrosios serijos tik per stebuklą liko gyvas baisioje autokatastrofoje. Maždaug tuo pačiu metu, kai Čerkasovas pakliuvo į avariją, savo grimo kambaryje MCHAT’e, apsirengęs Ivano Rūsčiojo kostiumą mirė 44 metų aktorius Nikolajus Chmeliovas. Jevgenijus Jevstignejevas, suvaidinęs carą filme “Jermakas”, greitai po filmavimo mirė ant operacinio stalo vienoje iš Londono klinikų. Su dideliu vargu gydytojams pavyko išgelbėti Mažojo teatro aktorių Aleksandrą Michailovą, vaidinusį patvaldį spektaklyje “Joano Rūsčiojo mirtis”. Po šio įvykio, reikalaujant Michailovui, spektaklis gavo pavadinimą “Caras Joanas Rūstusis”.

 

Visa eilė paslaptingų įvykių lydi ir tokią literatūrinę figūrą kaip Don Žuanas. Vladimiras Vysockis, suvaidinęs šį personažą Michyailo Šveicerio filme “Mažosios tragedijos”, mirė dar prieš išeinant filmui į ekranus 1980 metų liepą. 1979 metais, prieš savo mirtį Don Žuaną scenoje vaidino Satyros Teatro aktorius Andrejus Mironovas. Labiau pasisekė Olegui Daliui, kuris pergyveno Vysockį vieneriais metais. 1976 metais jis repetavo pagrindinį vaidmenį Edvardo Radzinskio pjesėje “Don Žuano tęsinys” Teatre Mažojoje Bronnoje, tačiau paskui netikėtai atsisakė dalyvauti spektaklio premjeroje.

 

Mistinė atmosfera supa ir Vladimiro Basovo Jaunesniojo filmą “Abyss. Round Seven.” Pagal siužetą, filmo herojus, kurį vaidina Andrejus Sokolovas, pavagia ikoną, ignoruodamas legendą, tvirtinančią, jog šios šventenybės pagrobėjas bus žiauriai nubaustas likimo. Po to, kai filmas išėjo į ekranus, Andrejus Sokolovas papasakojo apie du nepaprastus atsitikimus, įvykusius dirbant su filmu. Epizodo apie ikonos pardavimą filmavimui nustatytu laiku iš įvairių Maskvos vietų išvažiavo jis, filmo režisierius, administratorius ir operatorius, bet niekas iki vietos taip ir neprivažiavo – visiems pakeliui kažkas įvyko. Kitą sykį dailininkas, kuris paprastai po filmavimo atidudavo ikonas saugoti, kartą kažkodėl to nepadarė ir pasiėmė jas su savimi namo. Pakeliui jis buvo sumuštas, apiplėštas ir sunkioje būklėje pasiūstas į ligoninę. Ir su pačiu Sokolovu vyko nemažai keistų įvykių, tiksliai pakartojančių jo personažo istoriją. Pvz., filme “Mažoji Vera” jo herojui smūgiavo peiliu. Netrukus ir aktoriaus gyvenime įvyko toks pats atsitikimas.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
ryc

girdejau kad filme „pagieza“ „the grudge“ irgi daug lb dau nelaimiu buvo