Širdį verianti istorija apie šunį vaikštantį į bažnyčią

san-donaci-suoOtmaro Lenco „Žinduolių istorijoje“ knygoje, išėjusioje 1931 metais, šuo vaizduojamas kaip geraširdiška būtybė, kuri už savo meilę šeimininkui nieko neprašo:

 

„Šuo yra ištikimiausias, nesavanaudiškiausias žmogaus draugas, be galo atsidavęs savo šeimininkui, kurį puikiai pažįsta, sergsti ir gina, kurio turtą saugo ir kuriam lieka ištikimas iki mirties, ir taip elgiasi ne iš baimės ar bėdos, o vien tik iš dėkingumo ir tikros meilės“. Šuns istorija iš Pietų Italijos, tik dar kartą patvirtina, kad jausmus gali turėti ne tik žmonės.

 

tomis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku!

 

Vos suskambus San Donačio bažnyčios varpams, aviganis Tomis kiekvieną dieną palieka kaimo aikštę ir skuba prie miestelio bažnyčios altoriaus kur kantriai sėdi iki pat mišių pabaigos.

 

Ne kasdien gali pamatyti šunį bažnyčioje, tačiau mažame San Donačio miestelyje Italijoje, tai jau tapo įprastu reiškiniu.

 

Tomis čia lankosi iš meilės ir atsidavimo. Kasdien laukia savo sugrįžtančios šeimininkės, kurią paskutinį kartą ir matė bažnyčioje.

 

tomis2

 

Deja Marija (šuns šeimininkės vardas), mirė prieš 3 metus. Ji reguliariai vaikščiojo į bažnyčią. Ten pat vyko ir gedulo iškilmės velionei pagerbti.

 

Gyventojai sako, kad Tomis niekada netrukdo apeigoms. Tiesiog atsisėda šalia altoriaus ir tyliai stebi. Kartais kai pavargsta atsigula ir trumpam užmiega.

 

„Kai mišios baigiasi, Tomis pirmas išeina iš bažnyčios. Tada atsisėda prie durų ir laukia kol pradės skirstytis žmonės, akimis minioje vis ieškodamas Marijos. Tik kai išeina paskutinis lankytojas, jis liūdnomis akimis patraukia savais keliais.“, – žurnalistams emocingai pasakojo vietos kunigas.

 

tomis3

 

Anot laikraščio „Il Messaggero“, kunigas neprieštarauja tyliam keturkojo buvimui prie altoriaus. Taip pat kunigas dažnai Tomį pateikia kaip ištikimybės pavyzdį bažnyčios lankytojams.

 

„Šis šuo turi daugiau žmogiškumo už kai kuriuos žmones. Jau praėjo 3 metai, o Tomis vis dar laukia savo šeimininkės ir kiekvieną dieną, nesvarbu koks oras ar koks metų laikas, ateina su viltimi pamatyti žmogų, kurį taip mylėjo.“, – su ašaromis akyse teigė San Donačio miestelio kunigas.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


Facebook komentarai
11 komentarų "Širdį verianti istorija apie šunį vaikštantį į bažnyčią"
2500
Rūšiuoti pagal:   Naujausius | Seniausius | Geriausius
REDdog

Tai tik dar kartą įrodo, jog šunys – Vieni Geriausi žmogaus Draugai…
Tikrai puiki bei įkvepianti istorija…

moteris,

kuri su siaubu isivaizduoja toki eroda seimos aplinkoje, manau,kad tokie i pasauli paleidzia jau nesveiko ir ziauraus mastymo ir savo vaikus,-baisu skaityti,o jug galetu eiti nors kokiu malku pakapoti,gal prasedejo rura prie kompo,kad gali „taskytis“ sitokiom slykstynem,ir t.y lietuis??? jancius??? tamstele ,esi glusius,besmegenis, ir palinkeciau tik vieno,kad nesidaugintumei,ir bet kokia mergina begtu nuo tokio janciaus ,kaip nuo maro,pfu !

Jancius

o kiek zofilu sugužėjo girdėjau tokie pat ir gina durnus šunis jus degratai Lietuvos. :DDD Pasakysiu realiai prieš kiekviena iš jūsų amžiaus nevykėliai iškrypėliai kad šunys kvailiausi padarai na dar katės, dar patys keliat ranka prieš kiekviena kai pabosta tiesiog ar iš to kad pridyrba. Nusišikt ant manes ka tu manai apie mane apkeutėli kurio žodynas apgailėtinas iš prišiktos galvos. Kiekvienas gerai sprandan gautu realiai. Už ta keiksmu žodyna atsisuks tau nesėkmėm iki baisiausiu vargų, nususe prišiktklyniai piemgaliai prikibo kurie niekuo neužsiima naudyngo apgailėtinam gyvenime. :DDD šunys durni parazita!!! hahaha hahahahaha!!!!

kestutis

Jancius, tu esi tas kuris velniskai kietas.. kietas tada kai sedi prie kompiuterio, labai kietai komentuoji, tipo krutas ar kazkas panasaus, tu neisdrystum taip viesai pasakyti, nes zinai kad gautum is delno per vargana snuky, tave nei siuksle nagalima pavadint, nes siuksles tylei guli ant zemes ir nieko nedaro. o tu… nznau.. sudas ? ir tai butu gerai jeigu kas pavadintu..

Jancius

ateik sutrumpink, greičiau tau apmyšiu galva matosi kad zofilas ir jau grasina gindanas durnus šunis. Šunys visi yra durni ir toks kaip jie.

Avigalviui janciui

Jancius – Sasi bibancius, urode tu nelaimingas, nuop!sa esi ir tiek ziniu.

Na

Bet ir durnas. Myzaliuk, vaikyste sunki buvo? Paemus pati kvailiausia suni, vistiek jis bus protingesnis uz tave. Nes toks kaip tu, bato aule, tik ir sugebi drabstytis sudais, nieko gero nenuveikdamas.

Ne Džinas

paziurejas i ta suniuka ir perskaites straipsny ir as vos asaros neisspaudziau.

Jancius

Durnas šunėkas nesuvokia ir nesupranta kad šeimininkė bobulė padvėsė, tai toliau laukia. Va koks kvailų šunų yra pavizdys, tai va.

;D

bet kas tu per sudo gabalas blet! sutrupinciau tau snukeli su didziausiu malonumu :)

Anonimas

Kad kuo daugiau zmoniu perskaitytu tokias istorijas! Butina dalintis gerumu!

wpDiscuz