Mokslininkai vis dar kalba apie 2068 metais pro šalį skriesiantį asteroidą – Apophis gali būti pavojingas


Astronomai sako, kad ir toliau turės stebėti Žemei grasinantį asteroidą Apophis – kad galėtų įvertinti, kokį pavojų kosminė uola kelia mūsų planetai artimo praskridimo metu 2068 m. Nes remiantis naujausiais duomenimis, asteroido trajektorija dar gali pasikeisti.

 

Tam tikromis aplinkybėmis Saulė gali nevienodai kaitinti asteroidą, dėl ko kosminė uola nesimetriškai išspinduliuoja šilumos energiją. Rezultatas gali būti nedidelis pokrypis tam tikra kryptimi – efektas, vadinamas Jarkovskio pagreičiu – ir tai gali pakeisti asteroido skridimo kelią.

 

Kadangi astronomai Apophis atveju anksčiau nebuvo matavę šio Saulės sukeliamo postūmio, jie neatsižvelgė į tai ir apskaičiuodami grėsmę, kurią šis dangaus kūnas gali sukelti 2068 metais, kai praskries arti Žemės. Ligšioliniai skaičiavimai rodė gana nedidelę susidūrimo tikimybę – maždaug 1 iš 150 000.

 

Tačiau naujas tyrimas rodo, kad dėl Jarkovskio efekto asteroidas nuo anksčiau numatytos orbitos nukrypsta maždaug 170 metrų per metus, spaudos konferencijoje spalio pabaigoje sakė pagrindinis tyrimo autorius ir Havajų universiteto astronomas Davidas Tholenas.

 

„Iš esmės asteroido skleidžiama šiluma suteikia jam nedidelį postūmį, – teigė jis. – Šiltesnis [asteroido] pusrutulis pakreipiamas šiek tiek daugiau nei vėsesnis, ir tai priverčia asteroidą nutolti nuo to, ką prognozuotų gravitacinė orbita“.

 

Demonstruodamas 340 metrų skersmens asteroido orbitos schemą, mokslininkas pripažino, kad astronomai buvo įsitikinę turintys pakankamai duomenų, surinktų per visus tuos metus nuo asteroido atradimo 2004 m. – kad atmestų jo susidūrimo su Žeme galimybę. Tačiau tie skaičiavimai buvo pagrįsti orbita, kuriai Saulės energija neturėjo jokios įtakos. Anot. D.Tholeno, dabartinis atradimas reiškia, kad vis dėlto dar negalime visiškai atmesti susidūrimo galimybės.

 

„2068 m. scenarijus vis dar neatmestinas, – sakė mokslininkas. – Turime labai atidžiai sekti šį asteroidą“.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Laimei, asteroidas artimai (bet saugiai) priartės prie mūsų planetos 2029 m., kas leis antžeminiais teleskopais – įskaitant galingas Aresibo observatorijos radarų antenas – išsamiau pažvelgti į jo paviršių ir formą. Apophis bus taip arti, kad bus matomas plika akimi – maždaug tiek pat ryškus, kaip ir dvinarė žvaigždė Cor Caroli, esanti Skalikų žvaigždyne (ištisus metus matoma ir Lietuvos padangėje).

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Beje, šis 2029 m. praskridimas nutiks balandžio 13 dieną, penktadienį. „Akivaizdu, kad šis artimas praskridimas bus kritinis. Po jo sužinosime, kur tiksliai Apophis praskries pro Žemę, ir tai leis daug lengviau numatyti ateities scenarijus“, – sako astronomas.

 

D.Tholeno komanda šį atradimą padarė keturias sausio ir kovo naktis Havajuose stebėję asteroidą japonų optiniu ir infraraudonojo spektro teleskopu „Subaru Telescope“. Tyrėjai surinko 18 labai tikslių asteroido ekspozicijų , o kiekvieno stebėjimo metu paklaida siekė tik 10 miliarksekundžių. (Miliarksekundė yra tūkstantoji arksekundės dalis – kampo matas, padedantis mokslininkams išmatuoti kosminius atstumus).

 

„To pakako, kad galėtume aiškiai aptikti Jarkovskio efektą, kurį jau kurį laiką tikėjomės pamatyti“, – sakė D.Tholenas.

 

Mokslininkas pažymėjo, kad Apophis astronomams kėlė sunkumų, nes buvo numatyti „daugybė susidūrimo scenarijų“. Pavyzdžiui, iš pradžių mokslininkai buvo apskaičiavę, kad Apophis susidūrimo su mūsų planeta tikimybė 2029 metais yra 3 procentai. Tačiau tai greitai buvo atmesta – kai daugiau stebėjimų parodė tikrąjį dangaus kūno kelią.

 

Tačiau jei iš tiesų kiltų koks rimtesnis pavojus, astronomai dar iki 2068 metus tikrai atras būdą, kaip išspręsti tokią problemą. Inžinieriai visame pasaulyje plėtoja idėjas, kaip nuo mūsų planetos nukreipti pavojingus asteroidus. Tokios koncepcijos svyruoja nuo „gravitacinių vilkikų“ iki „kinetinių smūgių“, kurie tiesiogine to žodžio prasme numuštų kosminę uolą į šoną.

 

Bendra Europos kosminės agentūros (ESA) ir NASA misija 2022 m. taip pat atliks asteroido, vadinamo Didymosu, nukreipimo bandymą. Jei viskas vyks kaip planuota, NASA erdvėlaivis „Double Asteroid Redirection Test“ (DART) rėšis į aplink Didymosą skriejantį mažytį jo mėnulį Didymėnulį (angl. Didymoon), o 2023 ar 2024 m. ESA pradės misiją „Hera“, kurios zondas po dvejų metų pasieks Didymosą ir įvertins, kokį efektą asteroido mėnulio orbitai padarė kinetinis smūgis.

 

NASA taip pat turi įsteigusi specialų Planetos gynybos koordinavimo biurą, kuris, naudodamasis partnerių teleskopų tinklu, renka duomenis apie asteroidus ir kartu su kitomis JAV agentūromis nagrinėja asteroidų nukreipimo arba (blogiausiu atveju) gyventojų evakavimo iš numatomos susidūrimo vietos scenarijus. Iki šiol dešimtmečius trukusių stebėjimų metu nebuvo rasta nei vieno rimčiau grasinančio asteroido, nei pavojų keliančios kometos.

 

Šaltinis: http://technologijos.lt/

 


2500

Taip pat skaitykite