Faraono Cheopso betonuotojai – Anomalija.lt

Faraono Cheopso betonuotojai

XXVI amžiuje prieš mūsų erą žmonės tiksliai žinojo, kaip buvo statoma Cheopso piramidė – paskutinis iš mus pasiekusių 7 pasaulio stebuklų. Tada buvo gyvi ir statybininkai, ir darbų vykdytojai, ir užsakovas – faraonas Chufu (graikiškai – Cheopsas). Tačiau jie nepaliko nei brėžinių, nei paaiškinimų. Tik mįslę, kuri maždaug 2000 metų nieko nedomino, kol graikų istorikas Herodotas neapsilankė Egipte 450 mūsų eros metais ir nenustebo: kaip gi jie, egiptiečiai, užtempė viršun milijonus blokų, kurių svoris – ne mažiau 2 tonos. Juk sunkūs labai. Ir ilgai tempti tikriausiai reikėjo.

 

Atsakymo iki šiol vis dar nėra. Bent jau tokio, kokiu patikėtų dauguma specialistų ir paprastų žmonių. Priežastis viena – šimtai hipotezių nėra pagrįstos niekuo daugiau kaip tik idėjomis, kurių patikrinimui nėra nei jėgų, nei laiko. O kartais ir galimybių, dėl jų egzotiškumo.

 

Štai neseniai prancūzų architektas Žanas Pjeras Udenas paskelbė pasauliui, kad lyg ir išsiaiškino. Jo nuomone, blokus tempė spiraliniu keliu, nutiestu piramidės viduje. Tačiau kokius įrodymus jis pateikė? Vien apskaičiavimus ir nieko materialaus. Be abejotinų rezultatų, kuriuos prieš daugiau kaip 20 metų gavo prancūzų Aerokosminių tyrimų centro specialistai, kurie darė eksperimentus ieškodami piramidės mikrogravitacinių anomalijų. Neva jie liudijo apie tuštumas viduje, kurios juosė statinį kaip tik spirale. Tačiau realybėje tos ertmės nerastos. Todėl Udenas neįtikino, nors ir pristatė savo teoriją Paryžiuje pakankamai iškilmingai.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Egiptiečiai liejo? Įdomu.

 

Vargu ar įtikins skeptikus ir eilinio „egiptietiško demaskavimo“ autorius Mišelis Barzumas, Drekselio universiteto Filadelfijoje medžiagotyros profesorius, paskelbęs savo tyrimų rezultatus specializuotame „Amerikos keramikos draugijos žurnale“. Tačiau jis, skirtingai nei kiti, pirmąsyk pateikė rimtų mokslinių duomenų. Profesoriaus padėjėjais vėl tapo tie patys prancūzai iš to paties Aerokosminių tyrimų centro, kur, matyt, smarkiai domimasi piramidėmis.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

– Kartą man paskambino draugas. – pasakoja Mišelis Barzumas. – Ir paklausė, ar girdėjau aš versiją, neva Cheopso piramidė pastatyta iš betoninių blokų. Kalba ėjo apie teoriją Žozefo Davidoviciaus, prancūzų chemiko, Geopolimerų instituto direktoriaus, kuris dar 9 dešimtmetyje padarė prielaidą, kad daugiatonius blokus liejo vietoje iš cemento skiedinio. Aš nusijuokiau: idėja man pasirodė gana linksma. Ir atsakiau, kad ją labai lengva patikrinti, tai užims porą valandų.

 

Tačiau viskas pasirodė ne taip paprasta. Įrodymų rinkimas profesoriui užtruko penkis metus.

 

Piramidė po mikroskopu

 

Skaitoma, kad blokai piramidėms buvo iškirsti akmens skaldyklose iš vietinio smiltainio. Barzumas su padėjėjais surinko jo pavyzdžius iš visų apylinkių. Atskėlė po gabalėlį ir nuo įvairių piramidės vietų. Palygino. Pasirodė, kad pagal mineralų santykį blokų smiltainis visai nepanašus į tą, kuris sutinkamas gamtoje. Gamtiniame smiltainyje struktūra yra kristalinė, o blokuose – amorfinė. Dar daugiau – skanuojančio elektroninio mikroskopo pagalba pavyko aptikti mažytes smiltainio daleles, apsuptas sustingusia – amorfine – silikatine mase su vandens molekulių pėdsakais ir magnio dalelėmis. Savaime aišku, natūraliomis sąlygomis toks dalykas susidaryti negalėjo.

 

Išvada: blokai ne natūralūs. Iš pradžių smiltainis buvo sumaltas, paskui buvo pridėta dolomito, užpilta vandeniu, sumaišyta ir supilta į formą, kuriome masė sustingdavo.

 

2,5 tonos svorio bloko gamybos procesas užėmė kelias dienas. – tikina Barzumas. – Liejo juos statybos vietoje. Tuo ir galima paaiškinti neįtikėtiną blokų suleidimo tikslumą. Tiesiog jau sumontuoti „akmenys“ pasitarnaudavo kaip forma leiti naujiems.

 

Norėdamas tai įrodyti, profesorius išliejo „akmenį“, kuris sustingo iki reikiamo lygio per 10 dienų.

 

Mįslės išlieka

 

Zachi Havasas, Aukščiausios tarybos Egipto senienoms išsaugoti generalinis sekretorius, įsižeidė ant Barzumo, beje, išeivio iš Egipto, ir pareiškė, kad tasai atlupo savo analizėms gabalėlį betono, kuris dabar naudojamas piramidės remontui.

 

– Reikia būti paskutiniu idiotu, kad neatskirtum šiuolaikinio portlendcemenčio nuo to, ką aš mačiau. – savo ruožtu pastebėjo profesorius.

 

Be to, Barzumo grupės padarytų analizių rezultatai liudija: be dirbtinių blokų piramidėje yra ir natūralių – jie susitelkę piramidės apačioje. Ir tai logiška. Matyt, išmūriję piramidę iki tam tikro aukščio, sutempę ten blokus nuožulniomis plokštumomis, egiptiečiai susimąstė: o kaip statyti toliau? Ir kažkas sugalvojo nebetampyti daugiau blokų, o lieti juos vietoje.

 

Išlieka dar viena mįslė – kaip pavyko sukrauti viduryje piramidės 45 tonų svorio blokus? Išlieti jų neįmanoma – granitas.

 

Ir, kas svarbiausia – kam apskritai reikėjo tų piramidžių? Faraonų kapai? Ne faktas – nė vienoje piramidėje nebuvo aptikta nė vieno faraono.

 

Saltinis: visokybes.com


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Fonas

Čia painiojami du laikai ir dvi nesusiję technologijos. Piramidžių pagrindai yra išlikę po tvano, o piramidžių antstatai daryti galimai faraonų. Visi girdėjo apie „piramidžių vaiduoklius“, „piramidžių prakeiksmus“, „sugautus pabaisas piramidėse“? Kas tai? Tai radijacija, likusi tvanui sugriovus buvusias galingas AE. Faraonai jas apdengė akmenimis dėl radiacinio saugumo! Prirašė grąsinimų ir gąsdinimų neiti į vidų. Piramidžių viduje ir šiandien radijacijos lygis dešimtis ir šimtus kartų viršija foną!

Vikingas

Viskas paprasta. Zmonija ant tiek islepo, kad jau dabar ir pati nebesuvokia kad piramides fiziniu darbu imanoma buvo pastatyti. Uztenka paziuret kokiu tikslumu dieduko medines trobos rastai suleisti. O gal ir jam ateiviai padejo ar bala žino kokios technologijos?

opc

egipto didžiųjų piramidžių statybos paslaptys dar baika, palyginus su pietų amerikos Puma Punku ir kiti

mm

senai ta betonine hipoteze paneigta, jeigu ten ir metosi kur nors betono liekanos, visa tai – seno remonto pedsakai. pirmosios dinastijos viska droze is akmens, ir ne bile kaip o mikronu tikslumu

1793

Na, Herodotas (484 m.pr.m.e. – 425 m.pr.m.e.) negalėjo apsilankyti Egipte „450 mūsų eros metais“, nebent čia kažkoks kitas Herodotas turimas omenyje :)