Paslaptinga spalvų galia

Vieni gyvūnai pasaulį mato tarsi nespalvotoje kino juostoje ir jiems to pakanka, kad gerai jaustųsi, nes kitos jų juslės yra labai jautrios. O žmones supanti spalvų jūra ne tik įkvepia juos kurti, bet ir veikia jų savijautą, darbingumą, sveikatą, net verslo rezultatus. Be to, mėgstamos spalvos gali išduoti žmogaus dvasinę būseną ar net įspėti apie ligą.

 

Kodėl jos veikia?

 

Nors spalvos mūsų smegenyse esančius regėjimo centrus pasiekia kvantų (fotonų) pavidalu per regos organus – akis, mokslininkai įsigudrino spalvoms suteikti tik palytėjus patiriamų charakteristikų. Todėl vienas spalvas net nepalietę vadiname šiltomis, kitas –šaltomis. Ilgus tūkstantmečius formavosi iš pirmo žvilgsnio sunkiai suvokiama žmogaus priklausomybė nuo spalvų. Žaibas, gaisras, laužo liepsna mūsų proprotėviams asocijavosi su šiluma ir pavojumi, todėl ugnies spalvos iki šiol laikomos šiltomis, aktyvinančiomis. Žalias miškas buvo protėvių namai ir prieglobstis, todėl šiai spalvai suteikiamas raminančiosios titulas. Kai kuriose šalyse chirurgai ne atsitiktinai vilki šios spalvos drabužius. Mūsų protėvius aplinkos spalvos valdė, o dabartinis žmogus išmoko jas pasitelkti, siekdamas tam tikrų tikslų. Ir nors spalvų poveikis nėra iki galo ištirtas, jos veikia mūsų gyvenimą – lemia aplinkinių nuomonę apie mus ar skatina atlikti tam tikrus veiksmus.

 

Aktyvios ir pasyvios spalvos

 

Psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos centro INVITO vadovė psichologė ir psichoterapeutė Marija Vaštakė priminė, kad dabartinis mokslas spalvas skirsto į aktyvias ir pasyvias. Aktyvios yra visos spalvos nuo geltonos iki raudonos, nes žmogų skatina veikti, netgi nuteikia kovingai ar agresyviai. Psichologijos pradininkas Maxas Lüscheris, pagarsėjęs tuo, kad sukūrė žmogaus savijautą nustatyti padedantį spalvų testą (sprendžiama pagal tai, kokią paletės spalvą žmogus pasirenka, o kokią atmeta), atliko tyrimus ir įsitikino: raudono spektro spalvos sujaudina, dirgina nervų sistemą, žmogui pakyla arterinis kraujospūdis, suaktyvėja širdies darbas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Pasak M.Vaštakės, pasyvioms spalvoms priskiriamos žalia, žydra, rožinė, nes jos ramina, padeda atsipalaiduoti, atsikratyti nervingumo. Šioms spalvoms veikiant sulėtėja ir fiziologinės organizmo reakcijos. Ramina beveik visos mėlyno spektro spalvos – jos mažina kraujospūdį, sulėtina širdies darbą, pulsą, retina kvėpavimą.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

M.Vaštakė papasakojo, kaip M. Lüscherio testas padeda nustatyti žmogaus savijautą konkrečiu metu: „Pateiksiu kelis pavyzdžius. Jei jaučiamės laimingi, teiksime prioritetą raudonai, geltonai, oranžinei spalvoms ir nesirinksime raminančių spalvų – žalios, mėlynos, taip pat nebūties spalvos – juodos. Jausdami kaltę ar būdami prastos, prislėgtos nuotaikos, pasirinksime pilką.“

 

Ar balta – mūsų draugė?

 

Balta, priešingai nei daugelis mano, nėra pasyvi spalva. Tokia ją galima pavadinti tik iš dalies. Prisiminkime ne itin senus laikus, kai ligoninėse kone viskas būdavo balta, pradedant interjeru ir baigiant personalo drabužiais. Tačiau balta ligoninės aplinka keldavo ne mažiau nerimo nei mūsų protėviams ne laiku iškritęs sniegas arba atslinkęs ledynmetis.

 

Mokslininkai atliko įdomų bandymą: pasiūlydavo žmonėms kuo ilgiau išbūti tam tikromis spalvomis išdažytuose kambariuose. Baltoje ir juodoje patalpose žmonės ilgai neištverdavo. Beje, neklausykite dizainerio, jei jis rekomenduos jums rožinės spalvos grindis dažnai lankomoje namų patalpoje ar netgi įstaigoje. Rožinės spalvos grindys kelia nepasitikėjimą, tokioje patalpoje ilgėliau pabuvęs žmogus pasijus netvirtai ir nejaukiai. Prisiminkite mūsų protėvius: rožinė spalva nudažydavo debesis saulei tekant ar leidžiantis, todėl ši spalva raminančiai veikia tik panaudojus ją tinkamai. O vietoje „debesų lengvumo“ po kojomis reikia rinktis rudos ir kitų žemės atspalvių grindis. Kad verslas sentimentų nepripažįsta, mėgdavo kartoti laukinio kapitalizmo sąlygomis išaugę verslininkai. Psichologijos požiūriu, jie visiškai neteisūs.

 

Net verslui gali turėti lemiamos įtakos ir sentimentai, ir emocijos, ir spalvos. Ne atsitiktinai spalvota reklama dvigubai efektyvesnė nei nespalvota. Anot M.Vaštakės, mėlyna, auksinė, balta, juoda ir raudona – tai spalvos, kurios nuo seno asocijuojasi su elitu. Firmos pelningumas gali priklausyti net nuo to, kokios spalvos derybų kambario interjeras ir sienos. „Nustatyta, kad geriausiai derybų kambariui tinka žydra, o jai artima mėlyna visai netinka, nes ji blaško dėmesį ir trukdo susikaupti. Štai todėl dizaineriai turi gerai išmanyti koloristiką“, – sakė M.Vaštakė.

 

„Jei jaučiatės prastai, bet nerandate priežasties, pagalvokite ir apie spalvas, – patarė M.Vaštakė. – Atsakykite sau į klausimą, kokios spalvos norisi labiausiai konkrečiu metu. Gal verta persirengti kitos spalvinės gamos drabužiais, o gal, kad geriau užmigtumėte, reikėtų pakabinti kitos spalvos užuolaidas miegamajame?“

 

Siunčiame signalus pasauliui

 

Jei žmogus pavargo nuo vienos spalvos, rekomenduojama pažvelgti į kitą, jai priešingą, ir nuovargio neliks. Raudona spalva labiau veikia fiziškai, o geltona veikia mūsų protinį pajėgumą. „Paanalizavę, kodėl mums vienu ar kitu metu patinka tam tikros spalvos, galime įvertinti savo būseną. Atmetama spalva gali pranešti, kodėl darome tam tikras klaidas. Žydrą spalvą mėgsta žmonės, kuriems patinka ilsėtis, užtat jos nemėgsta darbomanai“, – pasakojo specialistė. Skirtingi žmonės mėgsta nevienodas spalvas ar jų derinius. Tai atsispindi aprangoje, interjere. Tačiau tam tikrų spalvų pomėgis gali keistis, jis nėra pastovus. „Pagal mėgstamą spalvą iš dalies galima spręsti apie žmogaus charakterio ypatumus, būdą ir savijautą tam tikru metu, bet ne apskritai apie asmenybę“, – pabrėžė M.Vaštakė, kurios dažnai klausiama, ar psichologai pagal žmogaus aprangos ar pasirinkto automobilio spalvą gali įvertinti asmenybę.

 

„Nors drabužių, aksesuarų, daiktų spalvos gali atskleisti mūsų savijautą ir charakterio ypatumus, šie signalai gali būti apgaulingi. Todėl vertindami tai, kaip žmogus rengiasi, kokią spalvą pasirenka, neapsigaukime, – pabrėžė M.Vaštakė. – Dažnai sutikę ryškiai apsirengusį žmogų nutariame, kad tai gyvybingas ir ypač pasitikintis savimi asmuo, tačiau po ryškiais drabužiais jis gali slėpti blogą nuotaiką ir skausmą. Juk tikriausiai ne kartą girdėjote savo drauges sakant ar žurnaluose skaitėte apie moteris, kurios kuo blogiau jaučiasi, tuo labiau stengiasi pasipuošti, pasidažyti prieš eidamos į viešumą.“ Daugiau nei drabužių spalva apie žmogų psichologams pasako sugebėjimas tinkamai, tai yra adekvačiai situacijai pasirinkti spalvas ir aksesuarus.

 

„Į pasimatymą galime rengtis mėgstamiausios ryškios spalvos drabužius, tačiau į egzaminą ar darbo pokalbį reikėtų eiti apsirengus neutralių, dėmesio nepritraukiančių spalvų apdaru“, – patarė psichologė. Anot jos, sprendžiant konfliktus puikiai tiks violetinė spalva, nes vilkinčius šios spalvos drabužiais žmones kiti suvokia kaip stabilius, mokančius valdyti savo emocijas. „Šiltos drabužių spalvos skatins aplinkinius daugiau su jumis bendrauti, siekti artumo, o tamsios spalvos nuteiks laikytis atstumo“, – atskleidė specialistė. Kalbėdamasi su klientais ji neretai atkreipia dėmesį į jų drabužius ir stengiasi išsiaiškinti, kokią žinią pasauliui savo apranga nori perduoti pacientas. Terapijos metu paaiškėja, kas slypi už intuityvaus noro apsirengti vienaip ar kitaip.

 

„Analizuodami tai ir priartėjame prie žmogų draskančių vidinių konfliktų, paslėptų išgyvenimų. Ne kartą pastebėjau, kad depresyvūs klientai sveikdami pakeičia garderobą – jų drabužiai pamažu šviesėja, ryškėja. Jei žmogus serga bipoliniu sutrikimu, iš drabužių nesunku atskirti manijos ir depresijos periodus. Depresijos periodu aprangos ir aksesuarų palvos tamsios, niūrios, o manijos periodu – ryškios, rėkiančios, nederančios viena su kita“, – aiškino M.Vaštakė. Ji pabrėžė, kad jokių testų, taip pat ir spalvų testų reikšmės negalima suabsoliutinti ir šimtu procentų tvirtinti, kad, pavyzdžiui, juodus drabužius mėgstantis žmogus yra depresyvus. Svarbu išsiaiškinti, ką ta spalva jam reiškia. Juk spalvų pasirinkimas priklauso nuo kultūros, amžiaus, lyties, socialinės padėties, profesijos. „Tėvai ir seneliai neretai išsigąsta pamatę, kad vaiko piešiniuose ima dominuoti juoda spalva. Tai nebūtinai reiškia depresiją, liūdesį. Juk juodoje spalvoje yra visos kitos spalvos, tad gali būti, jog vaikas tiesiog nori palikti ryškiausią žymę apie save popieriuje“, – prisiminė ne vieną atvejį, kai nudžiugino dėl tamsių vaiko piešinių sunerimusius tėvus, psichoterapeutė.

 

Ar galima gydyti spalvomis

 

Spalvos veikia kūną ir protą: iššaukia fiziologines reakcijas, daro įtaką vidaus organų veiklai, žmogaus darbingumui, nuotaikai, apetitui, miegui. Todėl tinkamai parinkta spalvų gama naudojama kaip papildoma priemonė gydant įvairias ligas. Gydymas spalvomis vadinamas chromoterapija (pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „chroma“, reiškiančio „šviesa“). Anot M.Vaštakės, graikai pirmi susimąstė apie gydomąjį spalvų poveikį. Senovės Kinijoje vėjaraupiais susirgę žmonės būdavo guldomi ant raudono – tai padėdavo sveikti. „Beje, gydymą spalvomis naudojo ir mano močiutė. Ji kadaise pasakojo, kad kai ji susirgo vėjauraupiais, jos tėvai raudonu audeklu uždengė langus, ir pažeistos odos vietos mažiau niežėjo, ėmė sparčiai sveikti. O man ant skaudančios kaktos dėdavo patį žaliausią kopūsto lapą – ir galvos skausmo kaip nebūta. Močiutė sakydavo, kad gydo ne tiek kopūstas, kiek žalia spalva“, – prisiminė M.Vaštakė.

 

Papildoma informacija:

 

Violetinė rekomenduojama esant prastai nuotaikai, sergant manija, hipochondrija.

 

Oranžinė gerina virškinimą.

 

Auksiniai atspalviai skatina protinę veiklą, kūrybiškumą.

 

Balta stiprina organizmo imunitetą.

 

Juoda neutralizuoja konfliktines situacijas, nuramina sujaudintus žmones.

 

Geltona padeda ilgiau išlaikyti gerą nuotaiką, geriną apetitą.

 

Žalia ramina, šalina akių nuovargį, gydo galvos skausmus.

 

Daiva Norkienė

 


2500