Žmogus šikšnosparnis tebėra neįminta mįslė

1968 metais Primorės krašte (Rusija) iš taigos žmonės atnešė rastą sunkiai sužalotą medžiotoją. Jo drabužiai buvo sudraskyti, o ant veido ir rankų matėsi gilios plėštinės žaizdos. Nors medžiotojas ir išgyveno, tačiau medikams nepavyko išgelbėti jo išdraskytos vienos akies, nevaldomi liko kairės rankos pirštai.

Medžiotojo pasakojimas apie tai, kas jam nutiko vienoje Pidano kalno oloje, stebino mokslininkus, turistus, kitus čia laikinai atvykstančius žmones. Jiems tai atrodė negirdėta fantazija.

Tačiau vietiniai žmonės buvo įsitikinę, kad nelaimėlis pasakoja tiesą, nes, daugelį metų gyvendami šio aukščiausio Primorės kalno papėdėje, ne vienas yra matęs jo pašlaitėse skraidančią neregėtą būtybę – žmogų šikšnosparnį.

Nors kalbos apie tai sklido nuo seno, tačiau mokslininkai kažkodėl anksčiau tuo nesusidomėjo, greičiausiai laikydami tokius pasakojimus prasimanymu.

Sekamos legendos

Pidano kalnas stūkso į rytus nuo Vladivostoko, kiek šiauriau nuo Nachodkos uosto. Jo aukštis – 1333 metrai virš jūros lygio.

Archeologai iš čia aptiktų radinių – akmenyje iškaltų runų, aukurų, labai senų sienų likučių – spėja, jog šis kalnas yra buvęs vietinių tautelių kulto vieta.

Labai sena vietinės bochajų tautelės legenda byloja, kad Pidano viršukalnėje nuo neatmenamų laikų stūksojęs milžiniškas kristalas. Būtent prie jo eidavę žyniai „pasikalbėti su dievais“.

Žinoma, šiandien legendinio kristalo ant Pidano kalno nėra.

Tačiau savo paslaptingumo kalnas neprarado todėl, kad jo viduje vingruoja keistų olų labirintas. Tos olos veda į kalno gilumą.

O ten, kaip jau žinoma, yra požeminis ežeras. Pasak legendos, jis atsiradęs tada, kai dingo didysis kristalas. Gyventojai pasakoja, neva to ežero vanduo gydąs nuo visų ligų.

Prasideda tikrovė

Pidano kalno požeminis ežeras – ne legenda, tačiau pasiekti šį vandens telkinį nėra paprasta. Žmonės išdrįsta įeiti tik į viršutinius urvus, o į gilumą leistis niekas nerizikuoja.

Su tais požemiais susiję šiurpinantys pasakojimai apie ten gyvenančią keistą būtybę – žmogaus pavidalo milžinišką šikšnosparnį.

Jį vietos žmonės, užkopę ant Pidano kalno, yra matę skraidant ir tiesiog vadina jį skraidančiu žmogumi.

Neseniai tą keistą būtybę pavyko pamatyti ir visam būriui čia atvykusių turistų. Pradžioje jie pamanė, kad nuo kalno žmogus skrenda deltaplanu. Tačiau jų dėmesį patraukė neįprasta skraidyklės konstrukcija… O ir žmogus atrodė – lyg vaikas!

Vienas turistas iš Vladivostoko, nukreipęs į deltaplaną savo vaizdo kameros objektyvą, tiesiog neteko žado: jis aiškiai pamatė, kad skrenda visai ne vaikas, o didžiulis šikšnosparnis žmogaus veidu!

Medžiotojo nuotykis

Atsiradus daugiau tą būtybę mačiusių liudininkų (jau ir iš užsienio), pradėta aktyviau domėtis ir vietinių gyventojų pasakojimais. Buvo prisimintas ir 1968 metais sužeistas medžiotojas.

Mat šis žmogus vienintelis susidūrė akis į akį su žmogumi šikšnosparniu ir vos nežuvo.

Jo pasakojimas buvo toks.

Iki vakaro taigoje medžiojęs, jis pasiekė Pidano kalną. Supratęs, kad grįžti namo nesuspės, jis pradėjo ieškoti vietos nakvynei. Buvo šalta, pūtė žvarbus vėjas. Eidamas pagal uolas, jis pamatė nedidelę angą ir nutarė patikrinti, ar nebūtų galima joje nakčiai pasislėpti nuo šalčio.

Olos anga pasirodė esanti siaura, šiltai apsirengęs medžiotojas vos prasispraudė į jos vidų.

Bet pasirodė, kad tokia ji buvo tik iš pradžių. Vos už trijų žingsnių ji staigiai platėjo ir virto kokių penkių metrų pločio „sale“. Tamsoje olos pabaigos žmogus negalėjo matyti, tačiau nutarė, kad čia bus galima susikurti laužą ir sušilti.

Pasidėjęs kuprinę ir šautuvą, medžiotojas išėjo į lauką pasirinkti sausų žabų.

Grįžęs ir užkūręs laužą, vyriškis pastebėjo olos gilumoje kažką judant ir išgirdo veriantį klyksmą.

Paskui kažkokia būtybė jį puolė.

Padaras buvo išskleidęs didžiulius sparnus, kurių plotis galėjo siekti apie porą metrų.

Jie buvo tarytum rankų tęsinys. Padaro kūnas buvo visai panašus į žmogaus, tik galva buvo ne plaukuota, o padengta tankiu pūku. Jo „veide“ žibėjo didžiulės akys, burnos ar nosies nesimatė.

Tas padaras vyriškį apdraskė taip, kad šis, nukraujavęs, taigoje vos nemirė. Laimei, jį surado gyventojai.

Nufilmuotas padaras

Nors skraidantį žmogų šikšnosparnį aplinkinių kaimų gyventojai ir matydavo, tačiau nebuvo niekas girdėję, kad jis pultų žmogų.

Po šio įvykio ir pats medžiotojas samprotavo: gal tas padaras jo būtų ir nepuolęs, tačiau, tikriausiai, jį išgąsdino ugnis,apšvietusi jo slėptuvę ir sukėlusi paniką.

Gal jis tik norėjo sprukti iš olos, o medžiotojas buvo užstojęs kelią.

Plačiai pasklidus žiniai apie negirdėtą reiškinį, 1994 metais prie Pidano kalno buvo atvykusi amerikiečių kinodokumentininkų grupė, kad nufilmuotų sparnuotąjį monstrą.

Nors vilčių jį pamatyti kaip tik tuo laiku buvo nedaug, tačiau amerikiečiams pavyko. Jie patykojo ir nufilmavo ore skraidantį žmogų šikšnosparnį.

Nors tas jo skraidymas buvo matomas tik 17 sekundžių, bet to pakako, kad neįtikėtinas faktas būtų realiai patvirtintas. Jau kitais metais tie dokumentiniai kadrai buvo parodyti per televiziją Amerikos visuomenei.

O turistas iš Vladivostoko, sėkmingai nufilmavęs žmogų šikšnosparnį, savo unikalią juostą už gerą kainą pardavė Pietų Korėjos verslininkui. To paslaptingo padaro nuotrauka šiandien demonstruojama privačiame Ufologijos muziejuje Seule.

Kas ir kada ištirs ir aprašys tą unikalią būtybę? Iš kur ir kada ji atsirado? Ar ji tik viena tokia Žemėje? Gali būti, kad daugiau informacijos suteiktų nuodugnesni Pidano kalno olų tyrinėjimai. Juk pasaulio žmonijai įdomu, su kokiais dar nežinomais padarais ji gyvena vienoje planetoje.

Vetusta PRIŠMANTIENĖ