Piramides pastatė ateiviai?

Žengdama į naują epochą, žmonija vėl atsigręžia į Piramides. Gimsta naujos hipotezės, atgimsta senosios. Nevalingai kyla klausimas: ką mums daryti su piramidėmis? Beprotiškaiusio projekto autoriai siūlo išardyti jas alei akmenėlio. Bent jau vieną iš jų – Cheopso. Kam to reikia? Ogi tam, kad galutinai suprastume, kas ten viduje slypi…

Imtis Cheopso demontažo buvo galima jau 2001 metų pradžioje. Tada per kokių 16 metų galima būtų piramidę išardyti, viską sunumeruoti ir vėl sudėti. Tai ką gi galima rasti piramidėse? Egiptologas Sergejus Silajevas skaito, kad piramidės, o tiksliau – tai, kas yra jų viduje, galėjo būti naudojamos persikėlimams erdvėje arba tarpžvaigždiniams ryšiams. Kas ir kaip ten veikia – neaišku.

Amerikietis Raimondas Menersas įsitikinęs, kad Cheopso piramidė turėjo įlenktas briaunas ir buvo padengta veidrodiniu paviršiumi. Kartą į metus piramidę apgaubdavo ugninis smerčas, o virš viršūnės atsirasdavo šviesos stulpas. Raimondas Menersas – inžinierius, ne istorikas. Bet jo aprašyti reiškiniai neva būtini tarpžvaigždiniam transportavimui. Beje, 60-ies Egiptą valdžiusių faraonų taip ir nerasta (tiksliau, jų mumijų). Indėnų valdovai Amerikos žemyne, irgi, beje, buvo kažkur išgabenami. Ir taipogi piramidžių pagalba…

Nemažai ir rimtų mokslininkų mano, jog piramidžių viduje gali slypėti daug nuostabių dalykų. Tik štai kas tai per dalykai? Vienoje Egipto šventykloje, skirtoje deivei Hator, yra įdomūs piešiniai ant sienų. Ten pavaizduoti žyniai, laikantys rankose didžiules elektrines lemputes. Tie daiktai įėjo į istoriją “Ramziolempučių” pavadinimu. Apie tai, kad egiptiečiai naudojosi elektra, mokslininkai seniai kalbėjo, bet kažkaip ne visai rimtai.

Ir štai ši tema vėl išplaukė į paviršių, mat piešiniai ant sienų labai ploni ir ant jų nėra nė ženklo suodžių. Tarytum piešiant juos, patalpos buvo apšviestos ne ugnimi, bet “Ramzio lemputėmis”. Maža to, Egipte kasinėjimų metu buvo rasta indų su kažkokių metalinių plokčių likučiais viduje. Ne per seniausiai iškilo versija, kad tai – cheminių elektros šaltinių detalės, paprasčiau sakant – baterijos, akumuliatoriai. Kai kas mano, kad tai įrodo egiptiečių ryšius su ateiviais, kiti įsitikinę, kad ir patys egiptiečiai buvo gerokai labiau išsivystę, negu mes dabar juos vaizduojamės.

Ir visgi – kokie argumentai už išardymą? Ar galima surasti kažką piramidės gelmėse? Pradėsim nuo to, kad mokslininkai labai miglotai įsivaizduoja vidinę Cheopso sandarą. Mums žinomų patalpų, galerijų ir eigų ten kol kas nedaug. Tačiau egiptologai įtaria, kad akmeniniame kolose slypi nemažai plačiai išsišakojusių labirintų. Jie gali vesti į mums dar nežinomas patalpas ne tik pačioje piramidėje, bet ir giliai po ja. Apie tai liudija ir ventiliacijos angos, kurios veda nežinia kur ir nežinia ką ventiliuoja.

Žinomas archeologas Džonas Kinamanas prieš mirtį 1961 metais pasakojo apie įdomų nuotykį, kurį jam teko patirti jaunystėje. Jo žodžiais, 1924 metais jis pabuvojo iki tol nežinomame tunelyje po piramide. Įėjimą jis visiškai atsitiktinai aptiko kartu su egiptologu seru Flindersu Petriu. Mokslininkas tvirtina, kad po tunelio jis pakliuvo į patalpą, pilną nežinomos paskirties mechanizmų. Vieną jų Kinamanas apibūdino kaip “antigravitacinę mašiną”.

Yra ir daugiau panašių atvejų. 1945 metais Egipto princas farukas šlaistėsi aplink piramides. Atsitiktinai jis paspaudė kažkokią plokštę ties Sfinkso pagrindu. Netikėtai suveikė paslėptas mechanizmas ir atsivėrė įėjimas į tunelį, kuris vedė žemyn į dideles patalpas. Ten, kaip pasakoja princas, stovėjo robotai. Matė jis juos realiai ar išsigalvojo? Farukas taip ir neparodė to įėjimo.

Atseit įlindo vidun naktį, o išsikapanojęs atgal, kitą kartą nebesugebėjo angos surasti. Todėl, nežiūrint į žymią pavardę, į jo kalbas moksliniuose sluoksniuose žvelgiama skeptiškai. Ir visgi, kiek galima spręsti, neištirti labirintai išties gali egzistuoti piramidžių gelmėse. 10-ojo dešimtmečio pradžioje mokslininkai vėl pamėgino surasti nežinomus tunelius. Vokiečių inžinierius Rudolfas Hantenbrinkas paleido nediduką robotą į vieną iš ventiliacinių angų piramidėje. Robotas, pavadintas Apuautu (sen egiptietiškai – atradėjas) turėjo telekameras.

Pasisukinėjęs po ventiliacines šachtas, nuvažiavęs apie 60 metrų, jis atsidūrė tunelyje, padengtame poliruotomis plokštėmis, o paskui įsirėmė į sieną. Telekameros parodė, kad sienoje yra durys su dviejomis masyviomis rankenomis iš geltono metalo. Panašu, kad tas duris reikėjo atverti į viršų. Jas tarsi kažkas jau buvo atidaręs: palei grindis matėsi nedidelė anga. O kas slypi už tų durų? Kol kas to niekas negali pasakyti.

Japonų mokslininkai nutarė ištirti piramidę bangų pagalba. Jų prietaisai užtiko mažiausiai tris nežinomas patalpas. Iki artimiausios pavyko pragręžti skylę ir nuleisti ten telekamerą. Ir ką gi? Ekrane pasirodė salė, kurios išmatavimai – 30x5x3 metrų, ji buvo dalinai užnešta smėliu. O iš smėlio kyšojo kažkokios neaiškios metalinės konstrukcijos. Detaliai apžiūrėti jų nepavyko dėl blogo apšvietimo.

Amerikiečių geofizikai Tomas Dobekis ir Džozefas Šoras neseniai išžvalgė, kad po Sfinksu iš tiesų yra kelios patalpos. Buvo rastas ir įėjimas. Bet jis užtvindytas ir ne taip paprastai pasiekiamas, kai tasai, kurį aptiko princas farukas prieš pusę šimtmečio. Kaip liudija amerikiečiai, link Sfinkso veda siaura landa, esanti 30 metrų gylio šulinyje. Ji pridengta masyvia plokšte. Gali būti, kad patalpos po Sfinksu yra sujungtos su po piramide esančiomis galerijomis ir salėmis.

Tačiau didžiausi karštuoliai iš tyrinėtojų tarpo yra įsitikinę, kad piramidė – tai ne kas kita, kaip ateivių slaptas kosmodromas. Pvz., amerikiečių egiptologai Grehemas Henkokas ir Robertas Bovelas tvirtina, kad piramidės buvo pastatytos 10500 metais pr. Kr., t.y. 8 tūkstančiais metų anksčiau negu priimta manyti. Su šiais fantastiniais teiginiais sutinka kai kurie japonų ir rusų tyrinėtojai, kurie rado patvirtinimų senuosiuose tekstuose.

Specialių kompiuterinių programų pagalba jie gavo duomenų, kad piramidės stovi taip, kaip buvo išsidėsčiusios žvaigždės Orione 10500-aisiais metais iki Kristaus. Ir tada išeina, kad statė jas ne egiptiečiai, o ateiviai. Atskrido jie iš Sirijaus, kuris kaip tik ir yra Oriono žvaigždyne. Statydami piramides, ateiviai vadovavo žemiečiams statybininkams. Jie gi, tikriausiai, ir išmokė egiptiečius garbinti Sirijų. Ne veltui egiptiečių naujieji metai prasideda pasirodžius dangaus skliaute ryškiam Sirijui. Vadinasi, būtent ateivių paslaptys ir paslėptos piramidžių gelmėse. Irba po piramidėmis.

Ir dar vienas įdomus faktas. Nedaug kas žino, kad Cheopso piramidė vibruoja. Reiškinio mechanizmas nežinomas, bet prietaisai fiksuoja jo metu sklindantį garsą. Jį sudaro keturios natos, sudarančios fa diez mažor akordą, kuris negirdimas žmogaus ausiai.