Ar greitos jūsų smegenys? Nuo ko tai priklauso ir kaip matuojama


Moksliniais tyrimais atrasta, kad greitis, kuriuo smegenys apdoroja informaciją, yra tiesiogiai susijęs su smegenų sveikata. Sveikos smegenys stimulus užfiksuoja greičiau, jų neuronais signalai perduodami sparčiau ir apdorojant informaciją rečiau daromos klaidos

Sulėtėjęs informacijos apdorojimo greitis ir įvairios apdorojant informaciją daromos klaidos mokslininkams gali sufleruoti apie tam tikrus smegenų pažeidimus ar net tam tikras smegenų ligas.

Informacijos srautas – smegenų greitkelis
Įsivaizduokite, kad taip, kaip greitkelyje juda automobiliai, ląstelių keliais smegenyse juda informacijos vienetai. Smegenų baltojoje medžiagoje esantys informacijos „keliai“ – tai neuronų skaidulų laidai, jungiantys įvairias smegenų dalis viena su kita. Jais pirmyn ir atgal įvairiomis kryptimis keliauja informacija. Neuronų ląstelių kelių smegenyse yra gausybė, o jais įvairiomis kryptimis lakstančių informacijos vienetų greitis – didžiulis.

Kai keliai sveiki ir juose nėra kliūčių, informacija jais nuskrieja greitai ir laiku pasiekia tikslą. Tačiau kelio kokybei suprastėjus ar jame atsiradus kliūčių, neišvengiamai sulėtėja keliaujančio srauto greitis. Priklausomai nuo susidariusių kliūčių, keliaujanti informacija savo tikslą pasiekia pavėlavusi arba srautas gali nusukti šalutiniais keliukais ir atsirasti visai kitoje smegenų vietoje nei toje, kurią turėjo pasiekti.

Ką tai reiškia?
Sklandžiam informacijos judėjimui smegenyse trukdančios kliūtys – įvairūs neuronų skaidulų mikro pažeidimai, savo forma primenantys uždegimus. Šiuos pažeidimus smegenyse sukelia įvairūs kasdieninėje aplinkoje sutinkami veiksniai. Tokie kaip stresas, alkoholis, rūkymas, toksinės medžiagos, įvairios ligos ar tiesiog su natūraliu senėjimu susiję procesai.

Paprastai šie pažeidimai nebūna vienoje vietoje. Jie išsibarsto po įvairias smegenų baltosios medžiagos vietas. Šiuos smegenų pakitimus radiologai gali matyti magnetinio rezonanso metodais.

Išoriškai šie gyvensenos ar ligų sukelti smegenų pakitimai pasireiškia suprastėjusiomis smegenų funkcijomis. Pakitimus aptikti ir įvertinti kiekybiškai geriausiai padeda neuropsichologų naudojami informacijos apdorojimo greičio testai. Mokslininkai yra sukūrę daugybę būdų smegenų greičiui matuoti ir informacijos keliuose iškilusioms kliūtims aptikti. Jie apima platesnę dalį smegenų funkcijų, nei įprasti reakcijos laiko testai.

Festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu rugsėjo 17 d. 17 val. neuropsichologė Ramunė Dirvanskienė paskaitoje „Ar greitos mano smegenys? Kaip mokslininkai tikrina smegenų greitį ir kodėl tai svarbu?“ apžvelgs pagrindines smegenų sutrikimų priežastis. Pasakos apie įvairius metodus, kuriais mokslininkai tikrina smegenų sveikatą. Po paskaitos vyksiančioje demonstracijoje pasitikrinsite, kokiu greičiu veikia jūsų smegenys ir ką tai galėtų reikšti. Paskaita vyks VU Filosofijos fakulteto 201 aud. (Universiteto g. 9, Vilnius).

Šaltinis: Technologijos.lt ir delfi.lt

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Mokslininkas

Čia painiojama „informacijos apdorojimo greitis“ su „apdorojimo sklidimo greičiu“. Būtent sklidimo greitis matuojamas šiandieninių mokslininkų, šis reiškinys sukelia pašalinius elektrinius efektus, kuriuos matuojama (alfa bangos?), bet pati informacija apdorojama ne elektriniu principu ir kol kas nematuojama. Būtų juokinga (graudu?) jei smegenys iš tiesų dirbtų 4 Hercų dažniu!