Parapsichologė kalba apie mirtį: miršta tik fizinis kūnas

Parapsichologė Oksana Rovnik apie gyvenimą po mirties.

 

-Oksana, kas, parapsichologų manymu, nutinka žmogui po jo mirties?

 

-Kiekvienas žmogus be fizinio kūno turi dar keletą nematerialių. Mūsų fizinį kūną supa eterinis, kuris atsakingas už organizmo sveikatą, paskui – astralinis, gimdantis jausmus ir emocijas, taip pat mentalinis, atsakingas už protą. Toliau eina dvasiniai ir dar aukštesni kūnai, artimiausi Kūrėjui. Kai žmogus miršta, jo fizinį kūną palieka visi aukštesnieji. Eterinis kūnas yra pats grubiausias, neskaitant, žinoma, fizinio, todėl jis pirmas ir suyra – maždaug per tris paras po mirties. Štai kodėl egzistuoja tradicija laidoti tik po trijų parų.

 

-Kuo gi eterinis kūnas trukdo laidotuvėms, žmogaus juk jau nebėra?

 

-Mirė tik fizinis kūnas, o mirusiojo siela vis dar šalia, ji vis dar jaučia, supranta. Ir jeigu žmogus nebuvo pasiruošęs tokiai permainai, jeigu jis nežino, kur eiti, kas bus su juo toliau (ypač tai liečia staigiai mirusius ar žuvusius), tai jo sielą apima baimė. Ji nesupranta, kodėl artimieji jos nemato, negirdi, nekreipia į ją dėmesio. Būtent todėl Senovės Egipte, ir ne vien ten, buvo paprotys lydėti mirusįjį į naują jo gyvenimo vietą. Krikščionybėje šią funkciją atlieka mišių ritualas.

 

-Ar ne per daug prisižiūrėjote amerikietiškų filmų, kur žuvęs žmogus ilgai negali suprasti, kad jis jau mirė, ir veltui stengiasi atkreipti aplinkinių dėmesį į save?

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

-Turiu prisipažinti, kad visada stebėjausi, kaip subtiliai amerikiečių kinas pateikia tokius dalykus. Taip, maždaug šitaip viskas ir vyksta. Mes šito suprasti negalime, kadangi pripratome viską matuoti materialiais, pačiupinėjamais matais, tačiau išsivadavimas iš materialaus kūno – tai dar ne mirtis pilna to žodžio prasme. Juk žmogus – tai ne vien fizinis, materialus kūnas. Po mirties jis praranda tik sugebėjimą atlikti fizinius veiksmus, bet išlieka jo sąmonė.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

-Galbūt jūs teisi. Juk ne veltui tie, kurie yra praradę artimą žmogų, dažnai pasakoja, kad jaučia jo buvimą, girdi juoką ir netgi jaučia prisilietimą. O gal tai tiesiog nelaimės išderintos ir sukrėstos psichikos reiškiniai?

 

-Žinoma, tuo metu, kai žmogų užgriūva sielvartas, nervai jų tikrai iki ribos įtempti. Bet tai nereiškia, kad jie turi problemų su psichika. Tiesiog jie ima jautriau ir aštriau jausti subtiliuosius lygmenis ir gali justi tai, kam nėra vietos pojūčius atbukinančioje kasdieninės buities rutinoje. Kadangi iki 40 parų mirusiojo siela vis dar tebėra šalia mūsų, tai, suprantama, būdami vienokios ar kitokios nuotaikos, kažkas iš giminių ar dvasiškai artimų žmonių gali jausti velionio buvimą, o tris paras po mirties netgi matyti kažką efemeriško. Beje, vaikai, ypač iki 7 metų, gali matyti tai, kas neprieinama daugeliui iš mūsų. Ir „pasakos“, kurias jie pasakoja, neretai būna visai ne pasakomis.

 

Praėjus trims dienoms po fizinės mirties išsisklaido velionio eterinis kūnas ir apsinuogina astralinis. T.y. sielai dar lieka jausmai, emocijos ir šioks toks prisirišimas prie žemės. Baigiantis devintai parai siela, suprasdama, kad viskas jau negrįžtama, pradeda vis mažiau ir mažiau domėtis fiziniu pasauliu. Tuo metu ji gali keliauti po vietas, kuo nors brangias jos širdžiai, lankyti žmones, kurie kadaise jai buvo artimi. Ji atsisveikina…

 

Palaipsniui prisirišimas prie fizinio lygmens visiškai susilpnėja ir keturiasdešimtą parą siela palieka šį pasaulį, pakildama į aukštesnius astralinio pasaulio sluoksnius ir visiems laikams palikdama fizinį sluoksnį. Paprastai tuo metu mirusysis gali kuriam nors iš giminaičių prisisapnuoti, kaip besiruošiantis į kelionę ar išvažiuojantis, išeinantis. Štai kodėl reikalingi atminai, mišios būtent devintą ir keturiasdešimtą dienomis.

 

-O kodėl ir bažnyčia, ir jūs, žmonės, susiję su paranormaliais reiškiniais, tvirtinate, kad verkti per laidotuves ir atminus jokiu būdu negalima? Juk, pavyzdžiui, Rytuose netgi kviečiasi raudotojas per laidotuves, o ir pas mus, jaučiant skausmą, nekyla noras juoktis.

 

-Jeigu jūs iš tiesų mylėjote mirusį žmogų ir linkite jam gėrio, tai jokiu būdu negalima pasiduoti nevaldomam skausmui, kadangi savo kančiomis jūs neleidžiate pakilto jo sielai ten, kur viešpatauja ramybė ir visuotinė meilė. Jūs pririšate sielą prie žemės, per prievartą tempiate atgal pas save.

 

Sielai sudėtinga likti tarp dangaus ir žemės, ją slegia jūsų skausmas, ji kenčia kartu su jumis. Ir jeigu vartoti mūsų žemiškas sąvokas, sielai gali paprasčiausiai nuvažiuoti stogas. Juk kol nesuiro astralinis kūnas, ji negali pakilti į aukštesnes sferas, kur vyksta žemėje įgytų pasiekimų įvertinimas, patirties apmąstymas. Vadinasi, neperėjusi šio etapo, ji negalės vėl nusileisti žemyn, vėl įsikūnyti, kad įgytų naujos patirties. Siela pavirs vaiduokliu – besiblaškančia tarp dangaus ir žemės būtybe, kurios vystymąsi stabdo žemiški jausmai, ir ne tik nuosavi, bet ir kenčiančių artimųjų. O juk sielai reikia nueiti dar labai ilgą kelią – kiekvienas pasaulis, astralinis ir mentalinis, sudarytas iš daugybės sluoksnių ir lygmenų. Juos reikia pereiti, įveikti, išgyventi.

 

-Ką reiškia išgyventi? Išeina, kad ten irgi yra savi gyvenimai?

 

-Būtent. Truputį kitokie, suprantama, negu žemėje, bet labai panašūs. Mums jie, galbūt, efemeriški, bet sielai jie visiškai realūs.

 

-Gal jie ten dar ir santuokas sudaro?

 

-Na, čia galbūt per stipriai pasakyta, vestuvių ten nebūna. Tačiau sielos jungiasi į grupes iš meilės, pagal interesų, pavyzdžiui, mokslinių ar meninių, panašumą. Tiesa, tokios sąjungos egzistuoja taipogi tik iki tam tikro lygmens ir gyvenimo ilgumo.

 

-Dieve mano, tai kiek gi sykių žmogui ir jo sielai tenka mirti?

 

-Kiekviename lygmenyje atmatuotas savas gyvenimo laikas ir numatytas mirties momentas, kai siela pakyla į sekantį pasaulį. Viskas priklauso nuo to, ką žmogus pasiekė fiziniame lygmenyje. Didelė, tyra meilė ir kitos teigiamos emocijos, patirtos žemiškąjame gyvenime, gali kilstelėti sielą į labai aukštą astralo lygmenį. Primityvūs, nevaldantys savęs žmonės įstrigs jau pačiuose žemiausiuose astralo lygmenyse, kur kaip tik ir susirinkę visi alkoholikai, narkomanai, žmogžudžiai.

 

-Ir kas čia blogo? Tokie su tokiais bendrauja, bendraminčių būrelis, taip sakant…

 

-Bėda čia tame, kad sielos išsaugo savo šeimininkų norus ir reikmes, bet neturėdamos fizinio kūno, negali jų realizuoti, dėl ko stipriai kenčia. Joms reikia maitintis atitinkamomis vibracijomis. Štai kodėl, pavyzdžiui, alkoholizmas taip sunkiai gydomas, ir taip sudėtinga ištraukti žmogų iš „zapojaus“. Šalia jo visada sukinėjasi tokio pat sugėrovo siela, kuri „geria“ kartu su juo ir kuri verčia jį gerti vis daugiau ir daugiau. Astrale esantis žmogžudys irgi gali stumti panašaus į jo būdo žmogaus mintis ir poelgius link nusikaltimo. Ar niekad nepasidomėjote, kodėl pranešimai apie maniakus ir žmogžudžius taip dažnai ateina iš vienų ir tų pačių vietovių? Taip yra dėl to, kad ten sukinėjasi tokie pat nusikaltėliai iš astralinio lygmens. Kuo švaresnis žmogus, tuo aukščiau ir greičiau jis pakils nuo žemės.

 

-Gerai, mirusiojo siela perėjo per astralinius lygmenis, išsivadavo iš žemiškų jausmų ir norų – ir gerų, ir blogų, nebėra pas ją daugiau jokių emocijų: ji nebemoka mylėti, nekęsti, gailėti ir užjausti. Dabar šita asmenybė jau galutinai numirė?

 

-O protas, intelektas, žinios, patirtis? Tai niekur nepradingsta ir sukuria mentalinį lygmenį, kur vyksta visų šių dalykų įvertinimas ir perkainavimas. Čia kaip kompiuteryje: įdedi failą, pasinaudoji juo, o paskui pašalini, kad vietos diske neužimtų. Taip ir čia: atsijojai patirties grūdus nuo pelų, apmąstei ir išmetei. Vyksta visiškas išsikrovimas, lieka tik ta tavo gyvenimo patirtis, kuri reikalinga sekantiems kūnams. Siela kyla vis aukštyn, pereina į dvasinį, paskui į kosminį lygmenį, kur telieka tik dvasios trejybė. Iš konkretaus žmogaus jau nieko nebelieka, jo sieloje kaip švariame popieriaus lape galima rašyti iš naujo. Jei žemėje žmogus buvo, kaip mes sakome, šventasis, tai jis gali pakilti iki pat susijungimo su Kūrėju, ištirpti jame ar tapti nuosavos visatos kūrėju. Tačiau dauguma iš mūsų – paprasti žmonės, ir mūsų sielos taip aukštai negali pakilti, o pasilikusios trejybėje, viską apmąsčiusios, vėl sugrįžta į sekantį įsikūnijimą.

 

-Vadinasi, jei siela nusileido iš paties žemiausio lygmens, tai iš gimusio kūdikio gero nelauk? Ar ne todėl taip ir atsitinka, kad tėvai – puikūs žmonės, ir auklėjimą suteikia pirmaklasį, o vaikelis – neduok tu Dieve…

 

-Jeigu du žmonės myli vienas kitą ir, užsiimdami seksu, galvoja ne vien apie malonumą, bet ir apie būsimą kūdikį, tai tasai astralinis sūkūrys, kurį sukėlė jų jausmai, gali pritraukti į žemę labai aukšto lygio sielą. O kaip vaikai pradedami pas mus? Atseit, taip jau gvosi, ką dabar padarysi… Ir gerai, jei dar tiedu myli vienas kitą bent truputėlį. Purvinas seksas, kurio nors iš partnerių grubumas, nėštumo baimė – visa tai nepritrauks normalios sielos, pas tokius kaip tik ir nusileis „kažkas“ iš paties žemiausio astralo. Kūdikio užsimezgimui reikia būti pasiruošusiems ir daryti tai su meile.

 

Tęsinys antrame puslapyje…


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Regina

Tikra trisybe

Daiva

Man buvo, kad prisisapnavo draugas, kaip tik kai ruošiamės keturnedėlui, kuris vyko lygiai ne po mėnesio, o kaip tik apie 40 dieną. Jis man pasakojo, kad jam gerai, kažkaip detaliau neprisimenu.

Jelena

Labai idomus straipsnis, ar gali būti, kad reinkarnacijos metu siela grįžta į tą pačią giminę, kadangi pastebėjau, kad mirus artimam žmogui, giminėj tais pačiais metais gimsta naujagimis.

di
jeigu tiketi siuolaikiniu mokslu mes ateiti galime suzinoti is informacinio lauko,tai reiskia kad musu gyvenimas jau buvo kazkada nugyventas,mes tiesiog ji pakartojam,reiskia dievas mums dave ta gyvenima kuri dabar gyvename,kodel mokslininkai jau kalba apie realiai kuriama laiko masina,tai tik laiko klausimas.0 apie savizudybe taip pat galiu pakomentuoti,jeigu zmogui bus skirta nusizudyti jis butinai ta padarys,galiu papasakoti toki atveji,karta mano pusbroliui cigone pasake kad jis gyvenima baigs savizudybe,as labai gerai ta pamenu,tada dar pagalvojau(daug tu zinai) taip ir ivyko,o kodel?todel kad cigone tiesiog perskaite informacija jo informaciniame lauke,kiek zinau sios tautos kai kuriems zmonems tiesiog duota galimybe tai padaryti,na tiesiog nuo… Skaityti daugiau »
...

Gimiau su sirdies yda… budamas paauglys, patekau i auto avarija kurioje zuvo 3 zmones… po avarijos prasidejo problemos su sveikata ir dabar laukiu sirdies ir plauciu persodinimo…
Man baisu pagalvoti, ka as vekiau praeityje… Kad man dabar tokios kancios…

A.b

Nenusiminkit… Tiesiog Jūsų siela šiame gyvenime turi išmokti šias pamokas. Aš taip pat turiu problemų su sveikata, nors dar esu labai jauna ir bijau ir pagalvoti kas manęs laukia ateityje. Bet susitaikiau su savimi ir su savo kūnu, jei taip lemta aš tai ištversiu. Laikykites, nekaltinkit savęs ir savo praeitų gyvenimų. Visus savo sunkumus priimkit, ne kaip bausmę, bet kaip pamoką. Dar nežinot, ką Jums Dievas yra parengęs. Linkiu Jums sekmės.

egle

kunigai tai tie patys zmones kaip ir visi,deja ir su visomis zmogiskomis nuodememis,as retai klausydavau misias ir kuo toliau tuo labiau manes netraukia i baznycia,nors pagal amziu tureciau tai daryti,manau dieva reikia tureti sirdyje,as baznycioje negaliu nuosirdziai kalbetis su dievu,mane blasko aplink esantys zmones,aplinka ir t.t…manau kad man su juo kalbant nereikia tarpininku-apsimeteliu,tuo labiau ispazinti nuodemes,juk dievas viska mato ir girdi,jis sprendzia ar man atleisti jas.

Exlibro

Religiją susikūrė žmonės, o Dieviškumas priklauso ne nuo mūsų valios. Tikėjimas kosminiu protu nėra blogai. Blogai yra religinis radikalumas. Todėl aš tikintis, aš krikščionis, tačiau priimu visas kitas religijas, man puikiai derinasi tiek krikščioniškos, tiek, pvz., budistinės idėjos.

Just

Taip, ir aš tuo tikiu. O krikščionybe nebetikiu. Juk pastaroji religija visur brunkama. Ir netgi per prievartą. O anksčiau ji vykdė įvairius žiaurumus.
Gal tas Dievas yra sutapatinamas su tuo Kūrėju?
Tikiu, kad žmogiškasis kūnas – tik laikina sielos būveinė. Ir siela turi tobulėti. Tol, kol pasieks tą tobulybę.

xna

Reinkarnacija egzistuoja,as tuom isitikinau,kai po brolio zuties,lygiai per jo metines man gime dukra,lygiai ta pacia nakti,ta pacia minute.Reiskia jis grizo pas mane.

egle

o kodel tu taip manai kad tai brolis?ir kodel jis turejo grizti ta pacia minute kaip tu rasai?cia tik tavo noras deja.

soul

Sunku patiketi,bet tikiu

Birute

Labai idomus straipsnis.