Ar muzika veikia gyvenimą?
|Harmoninga, rami klasikinė muzika skatina augalų augimą, o trankūs, šaižūs estrados bei modernūs rimtosios muzikos kūriniai veikia tarsi nematodos, iš lėto čiulpiančios syvus. Augalai neturi nei proto, nei sielos, jų reakciją į garsus galima paaiškinti tik tuo, kad šie veikia net žemiausiu biologiniu lygmeniu. Garso energija tiesiogiai veikia bet kurio gyvo organizmo ląsteles.
Teigiamai ląsteles veikia tik natūralūs gamtos bei žmogaus sukurti harmoningi tam tikro spektro garsai. Jie nebūtinai turi sudaryti muzikos kūrinį. Pavyzdžiui, galingiausias gyvybinės energijos šaltinis yra varpas. Skambantys bažnyšių varpai skleidžia stiprią ultragarso radiaciją, kuri sukuria itin geras sąlygas gyvybei tarpti.
Varpų skleidžiama energija palanki tik toms ląstelėms, kurios turi genetinę informaciją. Daugelio pavojingų ligų sukėlėjai tokios informacijos neturi, tad jų ląstelėse esantys baltymai nuo varpų gaudesio ima krešėti. Pvz. šiltinės sukėlėjas žūsta po kelių sekundžių. Kai kuriais duomenimis, varpų gausa senovėje padėdavo sumažinti maro aukų skaičių. Tam, žinoma, turėjo įtakos ir žmonių sielos būsena. Dvasiškai stipraus žmogaus ir ląstelės atsparesnės.
Nėra garsų, kurie neveiktų žmogaus ir nepaliktų energetinio pėdsako. Vieni garsai stiprina, kiti – alina.
Garso energija veikia ne tik biologiškai, per ląsteles, bet ir kitais lygmenimis. Dvasinga klasikinė muzika stimuliuoja aukštesniuosius centrus, esanšius virš juosmens ir susijusius su širdies, smegenų darbu. Muzika, kaip ir kita žmogaus kūryba, dvasine prasme yra dvejopa: viena dalis orientuoja į taurias, iškilias sferas, o kita – tempia žemyn, į tamsių, gyvuliškų gaivalų verpetus.
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Dvasingi kūriniai irgi ne visiems tinka. Linkusiam į melancholiją žmogui nepatartina klausytis grigališkojo giedojimo, tuo tarpu Mocarto kūriniai (tik ne Rekviem) net ir depresijos apimtam žmogui pakels ūpą.
Muzikos poveikis priklauso nuo asmenybės tipo, temperamento, amžiaus ir nuo muzikos dozių. Jaunimui tranki muzika padeda išlieti fizinės energijos perteklių. Nedidelės trankių garsų dozės nepadarys didelės žalos, visa bėda, kad šio žanro mėgėjai, kaip ir alkoholio mėgėjai, nejaučia saiko. Didesnė šių garsų dozė paveršia žmogų agresyviu, įsiaudrinusiu, apdujusiu, primityviu.
Garsų dopingas nuo seno naudojamas magiškuose kultuose, siekiant save ir kitus įvesti į transo būseną. Tačiau šamanams toli iki to, ką demonstruoja šiuolaikinės estrados dievaičiai. Ant klausytojų galvų pilasi hipnotizuojančių, svaiginančių garsų kriokliai, kurių poveikį dar labiau sustiprina šviesos efektai. Apsvaigintas klausytojas tampa galingos magiškosios grandinės dalele.
Šią grandinę valdo atlikėjai. Dauguma žvaigždžių – energe-tiniai vampyrai. Į vieną dvasinę visumą sujungta publika – idealus energetinis donoras. Jei klausytojai nepamaitintų savo dievaičių, šie būtų bejėgiai ir negalėtų svaiginti publikos.
Estrados hipnozei itin imlūs paaugliai ir vaikai, kurių sielos dar nesusiformavusios, nesutvirtėjusios, bet jau praradusios įgimtą sugebėjimą vengti žalingų garsų.
Tai, kad kūdikiai bando nuo jų apsisaugoti, rodo ir moksliniai tyrimai. Japonai pabandė išsiaiškinti, kokia muzika ramina klykiančius kūdikius, atėjusius į pasaulį prieš savaitę. Pasirodė, kad skambant Bramso “Lopšinei” 90% rėksnių nurimo. Klasikinis džiazas nutildė pusę rėksnių, o štai rokas privertė 100% mažylių rėkti lyg skerdžiamiems.
Nieko nuostabaus, nes ne tik ausys, bet ir visas švelnus mūsų eterinis apvalkalas, gaubiantis kūną, yra “pjaustomas”, ”maigomas” agresyvių dirbtinių garsų. Tačiau jų gausa ilgainiui palaužia pasipriešinimą,šie garsai tampa netgi malonūs. Tai tas pats,kas rūkyti: jei pirma cigaretė verčia vemti, tai vėliau nebeįmanoma mesti. Potraukis klausytis trankių, primityvių garsų žalingas dar ir tuo, kad iškreipia vidinę žmogaus muziką.
Organizmas skleidžia tam tikrus kiekvienam žmogui būdingus impulsus. Pasitelk-us mokslinę techniką, pavyko paversti šiuos impulsus ausiai girdimais garsais. Jie skambėjo kaip ramus, gana melodingas klasikos kūrinys. Tačiau toks jis yra tik tol, kol žmogus sveikas kūnu ir dvasia. Pakanka susirgti ar tiesiog išsigąsti, įsiaudrinti – ir ši vidinė muzika ima deformuotis, atsiranda trukdžių.
Davus ligoniui pasiklausyti jo “kuriamos” melodijos, kai jis buvo sveikas, šis įrašas veikia kaip vaistas. Kartu jis padeda šalinti ir nukrypimus nuo vidaus “muzikos”. Panašiai, tik ne taip stipriai, veikia ir klasikinė muzikoterapija, kuriai parenkami dvasingi muzikos garsai.
Mokslininku net pripazinta, metalistai yra zymiai labiau ispruse ir issilavine zmones. Aisku ne apie visus. Tarp metalu irgi yra visokiu. Bet metalo muzika tikrai yra sudetinga, tiek atlikimo, tiek muzikos prasme. Ir ne visiems ji suprantama. Bet metalistai dazniausiai klauso ir klasikines muzikos. Domisi instrumentais, muzikos istorija ir t.t Tai nori pasakyti kad arsi muzika ardo zmogaus visu…. Nesutikciau. Pats klausau Death metal, bei Thrash ir zinot, ji padeda man atsipalaiduoti, nusiraminti. Neneigsiu, vairuojant ir klausantis greitu ritmingu kuriniu pradedi agresyviau vairuoti… Bet cia kaip kam. Autoriai pries rasant visu pirma reiktu daug daugiau saltiniu isnagrineti, o ne pirma pasitaikiusi… Skaityti daugiau »
Nuo kada klasikine muzika tik labai rami, tyli? Kodel pamirstas klasikinis rokas, dzazas?
o tai kaip bus su manim, jei klausau metalo, bet labai megstu ir klasikine muzika?
yra “pjaustomas”, ”maigomas” agresyvių dirbtinių garsų.
Nuo kada rokas ar sunkesne muzika dirbtine.. Vadinasi klasika irgi dirbtina. Kartais stebina tokiu straipsniu autoriai. Raso kad rasyt neisigiline i tam tikros muzikos zanra. Ir beje ne vien metalas trankus. Vertetu pasidometi avantgardine klasika.
Klausau metalo ir nežinau kaip veikia, bet visi metalistai sudėjus tikrai protingesni, kultūringesni už tuos kurie klauso popso ir panašiai, bet čia gali būt, kad tiesiog dėl to ir klauso, nes protingi, o protingi ne dėl to, kad klauso.
Jai ka tai kiekvienas zanras teikia skirtinga kultura
hm, anokia čia naujiena, senai ta tema yra gvildenama ir kai kurie pasiekimai yra taikomi praktikoje. Nebūčiau linkęs suabsoliutinti teiginio kad klasikinė muzika gerina savijautą, o trankesnė – blogina. Kiekvieną sutvėrimą smirtinga muzika skirtingai veikia.