Vampyrai Lietuvoje

Vargu ar reikėtų laikyti ekologine katastrofa, bet tai faktas – nei seniausiais laikais, nei etnografiniuose aprašymuose, nei tautosakoje vampyrų Lietuvoje nėra. Tuo metu pas kaimynus ir tolimesniuose Europos kraštuose, o ką bekalbėti apie Afriką, tokių būtybių pasitaiko gana dažnai.

 

Vampyro žodžio atitikmens lietuvių kalboje nėra, o kraujasiurbiais mes tevadiname uodą. Tiesa, dar ir dabar Lietuvos kaime kiaulių skerdikas, paskerdęs kiaulę ir atvėręs krūtinės lastą, pasisemia puodelį kraujo ir išgeria, tardamas, jog tai sveika, tačiau tai pats „vampyriškiausias“ faktas. Nei mirusieji, kad ir kaip jie bebūtų gyvenę, nei gyvieji lietuviai neturėjo ir neturi potraukio vampyrizmui.

 

Tuo metu net respektabilioje Anglijoje kilmingos šeimos neapsieina be kokių nors vampyrų istorijų. Mūsų kaimynai lenkai ir rusai taipogi tokių žino. Lenkų „stžyga“ – mirusiojo vaiduoklis, įsivaizduotas labai kraupiai, su žėruojančiomis akimis ir nasrais, kupinais nepaprastai aštrių dantų. Dieną „stžygos“ praleisdavusios karstuose, o nuo sutemų iki pirmųjų gaidžių lankydavo aplinkines sodybas, kartais ir grauždamos bei kąsdamos. Dar „liaudies Lenkijos“ laikais pasakotos neva šiuolaikinės vampyrų istorijos – tik vampyrai čia jau važinėjo juodomis „Volgomis“. Ką gi – socializmas. „Mersedesas“ net vampyrams buvo neprieinamas.

 

Tačiau tikrosios vampyrų žemės – Balkanai. Tai buvusi Jugoslavija, Vengrija, Rumunija ir ypač Transilvanija, šiuolaikinės Rumunijos šiaurės ir centro ruožas. Dar II Pasaulinio karo metu Jugoslavijos partizanės gerdavo vokiečių belaisvių kraują – ir tai anaiptol ne sakmė ar gandas. 1926 metais trylikametė rumunė Eleonora Zugun ėmė skųstis, kad ją kankina būtybė, vardu Dracu (rumuniškai – velnias), ir išties ant jos kūno be jokios regimos priežasties atsirasdavo įkandimų ir dantų pėdsakų. Mergaitė buvo nugabenta į Londono nacionalinę parapsichologinių tyrimų laboratoriją. Ten buvo pripažinta, kad moksliškai nei iš šio, nei iš to atsirandančių pėdsakų paaiškinti negalima. Na ir, žinoma, galima prisiminti garsųjį Transilvanijos grafą Drakulą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tačiau nei Lietuvoje, nei kituose baltų kraštuose vampyrizmo nebūta – nei mitinio, netgi kaip pasakų siužeto.

 

Pats vampyrizmo principas tikriausiai sietinas su labai senais kultūriniais sluoksniais, kai žmogaus kraujyje buvo įžvelgiamas gyvybinis principas ir bene svarbiausioji gyvybinė galia. Nukauto žvėries kraujyje senieji medžiotojai regėjo jo jėgos buveinę. Todėl seniau būdavo priimta gerti nukauto žvėries kraują. Dvasios, demonai ir pikti mirusieji turėdavo iš kažkur gauti gyvybinės energijos – tam ir būdavo pasirenkamas kraujas, beje, labiausiai „pakrautas“, t.y. žmonių. Bet tai nepaparastai archaiški vaizdiniai. Nėra nieko keisto, kad jų centras, bent jau Europoje, yra ten, kur įžiūrimas senosios Europos kultūrinis masyvas, t.y. ikiindoeuropietiška Europa – Balkanuose. Patiems indoeuropiečiams tokie dalykai greičiausiai buvo svetimi, štai pavyzdys – baltai, gyvenę atokiau nuo senosios Europos ir kaip reikiant su substratinėmis kultūromis, matyt, nesusidūrę.

 

Lietuvoje nėra nei vampyrų, nei zombių, nors apie pastaruosius tarsi užsimena Rusios metraščiai. Polocko kunigaikštis Volchas Vseslavovičius apie 1015 metais turėjęs magišku būdu prikeltų numirėlių kariauną. Kartais netgi vidurdienį kunigaikščio vedama družina raita prašuoliuodavo Polocko gatvėmis. Lietuviai tokiais dalykais neužsiiminėjo. Tačiau yra žinoma ne taip jau mažai pasakojimų apie ramybės nerandančius numirėlius, kurie ne šiaip sau vaidenasi, bet naktimis pakyla iš kapų, iki gaidgystės ieško pramogų ar šiaip nuotykių ir gali pakenkti gyviesiems. Šitokie numirėliai truputį artimi afrikietiškiems zombiams, tik papročiai jų daug švelnesni. Nerimstantys, vaikštantys mirusieji Lietuvoje vadinti vaiduliais.

 

Vaiduliai

 

Pasak lirtuvių sakmių, vaiduliai būna tie patys velniai. Jei koks nors žmogus gyvenęs labai nedorai arba, priėmęs Komuniją, parsinešdavęs ją namo ir naudodavęs maginiams tikslams (manyta, kad Komunija avilyje sąlygos gerą bičių klestėjimą) tai toks žmogus po mirties vaikščioja, o atsitinka šitas taip: velnias įlenda į tokio žmogaus odą ir vaikščioja. Iš išorės neatskirsi, kad tai tas pats žmogus. Būdamas žmogaus „skūroje“ velnias nieko nebijo: jis gali vaiksčioti po bažnyčią, jį galima šventinti – jis to nepaisys. Toks velnias žmogaus odoje yra labai netamus, visur trankosi, viską mėtąs, daužąs, mėgina smaugti žmones, tačiau jis tiek tepajėgia, kiek tasai žmogus, gyvas būdamas.

 

Sutiktas vaidulis sakąs jį peržiegnojusiam žmogui: „Nežiegnok manęs, aš nesmi velnias“. Sutikęs žmogų, vaidulis visada vadina imtis, galynėtis, bet jėgų turi tik tiek, kiek turėjo žmogus, kurio odoje jis sėdi. Jei aną žmogų gyvą buvai nugalėjęs, tai nugalėsi ir vaidulį, bet tasai vėl išsirita ir vėl, nė kiek nepailsęs, vėl vadina galynėtis. Jeigu vaidulis žmogų užpuola iš vakaro, tai iki gaidžiui užgiedant gali ir „uždovyti“. Norint vaiduliu atsikratyti, reikia plėšyti jo drabužius, tada jis bėga, baimindamasis, kad nesugadintų jam odos.

 

Norint vaidulio atsikratyti, reikia iškasti jo kapą, nukirsti galvą ir padėti ją tarp kojų, tačiau reikia žiūrėti, kad galvos jis negalėtų pasiekti rankomis – tokiais atvejais jis vaikšto ir be galvos. Taip sykį ir atsitinka. Vienas ūkininkas po mirties kasnakt vaidenasi. Aplinkiniai kaimynai susitarę atkasa vaidulio kapą ir nukerta galvą, padeda ją prie šono, nuo tada vaidulis ėmė vaikščioti ir be galvos, pasiėmęs ją po pažastim. Kada jį, einantį per kaimą, užpuldavo šunys, jis mėtydavęs į juos savo galvą ir šitaip juos išvaikydavęs. Kartais dėl tikrumo ne tik nukertama galva, bet ir per krūtinę perkalamas drebulinis kuolas – tada vaidulis daugiau nebevaikščioja.

 

Taigi nors Lietuvoje vampyrų istorijos nepopuliarios, yra visgi specifinė „vaikštančių numirėlių“ rūšis, tačiau tai ne piktavaliai ar burtininkų valdomi zombiai – jie, jeigu tik galima taip išsireikšti, yra subtilesni, greičiau papokštauti norintys numirėliai. Galbūt jie šitaip malšina žmogiško bendravimo troškulį, o gal, jei okultiškai pamąstytume, jie imdamiesi išsiurbia žmogaus energiją, atsipalaiduojančią tokių grumtynių metu, ir todėl jiems nereikia kraujo. Tikra vien tik tai, kad apie XX amžiaus trisdešimtuosius metus vaidulių istorijos Lietuvoje nunyko ir šiandien jie beveik užmiršti.


2500
28 Comment threads
7 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
6 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
NKS

o ar 2017 metais yra vampyru?

Sooooo fuuuuunnyyy

Fantastika, dabar žinosiu, kad vampyras Edvardas Kalenas tikrai egzistuoja ^.^

Urt

Sveiki, dabar papasakosiu kas man buvo nutikę. Pjausčiau daržoves ir įsipjoviau į pirštą. Norėjau nusivalyti su virtuviniu rankšluosčiu, bet staiga pajutau kažką panašaus į tai, kaip prieš tave padeda šokolado plytelę. Tada lyždelėjau žaizdą. Visai patiko. Bet aš numojau ranka! Tačiau kitas kartas buvo si drauge. Lyžtelėjau jos žaizdą. Kas vyksta? Norit tikėkit norit ne, bet buvo man taip…

Vyrams

Idomu butu suzinoti ka vyrai darytu. Jei tarkim esi skeptikas ant visokiu tokiu butybiu ir susipazisti su mergina laikui einant jau tampat ir vyras su zmona meile visa kita ir ,tik pyst grizes is darbo prigauni savo zmona gerencia kokio benamio krauja pas jus namie. Ka darytumet? :D

rinkėjas

>> gerencia kokio benamio krauja?

kodėl „benamio“? „sunamių“ riebesnis!

bagyra

pagal jusu komentarus,tai jus visi vampyrai arba nerealios galios turintys ypatingi zmones.cia rimtai tiek psichiskai nesveiku vienoj vietoj susirenka?psichiatrams verta susirupinti,maza kas gali ivykti
:D :D :D

meow

šitą psl iš anomalijos galės tupu pervardyti į anoniminių psihų susibūrimą :DDDD

Linux

Ką iš tikro domina ši tema ir moka rusų kalbą, vienas rusas profesorius yra surinkęs medžiagą ir parašęs knygą apie tikrus vampyrus, pagal tikrus XVIII a. europos šviesuomenės žmonių liudijimus ir dokumentus.
Деружинский Вадим Владимирович » Книга вампиров »
nuoroda skaityti internete http://www.rulit.net/books/kniga-vampirov-read-82442-1.html

karolis

nu taigi buvo matit nes kitaip nebutu pasakojimu :)

manau kad vampyru noretu buti bet kas nes jie stiprus greti gali skaititi mintis ir net apzaveti isivaizduokit jei butum vampyras galetum tampti net prezidentas…. nu vienu zodziu ps. O gal kas girdejot apie leviatanus jei esat girdeje apie sitas butibes jie panasiai kaip vampyrai tik jie gali pakeist pavidala i koki tik nori bet yra vienas bet jiems reikia to zmogaus ar gyvuno dnr ar paliesti jo oda. tai tiek :)

omg

nupisai mano komentara? aš kaskokioj svetainei taip pat buvau parašes manau kad vampyru noretu buti bet kas nes jie stiprus greti gali skaititi mintis ir net apzaveti isivaizduokit jei butum vampyras galetum tampti net prezidentas…. nu vienu zodziu ps. O gal kas girdejot apie leviatanus jei esat girdeje apie sitas butibes jie panasiai kaip vampyrai tik jie gali pakeist pavidala i koki tik nori bet yra vienas bet jiems reikia to zmogaus ar gyvuno dnr ar paliesti jo oda. tai tiek :) net ir apie leviatanus zodis i zodi kas tu ?

Ana

Visų pirma, nustokit tikėti viskuo ką rodo jūsų juokingi „Twilight“ ir visokie“Vampire Diaries“. Tarp kitko bent jau žinot vampyrizmo pradininką? Ne? Pasidomėk ir tik tada teig, kad visi norėtų būti vampyrais. Seniau buvo netgi manyta, kad Vampyrai pasižymėjo plaukuotais delnais ir suaugusiais antakiais. Nemanau, kad kas nors norėtų tapti kraują siurbiančiu minusu :) O jei taip domina vampyrizmas, tai pasiskersk kiaulę, prisipilk į puodelį jos kraujo ir gurkšnok į sveikatą, tik po pirmo gurkštelėjimo neatpilk visko ant brangaus mamytės kilimo ir savo nešiojamo kompo per kurį matyt žiūri Vampire Diaries :DDD Anomalija, gal aprašykit Debilus – mistines būtybes kurios jau… Skaityti daugiau »

sasa

elenai, kai peržiūrėsi visą sezona vampyrų dienoraštį tada kalbek o ju yra net 4 sezonai.

sasa

edvinui , as tai loxas abželes.