Buvo laikotarpių, kai Marsas turėjo žiedų: veikiausiai tai nutiks ir vėl


Naujos kompiuterinės simuliacijos atskleidė dramatišką Raudonosios planetos palydovų praeitį. Arčiausiai Marso skriejantis jo palydovas Fobas veikiausiai susiformavo iš dulkių žiedo vos prieš 200 mln. metų.

 

Tyrinėjant vieno iš Marso palydovų orbitą, padaryta netikėta išvada: praeityje Marso palydovai iro ir formavosi, vadinasi, buvo laikotarpių, kai Raudonoji planeta turėjo žiedų. Veikiausiai taip nutiks ir vėl.

 

Purdue universiteto ir SETI instituto (JAV) mokslininkai sukūrė įvairių kompiuterinių modelių, kuriais siekė paaiškinti, kodėl tolimiausio Marso palydovo Deimo kelias dviem laipsniai nukrypęs nuo Marso pusiaujo plokštumos. Labiausiai tikėtina, kad kažkuriuo metu Deimą smarkiai veikė kito palydovo trauka. Tas palydovas turėjo būti apie 20 kartų masyvesnis už Fobą ir pamažu migruoti tolyn nuo Raudonosios planetos.

 

Taip galėjo susiklostyti tik tuo atveju, jei planetą būtų supę ir didįjį palydovą būtų veikę žiedai. Todėl mokslininkai mano, kad prieš 3 mlrd. metų Marsas turėjo žiedų. Nuo tada žiedus sudarančią medžiagą traukė planetos paviršius ir vertė didįjį palydovą artėti prie Marso, kol galop planetos trauka jį suardė.

 

Iš palydovo likučių susiformavęs naujas žiedas pamažu susitraukė ir suformavo naują palydovą. Taip kelis sykius Marso palydovai virto žiedais, o tada – vėl palydovais, kol susidarė dabartinis artimiausias palydovas Fobas. Jis taip pat migruoja ir artėja prie planetos. Pasak mokslininko, Fobas suirs po 30–50 mln. metų, ir Marsas vėl turės žiedą.

 

Galbūt ši mokslininkų teorija bus patvirtinta 2024 m., kai kosminis japonų zondas MMX nusileis ant Fobo. Zondas turi paimti palydovo paviršiaus mėginių, kad būtų galima nustatyti Fobo amžių. Remiantis Marso žiedų teorija, šiam palydovui turėtų būti apie 200 mln. metų, vadinasi, jis susiformavo tais laikais, kai Žemėje viešpatavo dinozaurai.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/

 


2500

Taip pat skaitykite