Archeologiniai tyrimai atskleidžia žiaurius 500 metų senumo įvykius – po 8 mėnesių kankinimų ir kanibalizmo laukė žiaurus kerštas


1520 m. Zultépeco miesto (dabartinė Meksika) gyventojai užpuolė ispanų karavaną, kuriame buvo apie 450 žmonių. Per ateinančius aštuonis mėnesius jie rituališkai paaukojo visus belaisvius ir greičiausiai juos suvalgė, neseniai išsiaiškino archeologai.

 

Bet ispanų kerštas buvo žiaurus: kareiviai užpuolė miestą ir per vieną dieną išžudė šimtus gyventojų. Išpuoliui pagal konkistadorų lyderio Hernáno Cortéso nurodymą vadovavo Gonzalo de Sandovalas, o Zultépeco aukomis daugiausia tapo moterys ir vaikai, sako Meksikos nacionalinio antropologijos ir istorijos instituto (INAH) tyrėjai.

 

Daugelis moterų ir vaikų buvo nužudyti pasislėpę savo namuose ar bandydami pabėgti nuo skerdynių, sakoma INAH atstovų pranešime. Tyrimo išvados atspindi daugiau nei trijų dešimtmečių archeologinius darbus vietoje, kur kadaise stovėjo Zultépecas – ir atskleidžia naują informaciją apie abiejų pusių įvykdytus smurtinius veiksmus.

 

Tuo metu Zultépeco gyventojai buvo akolujai (acolhua) – etninė mezoamerikos grupė ir, galima sakyti, seserinė actekų kultūra. Jų belaisvius iš karavano sudarė Europos vyrai, moterys ir vaikai, majų, tlaškaltekų (tlaxcaltec) ir totonakų (totonac) tautų žmonės, kurie buvo Ispanijos sąjungininkai, o taip pat Kubos vietiniai ir afrikiečiai, praneša „Mexico News Daily“. Remiantis ritualinio akolujų kalendoriaus datomis, žmonės iš užpulto karavano buvo paaukoti dievui Šiutekutliui (nahuatlių kalba – Xiuhtecuhtli, turkio, ugnies arba laiko valdovas).

 

aprasymas

 

Įdomu tai, kad per tuos mėnesius, kai karavano keliautojai buvo laikomi nelaisvėje, akolujai modifikavo savo pastatus – pristatė sienas ir europietiško stiliaus krosnis, sakoma pranešime. Tačiau šie patogumai buvo trumpalaikiai, nes paskutiniai belaisviai buvo paaukoti 1521 m. sausį arba vasarį. Maždaug tuo metu kalva netoli Zultépeco tapo žinoma kaip „Tecoaque“ – kas nahuatlių kalba reiškia „kur jie buvo valgomi“.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Archeologiniai radiniai rodo, kad Zultépeco gyventojai greičiausiai žinojo, jog ispanai netrukus imsis keršto. Pavyzdžiui, gyventojai bandė įtvirtinti savo miestą pastatydami naujas sienas, kurios blokavo patekimą į gyvenamuosius rajonus. Akolujai taip pat, atrodo, bandė paslėpti nužudytų belaisvių kūnus – apieškoję miestą, mokslininkai rado trofėjais paverstus žmogaus kaulus, o taip pat asmeninius karavano žmonių daiktus, mezoamerikos dievybių skulptūras ir karavano gyvūnų liekanas.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Kaip sakoma radimvietės direktoriaus Enrique Martínezo Vargaso pranešime, G. de Sandovalas ir jo vyrai miestą užpuolė tų metų kovą. Viename maždaug 120 metrų ilgio kelio ruože archeologai aptiko keliolika moterų skeletų, kurios greičiausiai žuvo bandydamos apsaugoti dešimtį vaikų „nuo penkerių iki šešerių metų amžiaus“, sako E.M. Vargasas. Pasak jo, skeletų padėtis „leidžia manyti, kad žmonės buvo nužudyti bėgantys“ – ir buvo greitosiomis palaidoti ten, kur krito.

 

aprasymas

 

Moterys ir vaikai, kurie bandė pasislėpti uždarose patalpose, „savo ruožtu buvo žiauriai išdarkyti, ką liudija ant kambarių grindų rasti sulaužyti kaulai“, – sakoma Vargo pranešime. Konkistadorai taip pat sudegino Zultépeco šventyklas ir nugriovė akolujų dievų skulptūras. Išpuolio žiaurumas reiškė ir kerštą už nužudytus kalinius, ir įspėjimą, kas laukia besipriešinant Ispanijos vykdomai okupacijai, teigia E.M. Vargasas.

 

Parengta pagal „Live Science“.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/

 


2500

Taip pat skaitykite