Gaisrų daroma žala Amazonėje dar baisesnė, nei manėme: tai gali turėti ilgalaikių padarinių


Per pastaruosius du dešimtmečius Amazonės atogrąžų miškuose dėl miškų kirtimo ir gaisrų buvo pažeisti tūkstančių augalų ir gyvūnų rūšių arealai, įskaitant iki 85 proc. nykstančių regiono rūšių.

 

Gaisrų niokojamos džiunglės

 

Rugsėjo 1 d. žurnale „Nature“ pranešama, kad žalos mastas glaudžiai susijęs su tuo, kaip Brazilijoje vykdomos arba nevykdomos taisyklės, kuriomis siekiama apsaugoti miškus nuo plataus masto kirtimų, taip pat su gaisrais, kurie dažnai naudojami atvirajai miško erdvei išvalyti. Tyrėjų teigimu, šie rezultatai rodo, kokį svarbų vaidmenį Amazonės atogrąžų miškų likimui turi miškų naudojimo taisyklės.

 

Grėsmės biologinės įvairovės išlikimui gali turėti ilgalaikių padarinių. Biologinė įvairovė didina miško atsparumą sausroms, kartu ir gaisrams.

 

Pastaraisiais dešimtmečiais Amazonės baseine vykstantis miškų kirtimas ir periodiškai pasikartojančios sausros yra susijusios su ten intensyvėjančiais gaisrais. 2019 m. šį regioną išdegino itin smarki gaisrų serija.

 

„Tačiau nežinome, kaip gaisrai veikia biologinę įvairovę visame Amazonės baseine“, – sako Floridos valstijos universiteto Talahasio mieste biogeografas Xiao Fengas. Amazonė „yra didžiulė teritorija, ir žmonėms paprastai neįmanoma ten nuvykti ir suskaičiuoti rūšių skaičių prieš gaisrą ir po jo“, – sako jis. „Tai neįtikėtinai daug darbo“.

 

Todėl X.Fengas su bendradarbių komanda iš Brazilijos, Kinijos, Nyderlandų ir Jungtinių Amerikos Valstijų vietoj to tyrė, kaip Amazonės augalų ir gyvūnų rūšių geografiniai arealai buvo veikiami neseniai kilusių gaisrų. Komanda sudarė 11514 augalų ir 3079 stuburinių gyvūnų rūšių paplitimo žemėlapius ir taip sukūrė bene išsamiausią Amazonės paplitimo žemėlapių duomenų rinkinį. Šiuos žemėlapius komanda palygino su 2001-2019 m. Amazonės miškų dangos palydovinėmis nuotraukomis. Šie vaizdai leido komandai stebėti, kaip dėl miškų kirtimo ir gaisrų nyksta atogrąžų miškų buveinės.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Gali išgelbėti sugriežtinimai

 

Komanda nustatė, kad gaisrai paveikė iki maždaug 190 tūkts. kvadratinių kilometrų – maždaug Vašingtono valstijos dydžio plotą. Net apie 95 proc. tyrime pateiktų rūšių arealai šiuo laikotarpiu sutapo su gaisrų plotais, nors daugelio rūšių išdegusios teritorijos sudarė mažiau nei 15 proc. viso jų arealo.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Tarp paveiktų rūšių yra iki 85 proc. iš 610 rūšių, kurias Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga laiko nykstančiomis. Šiai kategorijai priklauso net 264 augalų rūšys, 107 varliagyvių ir 55 žinduolių rūšys. Vien 2019 m. daugiau kaip 12 tūkts. rūšių kur nors savo geografiniame areale patyrė gaisrą.

 

Komanda nustatė, kad nuo 2009 m., kai buvo pradėta įgyvendinti nemažai taisyklių, skirtų miškų kirtimui mažinti, gaisrų mastas apskritai sumažėjo, išskyrus sausros metus. Vėliau, 2019 m., gaisrų vėl padaugėjo, o tai sutapo su taisyklių sušvelninimu. Didžioji dalis gaisrų sukeltų miškų nykimo atvejų vyko intensyviau kertamuose pietiniuose atogrąžų miškų rajonuose.

 

Šis pokytis rodo, kad veiksminga miškų išsaugojimo politika gali sulėtinti šią naikinimo tendenciją ir gali būti labai svarbi, kad regionas nepasiektų lūžio taško.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/


2500

Taip pat skaitykite