Daiktai žudikai

Mirtį nešantys automobiliai

Apie Bosnijos sostinėje Sarajeve 1914 metais nužudytą Austrijos Vengrijos sosto įpėdinį parašyta daug. Šis teroro aktas tapo Pirmojo pasaulinio karo priežastimi. Nors istorikams, atrodytų, žinomos visos šio pasikėsinimo detalės, po maždaug 100 metų aptinkami stulbinantys faktai, susiję su tragedija. Tirdami likimus šalių ir atskirų žmonių, mes dažnai pamirštame, kad daiktai irgi turi savo likimus, dažnai ne mažiau, o kartais ir labiau įdomius už jų šeimininkų istorijas. Tą galima pasakyti ir apie automobilį, kuriuo važiavo Sarajevo gatvėmis ir kuriame buvo nužudytas Ferdinandas kartu su žmona.

Tik neseniai tapo žinoma ilga ir kruvina šios gražios mašinos, priskirtos “apsėstųjų” kategorijai, istorija. Nes nuo 1914 iki 1930 metų joje arba dėl jos žuvo 16 žmonių. Ir dvigubai tiek buvo sužeista bei sužalota. Per Pirmąjį pasaulinį karą automobilis pakliuvo kažkokiam štabo kapitonui, važinėjusiam užnugario keliais. Po 9 dienų jis rėžėsi į medį ir žuvo vietoje. Mašinai tik žibintas sudužo.

Kitas savininkas, austrų gubernatorius, važinėjo ja du mėnesius ir tris kartus pakliuvo į avarijas. Paskutiniojoje jis neteko rankos. Po to automobilis buvo parduotas kažkokiam daktarui Sorkiui. Ir ką gi… Po metų kabrioletą rado griovyje apvirtusį, o po juo – mirusio daktaro kūnas. Kaip viskas vyko, liko nežinoma. Našlė padovanojo mašiną pažįstamam juvelyrui. Po kelių mėnesių jis bankrutavo ir nusišovė.

Nuomonė, kad su kabrioletu kažkas negerai nesutrukdė tapti jo eiliniu šeimininku gydytojui, kurį sužavėjo automobilio grožis. Gydytojo žmona paniškai bijojo šios mašinos ir privertė sutuoktinį parduoti ją turtingam šveicarų greičio mėgėjui. Po kelių savaičių, lenktynių metu, šveicaras įsirėžė į pakelės uolą. Kabrioletas beveik nenukentėjo. Kitam savininkui, stambiam vyno pramonininkui, lemtingos mašinos motoras užgeso tiesiai kelyje. Mašiną teko tempti arkliais. Tačiau motoras netikėtai užsivedė… Pervažiuotas savininkas mirė ligoninėje.

Kabrioletas pateko į rankas garažo savininkui, kuris buvo geras automobilistas ir mechanikas. Puikiai atremontuota ir senąja spalva perdažyta mašina naujas šeimininkas išvažiavo pas draugą į vestuves. Automobilį sumėtė, jis trenkėsi į pakelės medį. Dar 5 lavonai… Ketvirtame dešimtmetyje sosto įpėdinio automobilis atsidūrė Vienos muziejuje. Ten jis ramiai išstovėjo iki 1944 metų, kol galinga bomba, numesta iš amerikiečių lėktuvo, visiškai nesugriovė pastato. Išliko tik vienas eksponatas – žinoma, lemtingoji mašina.

Muziejaus vadovybė pardavė prastos reputacijos mašiną aukcione “stebuklų parodos” savininkui, gastroliuojančiam po įvairių šalių miestus, kur rodė daiktus, apie kuriuos pasakojo neįtikėtinas, baisias istorijas. Rašė, kad šeimininkas buvo nužudytas girtose muštynėse, o jo įpėdinis mirė nuo apopleksijos. Visi eksponatai buvo parduoti iš varžytinių. Taip “mirties kabrioletas” ėjo iš rankų į rankas, žalodamas ir žudydamas žmones, kol pats netapo avarijos auka: šįkart apsieita be aukų – vairuotoją ir keleivius išsviedė iš mašinos, o ji pati nukrito nuo skardžio ir sprogo. Šituo ir baigėsi prakeikto kabrioleto epopėja.

Prakeikti paveikslai

Džeimsas Bingas turėjo blogą šlovę vagies, kuris specializuojasi vogti meno kūrinius. Buvo įtariama, kad jis buvo vienas iš trijų pagrobėjų, kurie praniko į užmiesčio dvarą netoli Lježo Belgijoje ir pagrobė Ivonos Tiuse portretą, nutapytą prieš 200 metų. Yra žinoma, kad Ivona Tiuse bvuo neteisėta dukra ir buvo laikoma šeimos gėda. Jai paskyrė mažus kambariukus šeimos namų palėpėje ir neleido bendrauti su kitais giminaičiais. Legenda tvirtina, kad jos gyvenimas buvo tikras pragaras. Ji mirė jauna 1798 metais, nukritusi nuo laiptų. Mirusi ji apsigyveno savo pačios portrete. Greitai po paskutinės vagystės, kurią atliko Bingas, dvaro savininkas pasakė interviu:

– Tai – prakeiktas portretas. Tiksliau, net ne portretas, o Ivonos Tiuse vaiduoklis, apsigyvenęs paveiksle. Ji nužudo beveik visus, kas prisiliečia prie jos vienintelio atvaizdo. Galima pagalvoti, kad Ivona bijo, kad žmonės nepakenktų portretui, su kuriuo, kaip aš manau, susijęs jos dabartinis vaiduokliškas gyvenimas.

Po trijų dienų nuo vagystės 30-mečio Džeimso Bingo sumaitotas kūnas su nukirsta galva buvo aptiktas upėje netoli nuo dvaro. Ant lavono krūtinės buvo išdegintas žodis “vagis”. Pavogti iš jo brangų paveikslą ir netgi jį nužudyti galėjo bet kuris kitas nusikaltėlis. Tačiau kam reikėjo žaloti kūną?

Belgijos policijos atstovas privačiame pokalbyje pasakė:

– Manau, tikrasis žudikas mirė prieš 200 metų. Aš tikiu legenda. Yra faktų, kurie patvirtina, kad žudikė – Ivona Tiusė.

Telefonai ir pistoletai

Telefono aparatai dažnai įkyri savo skambučiais pačiu netinkamiausiu laiku ir mums dažnai norisi juos sudaužyti. Tačiau Nepale atsitiko atvirkščiai. Pirmosiomis naujųjų 2006 metų savaitėmis keli žmonės žuvo po to, kai pakėlė ragelius, išgirdę įprastus savo telefono aparatų skambučius. Kai atsiliepė, juos nutrenkė beveik 600 voltų srovė. Nepalo telefono kompanija pareiškė, kad dėl kažkokio atsitiktinumo telefono kabelis “susipainiojo” su elektros. Tačiau šiuo paaiškinimu mažai kas patikėjo.

Ir ne be pagrindo: greitai visur esantiems žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad visi žuvusieji priklausė vienai ir tai pačiai mafijos grupuotei. Bylai iškart buvo prisegtas grifas “slaptai” ir jokios oficialios informacijos apie tolesnį tyrimą nebuvo. Ezoteriniai leidiniai, tiesa, rašė, kad čia viskas absoliučiai aišku: telefonai aukštesnių jėgų valia prisiėmė elektros kėdžių funkcijas.

Ir dar viena istorija, šįkart apie pistoletą budelį. Skirtingai nei kiti daiktai, apie kuriuos čia buvo pasakota, šis pagal savo paskirtį buvo sukurtas būtent žudymui. Tačiau atvejis, nutikęs Portsmute (JAV, Ohajo valstija), apstulbino visus. Kelermanų šeima iš vyro, žmonos ir dviejų vaikų buvo kaimynų aptikta ankstų 1985 kovo mėnesio rytą. Visi jie buvo nužudyti iš vieno ir to paties 38 kalibro pistoleto, numesto nusikaltimo vietoje. Jau pirmą tyrimo dieną netikėtai nusižudė vienas iš detektyvų, tyrusių šią bylą. Netrukus po to, kai pistoletas pakliuvo į policijos skyrių, jame, kaip skelbia spauda, buvo nužudyta 20 žmonių!

Ginklo likimas nežinomas, Kelermanų žudikas nesurastas. Kas įvyko skyriuje, slypi migloje, o tiksliau, yra užslaptinta FTB. Tik mirčių užslaptinti nepavyko, juk aukos turėjo giminių ir pažįstamų, kuriuos pavyko prakalbinti įkyriems reporteriams.

Tokių istorijų apie daiktus žudikus galima papasakoti daug. Ir visos jos bus iš įvairių šalių. Tai iš kur gi randasi prakeikti ar apsėsti daiktai? Mistikai įsitikinę, kad visus šiuos daiktus apsėdusi pikta dvasia. Galbūt ir taip…