Atsargiai – geopatogeninė zona!

Šiandien miesto gyventojai skuba paversti savo butus neprieinamomis tvirtovėmis – statosi metalines duris, grotas ant langų, įsirengia signalizaciją… Tačiau toli gražu ne nuo visų priešų galima tokiu būdu apsiginti. Kiekvienas mūsų kartais yra jautęs, kad patalpa, kurioje mes atsidūrėme, slegia mus, sukelia nuovargio jausmą, netgi baimę. Paaiškinti tokios savo būklės žmogus negali, tiesiog supranta: ilgai čia būti negalima.

 

Priešas, neturintis spalvos ir kvapo

 

Senovėje žmogus gyveno didesnėje harmonijoje su gamta. Tame tarpe stengėsi klausytis žemės. Šventyklų statybai mūsų protėviai, pavyzdžiui, parinkdavo tam tikras, gerą energiją skleidžiančias vietas. Aptikti jas buvo galima stebint gamtą, gyvūnų elgesį arba su jautrių žmonių pagalba. Anksčiau tokiais buvo laikomi neįgalieji. Sakoma, kad Vasilijaus Palaimintojo šventykla Maskvoje buvo pastatyta Raudonojoje aikštėje todėl, kad populiarus tais laikais miesto invalidas Vasilijus paprastai guldavosi toje vietoje miegoti – tiesiai ant žemės.

 

Įdomu tai, kad kai šiuolaikiniai mokslininkai pažymėjo žemėlapyje dabar veikiančias ir sovietų laikais sugriautas šventyklas, paaiškėjo, kad praktiškai visos išlikusios buvo pastatytos gerose vietose.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Tiesa, kai kurios šventyklos visgi buvo statomos ir blogose vietose, bet tai buvo daroma greičiausiai norint neutralizuoti kenksmingą požeminį spinduliavimą. Be to, dėl kažkokio labai keisto sutapimo, būtent šias šventyklas bolševikai griovė pačias pirmąsias.

 

Petro I-ojo laikais statybos vietai nustatyti buvo naudojamas toks būdas: vienoje linijoje, vienodu atstumu ant kuolų pamaudavo gabalus žalios mėsos. Ten, kur mėsa ilgiau išlikdavo šviežia, ir statė namą.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Apie tai, kad egzistuoja blogos vietos, minėjo dar senovės Egipto ir Kinijos rankraščiai. Imperatorius Kuang-Džijus maždaug 2300 metais prieš Kristų išleido įsaką, draudžiantį bet kokią statybą vietoje, kurios nepatikrino šventikas arba gydytojas.

 

Ikirevoliucinėje Rusijoje blogų zonų egzistavimas buvo oficialiai pripažįstamas caro komisijų lygmeniu. Maskvoje nuo senų laikų egzistavo draudimai statyti gyvenamuosius namus Vetrodujaus rajone (dabartinis Tioplyj Stanas), Lužnikuose, kai kuriose Zamoskvorečjės vietose, dabartinėje Kalugos aikštėje.

 

Kaip tvirtina geologai, Maskva stovi ant Rytų Europos platformos – galingų kristalinių pamatų, kurių storis siekia 40 km. Dėka šios stabilios geologinės struktūros sostinės ir apylinkių gyventojams nebaisūs žemės drebėjimai. Bet tai visai nereiškia, kad platformoje nėra plyšių ir lūžių. “Dar daugiau, yra padidėjusio suskilinėjimo zonų, kaip aš jas vadinu, – sako mokslininkas A. Plužnikovas. – Ir ten fiksuojamas telurinis (žemės) spinduliavimas – neigiamos energetikos srautai, sklindantys iš po žemės it prožektoriai ir neigiamai veikiantys tiek žmogaus organizmą, tiek techniką. Karstinės tuštumos ir požeminės komunikacijos tik sustiprina šias anomalijas”.

 

Šiandien blogas vietas vadina geopatogeninėmis zonomis, nors šis terminas pakankamai sąlygiškas. Priešdėlis “geo” sako, kad stebimi reiškiniai vyksta ant žemės paviršiaus. O žodis “patogeniškas” reiškia “ligą” ir “atsiradimą”.

 

Geopatogenise zinose greičiau vyksta rūgimo, senėjimo procesas. Ten ir technika dažniau išeina iš rikiuotės. “Tokios p[avojingos vietos neturi spalvos, kvapo ir nematomos akiai. – pasakoja bioenergooperatorius A. Nagornychas. – Jų nefiksuoja tradiciniai fizikiniai prietaisai ir tik biolokacija gali padėti atpažinti jas ir tuo pačiu išsaugoti žmonėms sveikatą”.

 

Tokių vietų konfigūracija skirtinga. Jos gali būti linijinės, nuo metro iki dešimčių kilometrų ilgio, stulpo pavidalo. Patogeniškos energijos spinduliavimo zonoje gali atsidurti jūsų darbo vieta, lova, vaikų kambarys, suolas mokykloje. Kartais tokiose zonose atsiduria ištisi namai.

 

Šių spinduliavimų klastingumas, kaip mano Nagornychas, slypi dar ir tame, kad jų griaunamasis poveikis pajuntamas ne iškart. Vyksta savotiškas patogeno kaupimosi organizme procesas. Bėda atsėlina nemačiomis, mes ją pastebime tik tada, kai rimtai susergame.

 

Jeigu anomali zona eina per lovos galvūgalį, žmogui kyla insulto pavojus, gresia smegenų augliai, jei kojųgalyje – gresia kojų sanarių uždegimai, varikoziniai negalavimai, jei pilvo srityje – gresia skrandžio vėžys, cistos, opos. O juk viso to galima išvengti, tereikia tik perstatyti lovą į kitą vietą, reikalas čia tas, kad jeigu mes tiesiogiai neįsibrauname į griaunančiosios energetikos veikimo zoną, tai jos kaimynystė mums nepavojinga. Mes galime kiek norime ilgai išbūti šalia jų, vos ne už kelių centimetrų, be jokios žalos savo sveikatai.

 

Pelėda – nelaimę pranašaujantis paukštis

 

daugiau kaip 70 procentų gaisrų ir nusikaltimų, specialistų manymu, vyksta būten tose vietose, kurios nepalankios gyventi žmogui. Gaisrai prasideda, žinoma, ne patys savaime. Ilgas buvimas ar gyvenimas padidėjusio spinduliavimo fone kelia nuovargio jausmą, žmogus pasidaro užmaršus, kažkas neišjungs lygintuvo, blogai užgesins cigaretę… be to, bet trumpalaikis pabuvojimas geopatogeninėse zonose kelia žmonėms susierzinimą. Tuo, beje, paaiškinami dažnai tose pačiose vietose pasikartojantys nusikaltimai. Nereti ir savižudybių atvejai. Mokslininkų vertinimu, tik 5 žmonės iš 100 gali būti padidėjusio spinduliavimo zonose be žalos savo sveikatai.

 

Mediko-bioklimatinio instituto Bavarijoje direktorius daktaras M. Kuris laiko geopatogenines zonas svarbiu faktoriumi vėžio atsiradime. Greičiausiai šį susirgimą išprovokuoja telurinis spinduliavimas. Be to, žudantis spinduliavimas pasireiškia ne visur, o specifiniuose ypatingo žemės tinklo mazginiuose taškuose. Tasai tinklas apimą visą planetos paviršių. Jis taip ir pavadintas – Kurio tinklas. Mokslininkas mano, kad ne visi šio tinklo mazgai skleidžia žudantį spinduliavimą. Kitaip gyventi Žemėje būtų pakankamai pavojinga.

 

Yra senas būdas išaiškinti telurinį spinduliavimą. Naminis gyvūnas pakankamai jautriai į jį reaguoja. Pvz., katė įsitaiso miegoti ten, kur spinduliavimas intensyvesnis. Ši anomalija paaiškinama tuo, kad gyvūno gyvybinio potencialo atstatymui reikalingas neigiamas spinduliavimas. Katės mėgsta ten ilsėtis, tačiau niekada neįsirengia tokioje vietoje savo nuolatinės buveinės. O šuo apskritai stengiasi greičiau palikti “pražūtingą” vietą.

 

Yra nuomonė, kad arkliai ir avys, gyvenantys geopatogeninėje zonoje, kenčia nevaisingumą, o pelės tampa nepaprastai agresyvios, graužia narvus, suėda savo uodegas ir netgi palikuonis. Iš čia ir liaudiškas pastebėjimas: namą reikia statyti ten, kur yra daug apgyventų pelių urvų.

 

Vietose, kur intensyvesnis energetinis fonas, dažnai krauna lizdus varnos. Pelėdos irgi apsigyvena išimtinai geopatogeninėse zonose. Galbūt būtent todėl pelėda nuo seno laikoma nelaimę nešančiu paukščiu. Žmonės bijojo tokių namų, po kurių stogu apsigyveno naktinė pelėda.

 

Mėgsta patogenines zonas ir seniausioms rūšims priskiriami gyvūnai – žuvys, vabzdžiai, ropliai. Varlės, vorai ir sliekai sausromečiu renkasi tokiose vietose, kad išgyventų sausrą. Rudosios miško skruzdėlės statosi skrizdėlynus kelių negerų vietų susilietimo vietose.

 

Geopatogeninės zonos neigiamai veikia ir augalus. Virš požeminių vandens srautų serga beržai, liepos ir dauguma spygliuočių: atsiranda ataugos, smarkiai padaugėja išsigimimų, pvz., susidvejinusių kamienų. Medžiai, augantys “zonose” ypač obelys, greičiau pagelsta ir numeta lapus, slyvos ir kriaušės nuvysta ir sudžiūsta. Blogose vietose medžiai dažniau pažeidžiami žaibo smūgių, kartais suformuodami ištisus žaibų atakuojamus slėnius.

 

Iš gėlių tik asparagas, aralija ir geranija gerai jaučiasi geopatogeninėse zonose, o štai begonija, azalija ir kaktusai – žūsta. Niekada šeimininkė geopatogeninėje zonoje nesurinks gero agurkų, salierų, svogūnų, pomidorų ir žirnių derliaus.

 

Jeigu pastebėjote, kad šermukšnis atrodo silpnas ir nesveikas, avietės džiūsta, tai, be abejonės, viso to priežastis – “bloga” vieta. Jose, beje, ir bulvių derlius tris kartus mažesnis.

 

Tačiau, nežiūrint į neigiamą geopatogeninių zonų poveikį augalams, būtent su jomis susijusios daugelis medžių rūšių. Itin gerai ten tarpsta gluosnis, ąžuolas, ieva.

 

Žemės planetos “šlakai”

 

Nuo 9-ojo XX amžiaus dešimtmečio geopatogeninių zonų problema ėmė rimtai užsiimti Amerikos ir Vakarų Europos mokslininkai. Jų tyrimų rezultatai patvirtina išvadas, savo laiku padarytas Gustavo fon Polio: nuo 50 iki 80 proc onkologinių susirgimų susiję su tuo, kad ligoniai ilgą laiką praleido geopatogenionio spinduliavimo vietose. Beje, galimų susirgimų, kuriuos provokuoja blogų vietų spinduliavimas, spektras neapsiriboja vien onkologija. Buvimas tokiose vietose gresia išsėtine skleroze, išeminėmis širdies ligomis, kitais susirgimais.

 

Blogųjų zonų galima rasti praktiškai bet kuriame bute. Miego vietoje tokia zona sumažina naktinio poilsio kokybę, žmogus gali atsikelti neišsimiegojęs, su migrena. Jeigu zona randasi darbo vietoje, tai sukels dėmesio dekoncentraciją, greitą nuovargį.

 

“Norime mes to, ar nenorime, tikime geopatogeninėmis zonomis, ar netikime, skaitytis su jomis tenka kaip su objektyvia realybe”, – sako Inžinerinės biolokacijos asociacijos prezidentasd V. Chlopkovas. – “Daugybė ekstrasensų tvirtina, kad gali pašalinti zonas ar bent jau neutralizuoti jų įtaką. Sprendžiant iš pasakojimų, šiam tikslui tinka absoliučiai viskas: švinas ir šiaudai, kvarcinis smėlis ir daužtos plytos, žydras popierius ir vielinės spiralės. Savo laiku aš irgi atidaviau duoklę neutralizavimo pomėgiui. Padariau kelis panašius įrengimus. Tačiau pasirodė, kad pašalinti zonos neįmanoma. O ir kaip tu ją pašalinsi, jeigu ji susijusi su objektyviais fiziniais procesais?”

 

Kaip mano mokslininkai, nuo mirtino zonų poveikio mus gelbėja judrus gyvenimo būdas. Zonos daro mums poveikį nuolatos, tačiau, kai mes randamės jose neilgą laiką, gynybinės organizmo sistemos neutralizuoja neigiamą poveikį.

 

Yra keli paprasti būdai kaip nustatyti blogas vietas namuose ar bute. Pirmiausiai tai būsto tyrimas švytuoklės pagalba. Ja gali pasitarnauti ant siūlo pakabintas žiedas, veržlė, akmenukas su skylute. Laikydami švytuoklę rankoje, lėtai apeikite kambarį. Jeigu ji kažkur ims intensyviai judėti – tai požymis, kad yra neigiamas spinduliavimas. Čia, kaip jau buvo sakyta, negalima miegoti arba ilgai sėdėti.

 

Pastaruoju metu vis labiau pripažįstama hipotezė, kad mūsų planeta yra gyvas organizmas – gyvas ir protingas. Mes egzistuojame drauge su ja, kaip ir kitos gyvybės formos. Kadangi, kaip bet kuriame kitame gyvame organizme, planetoje turi atsirasti šlakų, t.y. savotiškų gyvybinės veiklos atliekų, tai reikalingi ir kanalai nuolatiniam jų šalinimui. Tie šlakai nebūtinai turi būti materialūs, jie gali turėti banginę ar spindulinę energetinę formą. Todėl visai įmanoma, kad šių šlakų išmetimas vyksta būtent geopatogeninių zonų telūrinio spinduliavimo forma.

 


Perspausdindami, cituodami ar kitaip platindami skelbiamą turinį portale kuris priklauso Anomalija.lt grupei, Jūs turite įdėti nuorodą į šaltinį (t.y. Anomalija.lt). Daugiau informacijos apie naudojimo taisykles rasite čia.


2500