Pomirtiniai įspūdžiai

Pomirtiniai įspūdžiai arba apymirtės patirtis (angl. near death experience; NDE) – įvairūs pojūčiai, paprastai jaučiami klinikinės mirties būsenoje. Dažniausi jų yra atsiskyrimas nuo fizinio kūno, pakilimas į orą, ekstremali baimė arba saugumas, ramybė, šiluma ir matymas šviesos, kurią kai kurie žmonės interpretuoja kaip dievybę. Dažniausiai, bet ne visada, pomirtiniai įspūdžiai yra patiriami po klinikinės mirties arba kitokios grėsmės gyvybei. Dėl naujų reanimacijos metodų ir patobulinimų, pastaruoju metu pranešimų apie pomirtinius įspūdžius padaugėjo. Dauguma mokslininkų laiko tokius potyrius haliucinacijomis, bet paranormalių reiškinių specialistai ir kai kurie mokslininkai tvirtina, jog tai yra pomirtinio gyvenimo įrodymas. Pasak Gallup apklausos, apie 15 % amerikiečių teigia turėję pomirtinių įspūdžių. Šį reiškinį studijuoja parapsichologija, psichologija ir psichiatrija.

Charakteristika

Pomirtiniai įspūdžiai būna labai įvairūs ir skiriasi priklausomai nuo kultūros, bet dažniausiai galima išskirti šiuos etapus:

1. Labai nemalonus garsas arba triukšmas

2. Būvimo negyvu jausmas

3. Malonios emocijos, ramybė

4. Atsiskyrimas nuo kūno: plūduriavimas virš savo kūno ir supančios aplinkos matymas

5. Skridimas aukštyn mėlynu tuneliu, kurio gale yra ryški šviesa arba sodas

6. Susitikimas su mirusiais giminaičiais arba dvasinėmis asmenybėmis

7. Susitikimas su ryškios šviesos būtybe arba tiesiog ryškia šviesa (kuri dažnai yra laikoma Dievu arba dievybe, į kurią pomirtinį įspūdį išgyvenantis žmogus tiki)

8. Gyvenimo apžvalga (gyvenimo prabėgimo prieš akis fenomenas)

9. Ribos arba pakraščio pasiekimas

10. Sugrįžimo į kūną jausmas. Dažnai sugrįžimo asmeniui nesinori

11. Šilumos jautimas

Kenetas Ringas (Kenneth Ring) suskirstė klasikinius pomirtinius įspūdžius į 5 etapus ir teigė, kad 60 % žmonių patiria pirmąjį etapą (ramybės ir pasitenkinimo jautimas), bet tik 10 % žmonių penktąjį (įžengimas į šviesą).

Kai kurie žmonės išgyvena nemalonius, gąsdinančius ar sielvarto pilnus pomirtinius įspūdžius, kurių metu kartais jaučiama tuštuma arba matomi pragarą primenantys vaizdai ar būtybes[15], bet dažniausiai yra patiriama ramybė, džiaugsmas, harmonija ir mistiniai ar religiniai išgyvenimai.[16]

Manoma, kad pomirtinius įspūdžius gali sukelti tokios aplinkybės kaip širdies sustojimas, anafilaksinis šokas, elektros šokas, koma, smegenų infarktas, bandymas nusižudyti, skendimas, deguonies badas arba rimta depresija. Daug pomirtinių įspūdžių prasideda po to, kai pacientas išgirsta, kaip daktaras ar seselė jį paskelbė mirusiu, arba kai žmogus susidaro įspūdį, kad pateko į mirtiną situaciją (pavyzdžiui, automobilių avarijos metu). Priešingai populiariai nuomonei, bandymai nusižudyti sukelia nemalonius pomirtinius įspūdžius nedažniau nei kitos situacijos.

Michael Portillo BBC Horizon laidoje „Kaip nužudyti žmogų“ pademonstravo, kad deguonies badas gali sukelti daugelį šių simptomų.

Dažnumas

Pasak 1980-1981 m. atliktos Gallup ir Proctor apklausos, apie 15 % amerikiečių yra patyrę pomirtinių įspūdžių. Bet 2001 m. Knoblauch atliktas tyrimas atskleidė, kad juos yra patyrę tik 4 % Vokietijos populiacijos. Pagal 2005 metais Australijoje telefonu atliktą apklausą, apie 8,9 % australų yra turėję pomirtinių įspūdžių. Visi šie tyrimai apklausė tik atrinktą reprezentatacinę populiacijos dalį, o ne visus šalyje gyvenančius žmones. 2001 m. Olandijoje buvo ištirti širdies sustojimą patyrę žmonės, kurie vėliau buvo sėkmingai atgaivinti. Pasak tyrimo, 18 % tokių pacientų patyrė pomirtinių įspūdžių.

Biologinės teorijos

Daktaras Rikas Stasmanas (Rick Strassman) tyrė psichodelinės medžiagos dimetiltriptamino (DMT) poveikį ir pasiūlė teoriją, kad pomirtinių įspūdžių priežastis yra didžiuliai prieš mirtį iš kankorėžinės liaukos išskiriami DMT kiekiai. Tik du jo testuojami žmonės gavę DMT dozę patyrė į pomirtinius įspūdžius panašių garsinių ar vizualinių haliucinacijų, nors buvo daug pranešusių, kad pateko į būseną, panašią į klasikinius pomirtinius įspūdžius. Jo paaiškinimas buvo galimas testuojamų žmonių panikos trūkumas ir dozių skirtumai tarp jo paskirtų DMT kiekių ir tų, kurie yra išskiriami prieš mirtį. Be to, visi jo eksperimentų subjektai buvo labai patyrę DMT arba kitų psichodelinių medžiagų vartotojai. Yra nuomonė, kad jei tyrime būtų dalyvavę nežinantys DMT poveikio žmonės, daugiau tyrimo subjektų būtų patyrę į pomirtinius įspūdžius panašių pojūčių.

2006 m. Ričardas Kinseheras (Richard Kinseher) pasiūlė teoriją, kad artėjančios mirties potyris yra be galo keistas paradoksas gyvenančiam organizmui, todėl jis sukelia pomirtinius įspūdžius, kurie leidžia žmogui geriau „matyti“, kaip smegenys visoje epizodiškoje atmintyje (ar net iki gimimo patirtuose įvykiuose) ieško ko nors palyginamo su gaunama informacija apie mirtį, kas padėtų susidoroti su potencialiai mirtinga situacija. Kinseheras mano, kad tai paaiškina, kodėl pomirtiniai pojūčiai žmogui yra tokie neįprasti.

Dvasiniai požiūriai

Dauguma pomirtinius įspūdžius patyrusių žmonių laiko juos žmogaus sielos, pomirtinio gyvenimo ir rojaus arba pragaro įrodymais. Agnostikai ir ateistai patyrę pomirtinius įspūdžius taip pat kartais pakeičia arba sušvelnina savo pažiūras.

Yra manančių, kad pomirtinių įspūdžių neįmanoma išaiškinti vien neurobiologiniais ar psichologiniais modeliais. Kai kurie atvejai turi keistų detalių, kurias, pasak dalies teoretikų, gali paaiškinti tik dualistinė, nuo kūno nepriklausanti sąmonė. Pavyzdžiui, vienas vyras, kuriam gilios komos metu buvo išimti dantų protezai, atsigavęs žinojo, kas jo dantų protezus išėmė, kur jie buvo padėti operacijos metu ir kuri seselė juos turi. Taip pat sugebėjo detaliai apibūdinti kambarį, kuriame buvo gaivinamas. Jis teigė plūduriavęs virš savo kūno ir žiūrėjęs, kaip daktarai ir seselės jį gaivina.

Wikipedia ir Anomalija.lt inf.