10 pagrindinių pasaulinės civilizacijos istorijos mįslių

Pasaulio istorija saugo daugybę paslapčių. Nežiūrint į šiuolaikiškiausius metodus ir milijardinius tyrimų biudžetus, kai kurių dalykų mokslas taip ir nepaaiškino. Edita Sabaitė iš alternatyvių naujienų portalo infa.lt apžvelgia 10 didžiausių pasaulinės civilizacijos istorijos mįslių.

1. Ar buvo Atlantida?

Atlantida – pats žinomiausias Senovės pasaulio legendinių žemynų. Apie ją smulkiai rašė Platonas. Ją savo kūriniuose minėjo Herodotas, Diodoras Sicilietis, Posidonius, Strabonas ir Proclus. Pasak Platono, sala buvo vakaruose nuo Heraklio kolonų, priešais Atlanto kalnus.

Stipraus žemės drebėjimo metu ji per vieną dieną atsidūrė po vandeniu. Tai nutiko maždaug 9500 metais prieš mūsų erą. Visame pasaulyje buvo ieškoma Atlantida, – nuo Gibraltaro iki Peru ir Brazilijos, tačiau šiandien nėra jokios moksliškai pagrįstos teorijos apie jos buvimo vietą.

2. Ar buvo Pasaulinis tvanas?

Pasaulinis tvanas minimas ne tik Biblijos kanoninėse knygose, tačiau ir vėlesniuose apokrifuose. Pavyzdžiui, Enocho knygoje. Potvynio siužetas randamas ir kitose knygose: žydų Agade ir Tanhumo Midraše, o tai pat šumerų mite apie Ziusudrą. Pirmosios mus pasiekusios šumerų poemos apie tvaną mena XVIII amžių prieš mūsų erą. Pražūtinga jūra minima visų kultūrų mituose, tačiau ar iš tikrųjų buvo tvanas?

Istorikai kol kas negali pateikti vieningo atsakymo. Tačiau, pavyzdžiui, žinoma apie tai, jog apie 5600 metus prieš mūsų erą, Viduržemio jūros valstybėse įvyko tikras tvanas, kai dėl žemės drebėjimo Juodosios jūros lygis pakilo 140 metrų, ji padidėjo 1,5 karto, atsirado Azovo jūra. Tikėtina, jog tų vietų gyventojams tai buvo „Pasaulinis tvanas“.

3. Kas pastatė piramides?

Kad ir kaip rekonstruktoriai ir mokslininkai laužytų galvas spręsdami piramidžių pastatymo mįslę, įtikinamos jų pastatymo būdo versijos ligi šiol neatrastos. Vieni specialistai kalba apie tai, jog piramidės buvo statomos iš jau paruoštų, tašytos uolienos blokų, kiti (Džosefas Davidovičius) sakė, jog blokai buvo gaminami statybų vietoje iš akmens skaldos ir „geopolimerinio betono“ mišinio kalkių pagrindu.

Neįtikėtinos darbo proceso sudėtingumo apimtys verčia suabejoti visomis hipotezėmis. Neatsakytas lieka ir klausimas apie tai, kas statė piramides, vergai ar laisvai samdomi darbininkai, ir kiek jų buvo.

4. Kur dingo majai?

Majų civilizacija buvo viena iš labiausiai išsivysčiusių, tačiau prieš ateinant Majų civilizacija konkistadorams, majų buvo išlikusios tik išsisklaidžiusios miško gentys, silpnai išsivysčiusios ir nekeliančios rimtos grėsmės.

Jos gyveno trobelėse ir nestatė didingų šventyklų su rūmais. Kur dingo majai? Mįslė iki šiol neįminta. Daugybė versijų, nuo epidemijos ir karų iki nežemiškų būtybių įsikišimo, tačiau nei viena iš jų nėra įrodyta.

5. Kas buvo šumerai?

Apie šumerus pasaulio bendruomenė sužinojo tik XIX amžiaus viduryje, kai mokslininkai įrodė, jog Mesopotamijoje egzistavo valstybė, kurios amžius siekia 6000 metų. Būtent iš jos Babilonas ir Asirija paveldėjo savo kultūrą. Iki šiol nėra žinoma iš kur šumerai atėjo į Mesopotamiją.

Manoma, kad tai buvo kalnuotas regionas, nes šumerų kalboje žodis „šalis“ ir „kalnas“ rašomas vienodai. Taip pat tai turėjo būti vietovė su išsivysčiusiomis technologijomis – šumerai pirmieji turėjo žinių iš daugelio sričių, nuo astronomijos iki fizikos. Tikėtina, tačiau dar neįrodyta, jog tai galėjo būti Indijos pietūs.

6. Ar Ameriką atrado vikingai?

Amerikos atradimo normanais versija vis dažniau garsinama, nors kol kas, oficiali versija yra ta, jog Ameriką atrado Kolumbas. Jose abejose įdomu tai, jog kiekvienu atveju Amerika buvo atrasta per klaidą (skandinavų pirklys vardu Bjarni Herjólfsson dėl audros nukrypo nuo kurso, o Kolumbas plaukė į Indiją).

Medžiagos apie normandų versiją daug mažiau nei apie Kolumbo, ir ne visa iš turimų laikoma originalia, kas labai menkina pasitikėjimą ja.

7. Kas buvo hiksai?

Juos vadina „karaliais-piemenimis“. Būtent jų valdymo laikotarpiu Egipte atsirado dviratis kovos vežimas, pakeitęs mūšio vykdymo taktiką. Apie juos žinoma nedaug. Hiksai – klajoklių gentys, „dykumų valdovai“, apie 1700 m. prieš mūsų erą įsiveržę į Egiptą.

Jie valdė jį daugiau, nei 100 metų ir netgi įkūrė ištisą hiksų karalių dinastiją. Hiksai iš Egipto išvaryti buvo tik XVIII dinastijos įkūrėjo Amosio I, 1587 metais prieš mūsų erą. Klausimas į tai, kas būtent buvo hiksai, iš kur atėjo ir kur dingo, lieka neatsakytas.

8. Kodėl išmirė neandertaliečiai?

Žmogaus ir neandertaliečio genomas beveik 99,5% identiškas, tačiau tai nereiškia, jog mes kilome iš neandertaliečių. Mūsų genomo panašumas su beždžione 98%. Priešingai paplitusiai nuomonei apie tai, jog neandertaliečiai buvo pusiau laukiniai, – jie tokiais nebuvo. Tai buvo pakankamai išsivysčiusi evoliucionė atšaka, jie netgi mokėjo gaminti muzikinius instrumentus. Jų išnykimo versijos tokios:

1) Asimiliacija;
2) Kromanjoniečių genocidas;
3) Ledynmetis, kurio jie neišgyveno, nes nemokėjo pasigaminti drabužių, todėl, kad jų nereikėjo.

Nei viena iš šių versijų dar nėra moksliškai patvirtinta.

9. Kas pastatė Stounhendžą?

Stounhendžo – megalitų komplekso mįslė neįminta iki šiol. StouthendžasPagal vieną versiją jį pastatė druidai, kitą – keltai, trečią – senovės britai, ketvirtą – pats Merlinas. Yra tie, kurie tvirtina, jog Stounhendžas – mistifikacija ir buvo pastatytas šiais laikais.

Nežinoma taip pat ir tai, kaip būtent buvo statomas Stounhendžas. Komplekso restauracijos, kuri pradėta 1901 metais ir baigta tik 1964-aisiais, metu akmenys buvo perstatomi kranais, tačiau viduramžiais tokios technikos nebuvo.

10. Kur dingo tamplierių auksas?

Nesuskaičiuojami tamplierių lobiai iki pat šiol yra legendiniai. Pasak istoriko Lozinskio, pagrindinis ordino iždininkas buvo pagrindiniu Prancūzijos iždininku, o pats didžiausias ordino skolininkas buvo Prancūzijos karalius Pilypas IV Gražusis. Po teismo prieš tamplierius jis aptiko, jog brangenybių ir aukso saugyklose pasirodė besą ne tiek daug.

Kur dingo tamplierių auksas – mįslė. Žinoma, jog dalį sukauptų lobių išsigelbėję tamplieriai laivais pergabeno, tačiau kur – nėra žinoma. Jei tikėtume legedomis, tamplierių auksas atsidūrė Naujojoje Škotijoje (Nova Scotia) – šiuolaikinės Kanados teritorija. Manoma, jog jų dalį pervežė į Kanados Oak salą (Oak Island – Ąžuolo salą), kur riterių šventyklos palikuonys paslėpė jį slėptuvėje su daugybe spąstų.

Parengė: Edita Sabaitė

Inf. šaltinis: infa.lt