Sniego žmogus, jetis arba bigfoot

Tolimų snieguotų Himalajų platybėje klaidžioja paslaptingas, baikštus milžinas, kurio panašumas į žmogų skatina mokslininkus ginčytis. Įvairių kalnų vietovių gyventojai jį vadina jeti, meti, migo ar kangmi ir jau šimtus metų tvirtina, kad jis egzistuoja.

 

Vakarų pasaulio istorijoje jetis pasirodė tik 1887 m. Tais metais anglų alpinistas pulkininkas V. A. Vadelis Sikime (Indija) kopdamas sniegynais beveik 5000 m aukštyje užtiko mįslingą pėdsaką. Pulkininko V. Vadelio teigimu, pėdsakas buvo panašios į žmogų, milžiniško dydžio būtybės. Jo neįmanoma supainioti su meškos pėdsaku. Tačiau į britų karininko pranešimą niekas neatkreipė dėmesio.

 

1906 m. botanikas ir Himalajų tyrinėtojas Heris Dž. Elvesas ne tik pamatė pėdsaką, bet ir pačią didžiulę, plaukuotą būtybę, kuri bėgo nuo jo uolos šlaitu ir greit pasislėpė. Deja, H. Elvesas mirė anksčiau nei buvo išspausdinti jo užrašai. Liko tik keli žmonės, girdėję apie jetį.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

1921 m. visas pasaulis sužinojo apie lig šiol nepažintą, į žmogų panašų gyvūną, gyvenantį Himalajuose. Šią sensaciją paskelbė britų vyresnysis leitenantas K. K. Hovard-Beris. Jis vadovavo pirmajai ekspedicijai į Everestą. 1921 m. kovo 18 d. vyresnysis leitenantas suskirstė savo žmones į dvi grupes ir išžygiavo iš Darjelingo (Indija). Dieną jie pasiekė Lak la Pasą, kuris kerta Himalajus šiauriau Everesto 6705 m aukštyje virš jūros lygio.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Ten K. K. Hovard-Beris pastebėjo „pėdsakus, kurie priminė basos žmogaus kojos atspaudą, bet buvo daug didesnė”. Jis nusekė pėdsakais ir pamatė panašią į nuogą, apaugusią tankiais plaukais, būtybę. Kraupus padarasiš lėto pėdino snieguota lyguma. Serpas drebančiu balsu paaiškino karininkui, kad tai ne žmogus, o jetis, žudantis nuo piemenų nuklydusius jakus ir neatsargius piemenis.

 

Apie keistą susitikimą K. K. Hovard-Beris po kelių dienų papasakojo keliems žurnalistams. Ši fantastiška žinia paskatino Herį Njumaną paprašyti Kalkutos valdininko leidimo apklausti šerpus, kurie britų ekspedicijoje buvo nešikai. Šie išsamiai patvirtino K. K. Hovard-Berio pasakojimą ir pavadino padarą ječiu ar kangmi, tai reiškia „tas nuo uolų šlaitų”. Kitą rytą laikraščiai didžiulėmis antraštėmis visam pasauliui pranešė: „Sniego žmogus Himalajuose!”

 

Spaudai pasisekė. Į snieguotas Himalajų viršūnes kilo vis daugiau ekspedicijų, padaugėjo ir pranešimų apie susitikimą su paslaptinguoju sniego žmogumi. Didžioji jų dalis — tai patyrusių alpinistų ir rimtų mokslininkų pasakojimai. Tačiau tik 1954 m. pirmoji ekspedicija išvyko ieškoti ječio. Ją finansavo Londono laikraštis „Daily Mail”, o organizavo Ralfas įžadas, kuris kaip metraštininkas dalyvavo pirmą kartą kopiant į Everestą ir tyrinėjo aukštikalnes šiauriau nuo Katmandu (Nepalas). Ekspedicija nepagavo ječio, tačiau nufotografavo daug pėdsakų ir surinko ekskrementų. Atlikti tyrimai parodė, kad mįslingasis kalnų gyventojas, kaip ir homo sapiens, maitinasi ir augaliniu, ir gyvuliniu maistu. Tai jrodė, kad jie ieškojo ne vaduoklio.

 

Kita ekspedicija, remdamasi kruopščia kalnų gyventojų apklausa, paskelbė pavadinimus kelių kaimų, kuriuose ječiai penktajame dešimtmetyje nužudė penkis gyventojus. Lavonus rado be akių obuolių, rankų ir kojų pirštų, sėklidžių. Matyt sniego žmogus juos nurovė ir suėdė.

 

Pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir Afrikoje gyvenę kanibalai atlikdavo panašius ritualus. Jie manė, kad tokiu būdu gauna priešininko jėgos. Kartkartėmis pasigirsta „galutinis” Himalajų mįslės įminimas. Kadangi faktų apie paslaptingąjį gyvūną labai daug, į pagalbą pasitelkiami Himalajų lokiai ar beždžionės -langurai. Pietų tirolio alpinistas Reinoldas Mesneris yra tokios pat nuomonės ir nuo 1998 m. priskiria jetį lokiams.

 

Juokinga. Ječio egzistavimo įrodymų ieškota tik tam, kad priskirtume juos lokiams. Šalin juokus, mįslė dar neištirta. Visos žinios apie jį rodo, kad tai baikštus, milžiniškas giminaitis pirmykščių žmonių, kurių fosilijų randama daugelyje Žemės rutulio vietų. Toks paaiškinimas turi būti pripažintas argumentuotu, o Himalajų platybės — tinkamiausia vieta, kurioje gali išlikti Sniego žmogus, išstumtas savo mažesnio ir silpnesnio, bet geriau apsiginklavusio konkurento homo sapiens. Žmogui, atrodo, taip greitai nepavyks atrasti paskutinės šios planetos ekologinės nišos.

 

Autorius: Benamis
Anomalija.lt už šio straipsnio turinį neatsako. Straipsnis buvo atsiustas vieno iš mūsų lankytoju per “Susisiek su mumis” forma. Jeigu šis straipsnis yra Jūsų autorystes ir nenorite, kad jis būtų publikuojamas mūsų portale, prašome apie tai pranešti. Taip pat jeigu autoriaus informacija (autoriaus svetaine ir pnš.) nurodyta klaidingai taip pat prašome mus informuoti.


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
NE

Urban legend!