Suaugę alkoholikų vaikai perdėtai reaguoja į nuo jų valios nepriklausančius pokyčius

Ir tikrai gana paprasta suprasti kodėl. Mažas alkoholiko vaikas buvo bejėgis. Jis pats nepasirinko savo gyvenimo. Tokią aplinką ir tokį gyvenimą jam primetė. Kad išgyventų tokioje aplinkoje ir užaugtų, jis privalėjo viską perimti į savo rankas ir prisiimti atsakomybę už savo aplinką. Alkoholiko vaikui pasitikėti kitais buvo neįmanoma, tad jis išmoko pasitikėti savimi ir nieko nelaukti iš kitų.

Kaip tik todėl aplinkiniai jus dažnai kaltina siekiu nuolat kontroliuoti situaciją. Taip pat, kad esate nesukalbami, jums trūksta spontaniškumo. Greičiausiai taip ir yra. Tačiau taip yra ne dėl to, jog esate išlepę ir norite, kad viskas būtų taip, kaip užsigeidžiate. Viskas kyla iš baimės, kad jei nevaldysite situacijos, kad jei be jūsų bus nuspręsta kažką keisti, tą patį mirksnį gyvenimas pakryps nevaldoma linkme.

Be abejonės, tokia reakcija yra perdėta ir kitiems ji atrodo kvaila. Tačiau tuo momentu, jums patiems taip neatrodo, nes jūs šitaip elgiatės nesąmoningai. Vėliau, apmąstydami savo poelgius, jūs gėdijatės savo elgesio. Deja, tą akimirką pavaros perjungti nepavyko.

Tad kaip sugebėti suvaldyti save tada, kai situacija tampa nevaldoma?

Daugeliui žmonių prisitaikyti prie pokyčių yra lengva, o suaugusiam alkoholikų vaikui tai gali būti labai sunku. Perdėta reakcija į situacijas nulemta žmogaus praeities. Kažką panašaus jam yra tekę patirti vaikystėje, ir ne vieną, o daugybę kartų. Tad iš pažiūros net menkiausias nesusipratimas yra tas paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę. Juk už jo slypi niekada taip ir neįgyvendinti sumanymai, neištesėti pažadai ir nepelnytai skirtos bausmės.

Taigi, kas nutinka, kai sugriūva numatyti planai? Atgyja vaikystėje patirtas skausmas ir užvaldo mintis, kad NIEKAS, NIČNIEKAS daugiau neturi su jumis šitaip elgtis.

Visa tai įveikti padės savistaba. Iš pradžių atkreipkite dėmesį, kokiose situacijose reaguojate perdėtai. Stebėkite savo reakciją – ar šioje situacijoje ji netinkama? Ar kas nors, kieno nuomone pasitikite, sako jums, kad reaguojate per jautriai? Ar išgirdę klausimą: „Kodėl iš to darai tokią dramą?“ puolate gintis? Jei taip, vadinasi reaguojate per jautriai. Pastebėję tai, klauskite savęs: „Kokios aplinkybės lėmė, kad problema ėmė regėtis tokia neįveikiama?“ Kodėl taip sunerimote, kad kažkas pasikeitė be jūsų žinios? Ką tai jums reiškia? Ar anksčiau taip yra nutikę?

Jokiu būdu nepulkite smerkti kitų ir kaltinti, kad šitaip su jumis elgiamasi tyčia, norint pakenkti, atkeršyti, įskaudinti. Jums tikrai niekas nekenkia ir nekeršija. Tiesiog gyvenime būna situacijų, kurios praranda kontrolę. Keičiasi ar griūva planai, kažkas nepavyksta ar sužlunga. Tai tikrai nereiškia, kad turite susitaikyti su viskuo, kas pasitaiko jūsų kelyje. Ne tik suaugę alkoholikų vaikai susinervina, kai kas nors nelauktai ar prieš jų valią pasikeičią. Tačiau jūs nuo kitų skiriatės tuo, kad dėl tokių situacijų galite net palūžti. Neleiskite, kad pokyčiai išmuštų jus ir vėžių. Stebėkite save. Gal net palaipsniui bandykite keisti savo kasdienius įpročius, kasdienę, nusistovėjusią rutiną. Įliekite į savo gyvenimą spontaniškumo.

Gali būti, kad tai nebus taip lengva, kaip norėtumėte, tačiau išsilaisvinę iš sustabarėjimo vienoje srityje, pamatysite, kaip tapsite lankstesni ir kitose srityse. Ir pamatysite, kad gyvenimas iš tiesų yra nuostabus. Net ir tada, kai kažkas nutinka ne taip, kaip suplanavote.

Iki kitų susitikimų.
Parengė Rasa Banelė
Parengta remiantis Dr. Janet Geringer Woititz „Suaugę alkoholikų vaikai“