Ką gali žvilgsnis?

Regėjimas žmogaus jutimo organų sistemoje užima dominuojančią vietą. Yra žinoma, kad regėdamas žmogus iš aplinkos gauna apie 90 proc. visos informacijos, nes galvos smegenų žievės zona (priimanti ir analizuojanti matomus vaizdus) žymiai pranoksta kitų jutiminių organų asociacines zonas. Pasirodo, kad akys geba ne tik fiksuoti informaciją, bet ir ją skleisti…

 

Regos spinduliai

 

Vienas iš informacijos nešėjų, kaip žinoma, yra fotonai (šviesa) – labiausiai paplitusios neutralios elementariosios dalelytės. Jas išspinduliuoja atomai nuo daiktų paviršių, būtent jų dėka žmogus mato.

 

Jei žmogaus akis sugeba fiksuoti fotonus, galbūt ji pati gali skleisti materialias dalelytes. Apie paslaptingus regos spindulius žinoma nuo senų senovės. Pavyzdžiui, garsaus senovės graikų filosofo Platono mokinys Albinas rašė: “Dievai davė žmogui dvi spinduliuojančias akis ir privertė jas sutramdyti jų pačių (akių) skleidžiamą ugninę šviesą. Ta vidinė šviesa lengvai išsilieja per akis, ypač per jų vidurį”. Šviesos iš vidaus ir iš išorės susidūrimas sukuria regos (regėjimo) pojūčius.

 

Beveik visi žmonės jaučia, kai į juos kas nors žiūri. Šiuos pojūčius aprašyti gana sunku, jie paprastai atsiranda pakaušio srityje arba viršutinėse žandų dalyse. Yra žmonių, kurių žvilgsnį atlaikyti beveik neįmanoma, pavyzdžiui, Grigorijaus Rasputino, amžininkai pasakoja, žvilgsnis tiesiog prislėgdavo žmogų tarsi kokiu sunkiu daiktu.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Užmušantys žvilgsniu

 

Kai kurie žmonės turi ypač stiprų žvilgsnį. Garsi keliautoja A. Devid-Noel savo knygoje “Tibeto mistikai ir žyniai” aprašo keistą istoriją: jos vertėjas bandė priversti keliaujantį žynį ėjusio paimti pinigus už padarytą paslaugą, bet už tai gavo “smūgį žvilgsniu”, nubloškusį vargšelį už kelių žingsnių.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Praėjusio šimtmečio 70-ąjį dešimtmetį technikos mokslų daktaras G. A. Sergejevas eksperimentavo su garsia ekstrasense Ninele Kulagina. Viename eksperimente ekstrasensė turėjo minties jėga pakreipti lazerio spindulį. Bet atsirado tai, ko niekas nesitikėjo.

 

Cilindras, pro kurį ėjo spindulys, prisipildė švytinčių dūmų, o jis pats dingo. Priešais N. Kulaginą sėdėjęs mokslininkas pasižiūrėjo jai į akis ir… apako! Vėliau jis ilgai gydėsi, kol grąžino regėjimą.

 

Žvilgsnis gali ne tik apakinti, bet ir užmušti. XIX amžiaus pabaigoje Sicilijos saloje esančioje Mesinoje gyveno žmogus, kurį pamatę vietiniai gyventojai išsilakstydavo kas kur, kad tik nesusidurtų su juo akis į akį.

 

Šis keistuolis buvo nepakaltinamas, nes jis užmušdavo… žvilgsniu. Kartą jis sustojo prie parduotuvės vitrinos ir, apžiūrėdamas prekes, netyčia žvilgtelėjo į savo atvaizdą stikle. Būtent tai, kaip tvirtina liudininkai, ir buvo jo staigios mirties priežastis.

 

Seniai žinoma, kad afekto ištikto žmogaus žvilgsnis taip pat gali būti lemtingas, todėl atliekant mirties bausmę būdavo užrišamos akys.

 

Ką spinduliuoja akys?

 

Kokia akies energetinio impulso prigimtis? Kol kas į šį klausimą niekas tiksliai negali atsakyti.

 

Rusų mokslininkas B. Kažinskis, 1923 metais eksperimentavęs biologinio radijo ryšio srityje, teigė, kad akys ne tik mato, bet ir spinduliuoja į aplinką elektromagnetines bangas, sugebančias veikti per atstumą žmogaus elgesį ir mintis.

 

Panašiai galvojo ir anglų fizikas Č. Rosas 1925 metais pagaminęs prietaisą, padėjusį jam atskleisti žvilgsnio galią. Jis eksperimentais įrodė, kad akys yra elektromagnetinių bangų generatorius.

 

Parengė: I. Gudaitytė, klaipeda.diena.lt


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
grybauskas

gali patykek :)

saer

Nelabai man tiketina kad zmogus gali mirt vos tik i ji bus paziureta