Miegas, sapnai ir siela (I dalis)

Ištraukos iš L. Seklitovos knygos “Siela ir jos sudarymo paslaptys”

Kokiu tikslu žmogus savo gyvenimo vieną trečdalį praleidžia sapnuose?

Pas žmogaus fizinį apvalkalą turi būti galimybė organizmo viduje atstatyti energetinį balansą. Tai yra pagrindas, o visa kita jau išplaukia iš tos padėties.

Kodėl sakysime tam neužtenka valandos ar kelių valandų?

Tai siejama su žmogaus organizme vykstančių daugelių cheminių procesų. Kiekvieno žmogaus reakcijos vyksta skirtingu greičiu, pas kažką tai greičiau, pas kažką lėčiau, todėl, dėl skirtingų aktyvių organizmo funkcijų atstatymo, pas skirtingus žmones reikalingas ir skirtingas laikas: kam tai užteks ir dviejų valandų, kam tai – aštuonių. Bet, kadangi miegas dar yra susijęs su dienos ir nakties ciklais, iš esmės todėl įdėtas aštuonerių valandų rėžimas miegui. Be to, kada fizinis organizmas ilsisi, miego metu, vyksta ir fizinio apvalkalo pakrovimas ta pirmine energija, ar “kuru” jums, po to, kurio pagrindu, visą sekančią dieną dirba organizmas.

Energiją kūnui siunčia Nurodantysis, kadangi jis atsako už savo auklėtinio energetinį aprūpinimą. Kiekvienam žmogui išduodamas atitinkamas energijos kiekis, sutinkamai su jo energetine apimtimi ir būsimais dienos darbais, paprastai energija duodama tik vienai parai. Toks yra jūsų pakrovimo režimas. Skirtingi žmonės, priklausomai nuo savo energetinio potencialo, gauna ir skirtingas energijos apimtis. Kokios tai dienos situacijos eigoje žmogus gali ir viršyti dienos energijos apimtis, kuri buvo suteikta jam naktį ir tada tenka jį įkrauti papildomai dienos eigoje.

Kai jūs pavargstate ir prisėdate pailsėti, tai po kažkurio tai laiko pajaučiate jėgų antplūdį. Tai ne jūsų organizmas mobilizuoja jėgas, o Nurodantysis siunčia jums energiją.

Jokių energijos rezervų fizinis kūnas neturi. Ir visas jūsų poilsis, su fizinių jėgų atstatymu, suvedamas į papildomą pakrovimą energija, iš Nurodančiojo. Jeigu organizmas senas, arba sergantis ir turi daug energijos nutekėjimų, per ligotus organus, tai jį dienos eigoje irgi tenka pakrauti papildomai. Bet paprastai Nurodantysis žino, kokių situacijų dienos eigoje reikia laukti, iš savo globotinio pagal programą ir kiek tam reikės išskirti energijos išteklių. Vienoms situacijoms Jis išskiria daugiau, kitoms – mažiau energijos.

Kartais pas žmones būna energijos pereikvojimas dėl stiprių emocijų, lydinčių vienokias ar kitokias situacijas ir tada jie jaučia stiprų nuovargį, organizmas reikalauja poilsio, o tai reiškia ir pakrovimo, kadangi poilsis ir pakrovimas – identiški.

Ir antra, kodėl neužtenka atsistatydinimui poros valandų, tai dar visos eilės faktorių įtaka. Viena iš tokių yra ir apsauginė miego funkcija: nakties metu saugumo tikslais žmogaus aktyvumas turi būti pažemintas. Kitas faktorius yra ekonominis: fizinės energijos, esančios Nurodančiojo atsargoje, ekonomijos tikslu, žmogus miega. Kadangi apimtis ribota, o kai aktyvus veikėjas miega, išnaudoja jos žymiai mažiau.

Ar įtakoja sapnai į žmogaus pasikrovimą energetiiškai?

Ne. Sapnai nedalyvauja šiame procese. Per sapnus jis gauna kitos kokybės energiją, nei ta, kuri naudojama kūno pakrovimui. Ir ta energija eina jo sielos tobulėjimui, tai yra būtina atskirti dvi pagrindines energijos rūšis, kurias gauna žmogus miego metu: viena rūšis, labiau grubi – fiziniam kūnui ir labiau subtili – sielai, jos darbui, vykdomam miego metu, kadangi tam, kad siela veiktų sapnuose, ji taip pat turi turėti jai būdingos energijos atsargas.

O pas tuos žmones, kurie nemato sapnų, pasikrovimas vyksta tokiu pat būdu?

Taip, nėra jokio skirtumo.

Yra žmonės, kurie išvis nemiega, kaip pas juos?

Pas jus tokie žmonės laikomi nesveikais, nors iš tikro taip nėra, kadangi tai Hierarchinės Sistemos eksperimentas. Pakrovimas pas juos vyksta esant budriai būsenai, kaip ir pas bet kokį kitą žmogų, poilsio metu. Tam jiems pakanka priimti poilsio pozą ir paprasčiausiai atsilaiduot. Jų subtilioje sandaroje yra kai kurie skirtumai, leidžiantys jiems atsipalaidavimo momentu priimti didelius energijos kiekius, palyginus į tais, kurie priimami pas paprastus žmones.

Kai kurie žmonės miego laiką išnaudoja darbui. Ar jie nedaro žalos savo fiziniam kūnui?

Taip, žinoma daro, reikia miegoti priklausomai nuo organizmo poreikių ir tam reikalui sekti savo pojūčius: jei labai norisi miegoti, reikia miegoti bet kuriuo metu, nors ir ryte. Bet jokiu būdu nenuvykite sapno, kuris yra signalas tam, kad būtent tuo momentu organizmui reikalinga kokia tai vidinė reorganizacija ir tai, iš esmės, vyksta miego metu. Kodėl pavyzdžiui žmogui norisi miego ryte: būna tokios dienos, kada žmogus prabunda ir po poros valandų vėl nori miego.

Dažniausiai tai atsitinka energetiškai nusilpusiems arba labai emocingiems žmonėmis, dėl nesklandumų jų energetinėse sistemose, purvina energija užsikemšant daugeliui kanalų, todėl ta energija, kurią žmogus gavo naktį, miego metu, negali teisingai pasiskirstyti po visą jo organizmą. Ir Nurodantysis, kontroliuojantis pakrovimą, per papildomą miegą, įneša atitinkamas pataisas, lygiam jos pasiskirstymui po visą organizmą. Jis gali pats pasiusti žmogui miego impulsus, arba gali suveikti žmogaus automatinis reguliatorius, tai yra, kai tik po nakties energija normaliai nepasiskirsto po visą energetinę sistemą, sudirba tas reguliatorius ir įjungia mieguistumo mechanizmą, atsiranda noras miegoti.

Dienos miego metu Nurodantysis dirbtinai pataiso energetinę sistemą ir atlieka energijos persiskirstymą. Jei žmogus nemiega, tai žinoma Nurodantysis vis tiek reguliuoja energetinę sistemą, bet tuo atveju Jam yra sudėtingiau, kadangi, kai organizmas yra neatsipalaidavimo būsenoje, tai energijos juda per energetinius kanalus, atitinkamai organų darbo aktyvumo ir atsiranda daug kliūčių. Naktį kūno pakrovimas vyksta ne vienos rūšies energija, o skirtingomis energijomis. Materialios energijų rūšys irgi yra skirstomos į porūšius, tai yra skirtingos kokybės energijas ir galima sakyti, kad kiekvienas organas dirba savo išskirtinio tipo grubios energijos dėka. Būtent todėl vyksta greito ir lėto miego kaitaliojimas, nakties metu.

Lėto miego periodu, vyksta vieno organo pakrovimo atjungimas ir pasiruošimas pakrauti sekantį organą, arba organus. Ir žinoma, visa tai vykdoma per čakrų-centrus. Tuo pačiu, vyksta ir žmogaus įdirbtos energijos paėmimas iš jo. O greito miego periodu jau vyksta energijos nuleidimas iš viršaus. Bet vėl gi, ne iš karto į fizinį kūną, o pradžioje į astralinį, o per jį ir į eterinį apvalkalą, per jį į fizinį apvalkalą, tai yra, žmogaus pakrovimas energija vyksta greito miego periodu. Todėl stebimas kraujospūdžio padidėjimas, nes kraujas aprūpina kiekvieną ląstelę maistinėmis medžiagomis ir naujomis energijos dozėmis. Ir ryšium su ląstelių persikrovimu, pas žmogų patankėja pulsas, kvėpavimas, sustiprėja medžiagų apykaita. Visas organizmas, o ypatingai jo energetinis kompleksas persikrauna ir dirba kitokiu rėžimu, nei dieną.

Lėto miego, arba gilaus miego periodu, vyksta kiti procesai. Tame tarpe ir smegenų išsikrovimas, nuo nereikalingos informacijos. O jai imti domėn tai, kad tuo pat metu siela gauna pasikrovimą subtiliomis energijomis, tai galima įsivaizduoti koks sudėtingas procesas vyksta miego metu, kokį didžiulį vaidmenį miegas vaidina organizmui ir sielai, kokie didžiuliai procesai vyksta organizme ir už jo ribų.

Sapnas – tai nėra kažkokių tai žmogaus gyvenimo paveikslėlių mirguliavimas, o kūno ir sielos aprūpinimo būtinomis energijos rūšimis, sudėtingiausias mechanizmas.

Nakties metu tenka pakrauti kiekvieną čakrų-centrą ir Nurodantysis žiūri – kuriame centre energijos daugiau, kuriame – mažiau, todėl, atitinkamai jį reikia pakrauti labiau. Bet pakrauti ne bet kokia energija, o atitinkama, tinkančia duotajam centrui. Pilnas centrų atsivėrimas vyksta tik naktį, kai žmogus miega, esant jo maksimaliam atsipalaidavimui. Tokia yra žmogaus mechanika. Dieną centrai dalinai užsidaro ir telieka atviri tik dešimt-dvidešimt procentų, nuo jų bendro atsivėrimo ploto.

Viskas veikia kaip vientisa sistema. Pripumpuoti fizinį kūną energija, be subtilių apvalkalų – neįmanoma. Konkrečiai – centrai perskirsto energiją nuo subtilių kūnų į materialinį.

Ar nemaišo didelės laiko sąnaudos miegui, dvasiniam žmogaus vystymuisi, tobulėjimui?

Ne, praradimai nėra nedideli. Miego metu siela irgi vystosi ir gyvena savo gyvenimą. Žmogus apie tai nežino. Nors daugelis pastebėjo, kad kaip žmogus gyvena dieną, tokie sapnai jam dažniausiai ir sapnuojasi. Tai susiję su asmenybės vystymosi pratęsimu miego periode, per sapnus. Būna netgi, kad miego metu žmogus daugiau tobulėja, nei realioje tikrovėje. Dėka informacijos, apie kitus pasaulius, dalyvaujant situacijose sapnuose, jis vystosi, kadangi sapne vyksta toks pat gyvenimas, kaip ir dieną, tik šiek tiek neįprastoje formoje. Sapne siela gali praeiti kančias ar pagundas, gali patirti kokį tai džiaugsmą ar baimę. O visa tai jai yra ne kas kita, o patirtis, kuri yra sumuojama su realaus gyvenimo patirtimi.

Tuo pačiu naktį vyksta šuolinis žmogaus vystymasis, jai palyginti jį su vystymusi, kuris vyksta dieną. Paprastame gyvenime žmogus dažniausiai nesugeba realizuoti nuosavus norus ir ketinimus, o sapne jam duodama galimybė juos realizuoti ir nuo to, jo gyvenimiškas lygis pakyla, tai yra, jis pakyla savo vystymesi. Žinoma, priklausomai kokius norus realizuoja: jei žemus, tai sapnai išryškins jame negatyvias puses, su kuriomis reikia kovoti ir išgyvendinti. Sapne dažnai pasikartoja dienos įvykiai, situacijos, kad užtvirtinti tą sėkmę, kuria žmogus turėjo tose situacijose dieną ir išryškinti kitas žmogaus elgesio puses, tame pačiame gyvenimo fone.

Žmogaus sapnų vertinimas priklauso nuo jo išsivystymo lygio: būtent supratimo lygis pas visus skirtingas. Kai kurie į juos nekreipia dėmesio, o kai kurie bando juos išsiaiškinti, su kuo tai palyginti.

Jeigu sapne žmogus pasielgė blogai, o gyvenime ne – ar tai nėra vertinama taip, kad siela yra žemo vystymosi lygio?

Taip, kadangi sapne, kaip taisyklė, asmenybė neatsako už savo poelgius, kadangi fizinio kūno kontrolė smegenyse specialiai atjungta ir elgesyje atsiranda polinkiai, esantys pasąmoniniame lygyje, tai yra lieka atviri jo būtybės vidiniai norai. Tai labai svarbus faktorius sielos auklėjime: dieną ji yra fiziniame kūne ir įjungta Valia, kai vyksta savo veiksmų kontrolė ir todėl ji kompleksuota, o sapne gali vykti tos pačios situacijos, esant atjungtai kontrolei, todėl lengviau išryškinti visus asmenybės trūkumus. Tuo pačiu kaip tik ir patikrinama poelgių kokybinė pusė – ant kiek jie nuoširdūs ir teisingi pagal savo vidinę esmę.

Ar gali būti uždirbama karma, už veiksmus sapne?

Žinoma, nuobaudos būna. Bet karmos atidirbimas irgi duodamas sapne. Viskas identiška.

Ir kokia karma laukia žmogaus kitame sapne?

Na sakysime jį irgi gali užmušti ar suluošinti. Bet jis turi savo nuobaudą gerai išjausti. Jei neišjaus, tai jį dar kartą užmuš ar suluošins ir tai kartosis iki tol, kol pas jį neatsiras reikiama reakcija į žudymą. Bendrai, tas pačias situacijas kaip dieną, miego metu siela turi jausti žymiai subtiliau, kadangi dieną grubus fizinis apvalkalas šiek tiek gesina sielos subtilius jausmus. Todėl sapne suvokimas turi prabusti greičiau, nei realiame gyvenime.

II dalis