Laiko mašina buvo išrasta?

1996 metais Italijoje mirė Benediktinų ordino vienuolis padrė (tėvas) Alfredas Pelegrinas Ernetis. Tai buvo labai didelių gabumų ir plačios erudicijos žmogus. Jis dėstė teologiją, garsėjo kaip egzorcizmo (mokslas apie piktųjų dvasių išvarymą) specialistas, buvo laikomas žymiu fiziku. Tačiau labiausiai padrę Ernetį išgarsino plačiai pasklidęs gandas apie jo sukurtą laiko mašiną. Pats išradėjas ją pavadino “chronovizoriumi”. Nuo žymaus anglų fantasto Herberto Velso aprašytos laiko mašinos padrės Ernečio “chronovizorius ” skyrėsi tuo, kad negalėjo operatoriaus tiesiogiai pernešti iš vieno laiko į kitą, tačiau leido specialiame ekrane matyti įvykius, kurie buvo praeityje.
 
Aistra prepolifonijai
 
Kaip rašo užsienio spauda, vienuolis mokslininkas gimė 1926 m. Didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Šen Džiordžio Madžiore abatijos vienuolyne, kuris įsikūręs nedidelėje Venecijos įlankos saloje. Konstruoti “chronovizorių” padrę Ernetį paskatino jo didžiulė aistra prepolifonijai, t.y. senajai muzikai, kurią kūrė ir atlikdavo maždaug nuo 1400 m.pr. Kr. iki 1000 m. po Kr. Ilgą laiką padrė Ernetis buvo vienintelis pasaulyje šios muzikos istorijos specialistas, buvo konservatorijos prepolifonijos katedros vedėjas.
 
Taigi muzikos tyrinėtojas ir melomanas Ernetis nusprendė bet kuria kaina sužinoti, kaip savo laiku buvo atliekama, kaip skambėjo garsioji opera “Tiestes”, kurios premjera įvyko Romoje 169 m.pr.Kr. Tada ji sukėlė didžiulį muzikos mylėtojų susidomėjimą, tačiau dėl savo revoliuciniu idėjų susilaukė valdančiųjų Romos sluoksnių nepasitenkinimo. Ją parašęs kompozitorius ir poetas Kvintijus Enijus Kalaberas po premjeros greitai žuvo mįslingomis aplinkybėmis. Opera neviešai buvo uždrausta, jos partitūra dingo. Tačiau po kelių dešimtmečių atskiros partitūros dalys atsirado chorinės muzikos gerbėjų rinkiniuose ir tokiu būdu jos fragmentai pasiekė ir mūsų dienas.
 
Žymiausių mokslininkų kūrinys
 
Tačiau ir tos atskiros muzikinio kūrinio dalys labai sužavėjo vienuolį fiziką ir muzikos mylėtoją. Ir jis nusprendė kurti aparatą, kuris leistų pabūti Romoje tuo metu, kai vyko operos “Tiestes” premjera. Žodis “chronovizorius” reiškia laiko stebėjimo prietaisą. Kaip tvirtina spauda, pats jo autorius žurnalistams yra prasitaręs, kad konstruoti šią laiko mašiną jis pradėjęs 1950 metais. Beje, jis čia dirbo ne vienas. Jam talkino dvylika garsių pasaulio mokslininkų, tarp kurių buvo ir fizikas Enrikas Fermis (vienas iš pirmosios atominės bombos kūrėjų), ir žinomas raketų specialistas Verneris fon Braunas (vokiškosios raketos “V-2” kūrėjas). Kokį dešimtmetį apie laiko mašiną buvo kalbama kaip apie svajonę. Tačiau nuo septintojo dešimtmečio pradžios ši tema buvo lyg ir užmiršta. Apie ją ir pats padrė Ernetis ėmė vengti kalbėti. Ir šiandien tyrinėtojai daro išvadą, jog ta tyla galėjo būti konstruktorių darbo sėkmės požymis.
 
Teoriniai pagrindai
 
Ir tik 1972 m. išradėjas Romos laikraščio “Domenika dėl Korjere” žurnalistui pareiškė, kad “chronovizorius” sukurtas. Be to, jis studijavęs Pitagoro 350 m.pr.Kr. sukurtą teoriją, kad muzikos garsai, išsiveržę iš instrumento į erdvę, “pavirsta panašiomis į atomus dalelėmis”, kurios išlieka tam tikruose energetiniuose laukuose. Tai po gerų 2000 metų pagrindė Jelena Blavatskaja, aprašydama vadinamąjį “Chronik Akašik” efektą. Pasak jos, visa Visatos informacija saugoma “Chronik Akašik” pavidalu erdvėje, esančioje už laiko ir kosmoso ribos. Taigi “chronovizoriaus” paskirtis ir buvo visą šią saugomą informaciją pasiekti ir atkurti senąją muziką. Tokiu pat būdu, padrės nuomone, galima atkurti kiekvieną audiovizualinį paveikslą.
 
Ernetis matė Kristų?
 
Beje, padrė pranešė, jog jam išties pasisekė išklausyti ir pamatyti minėtą senovinę operą. Išradėjas pasigyrė, kad jis netgi užrašęs visą pjesę, kurią gana greitai išvertęs į italų kalbą ir išleidęs nedideliu tiražu.
 
Tačiau tikra pasauline sensacija tapo padrės Ernečio pareiškimas, kad jis savo “chronovizoriaus” dėka galėjo pabūti liudininku, kaip paskutines savo gyvenimo dienas praleido Jėzus Kristus ir kaip jis mirė ant kryžiaus. Kaip įrodymą padrė ekspertams pateikė Kristaus fotografiją, kurią jis esą padaręs savo mašinos dėka. “Mes matėme viską, – kalbėjo Ernetis žurnalistui, – sceną Getsemanės sode, Judo išdavystę, Golgotą, nukryžiavimą ir mūsų Viešpaties prisikėlimą”.
 
Beje, vienuolio pateikta Kristaus fotografija buvo išspausdinta jau minėtame Romos laikraštyje 1972 m. gegužės 2 d. ir sukėlė tikrą abejonių ir nepasitenkinimo audrą.
 
Amerikiečių mokslininko žodis
 
Ar padrė Ernetis gyrėsi, ar kalbėjo tiesą, dabar sunku pasakyti. Tačiau štai ką po kurio laiko paporino Italijos vienuoliui talkininkavęs amerikiečių mokslininkas Beirdas T.Spalingas privačiame pokalbyje su austrų publicistu Piteriu Krasa. Spalingas pripažino, kad Ernečiui ir kompanijai (turima omenyje minėtas mokslininkų būrelis) išties pasisekė sukurti “chronovizorių”. Jis tvirtino, jog ne tik pats matė šį aparatą, bet ir asmeniškai dalyvavo keliuose eksperimentiniuose jo paleidimo seansuose. Jis patvirtino, jog kartu su Ernečiu klausėsi operos “Tiestes” spektaklio.
 
Be to, gana išsamiai papasakojo apie kitą eksperimentą, kuriame irgi pats dalyvavo ir kuris labai išgąsdino visus seanso dalyvius. Jei tikėsime Amerikos mokslininku, tai “chronovizorius” padrę Ernetį ir visus tame eksperimente dalyvavusius mokslininkus “nunešė” ten, kur Kristus kaip tiktai sakė savo garsųjį Kalno pamokslą.
 
“Kelionės laike yra galimos, – užbaigė Spalingas. – Aš pats ten dalyvavau, aš neturėjau vardo, tai truko neilgai, tačiau vaizdas buvo aiškus, ne taip, kaip kartais būna sapne. Mes visi buvome pakerėti”.
 
Kur dingo “chronovizorius”?
 
Šiandien nebėra nei padrės Ernečio, nei jo “chronovizoriaus”. Prieš savo mirtį (jis sirgo vėžiu) išradėjas prietaisą išardė ir išsiuntinėjo jo detales po visą pasaulį. Specialistai mano, kad laiko mašiną sudarė daugybė antenų, pagamintų iš nežinomos sudėties lydinių ir sudėtingų prietaisų, perduodančių garsą ir vaizdą. Išliko tik labai sąlyginė “chonovizoriaus” schema ir keletas jo padarytų fotografijų iš praeities: Italijos diktatoriaus B.Musolinio kalba Romoje, žymaus senovės oratoriaus Cicerono viešo pasisakymo momentas Senate 63 m.pr.Kr. ir Jėzaus Kristaus atvaizdas.
 
Kodėl išradėjas sunaikino savo laiko mašiną, sunku dabar pasakyti. Tačiau mūsų jau minėto pokalbio su žurnalistu 1972 m. metu padrė pasakė ir tokius žodžius: “Nežinau, ar chronovizorius gerovė, ar prakeikimas”. Šiuos savo žodžius jis dar paaiškino, kad šis prietaisas gali būti panaudotas išgauti bet kokiai informacijai iš bet kurio istorijos tarpsnio, o tai labai pavojinga visai žmonijai.
 
Be to, užsienio spaudoje vis pasirodo informacijos, jog ir Vatikanas buvo uždraudęs išradėjui plačiau skleisti žinias apie savąją laiko mašiną, nes jeigu ji pakliūtų į teroristų rankas, galėtų pridaryti daug bėdų.
 
Šaltinis: Valstiečių laikraštis