Neįminta Tunguskos mįslė

1908 m. birželio 30-ąją 7 val. virš didžiulės teritorijos Rytų Sibire tarp Lenos ir Akmenuotosios Tunguskos upių praskriejo didžiulis ugnies kamuolys.

 

Nepaprastas skrydis buvo matomas maždaug 800 km spinduliu, o po kelių sekundžių 10 km aukštyje nugriaudėjo sprogimas.

 

Net gana atokiuose kaimeliuose kilo panika – garsas pasklido už tūkstančio kilometrų nuo sprogimo epicentro. Dangų be menkiausio debesėlio apėmusi akinanti šviesa, karštis, dūmai ir didžiulis griausmas žmonėms sukėlė siaubą.

 

Tūkstantis bombų

 

Galingo sprogimo banga maždaug 2,2 tūkst. kv. km plote išguldė taigos medžius – iš viso 60-80 mln., žuvo žvėrys, o šimtų kilometrų spinduliu nuo epicentro išdužo langų stiklai. Epicentro plote augę medžiai liko stovėti, tačiau sprogimo banga nudrėskė visas šakas, net nulupo nuo kamienų žievę.

 

Sprogimo galia siekė 10-40 megatonų. Panašus efektas būtų sprogus 15 mln. tonų trotilo arba tūkstančiui ant Hirosimos numestų atominių bombų.

 

Dėl stipraus spinduliavimo kelių dešimčių kilometrų skersmens plote kilo gaisras ir sunaikino tai, kas dar buvo likę po sprogimo. Dar kelias paras po katastrofos nuo Atlanto iki centrinės Sibiro dalies buvo matomas intensyvus atmosferos švytėjimas, o naktį dangumi maždaug 80 km aukštyje plaukė švytintys debesys. Jie intensyviai atspindėdavo Saulės spindulius ir taip sukurdavo baltųjų naktų efektą.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Naktimis esą būdavo taip šviesu, kad buvo galima skaityti net smulkiu šriftu išspausdintus laikraščius, o kai kurie žmonės skundėsi negalėję užmigti.

 

Dėl kol kas nežinomų priežasčių sprogimas pakeitė Žemės magnetinį lauką. Netoli Irkutsko buvo užfiksuota magnetinė audra. Kaip parodė vėlesni tyrimai, po katastrofos jos vietoje įvyko dalinė augalų mutacija, pagreitėjo medžių augimas, pasikeitė dirvos cheminė sudėtis ir fizinės savybės.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Šimtai versijų. Kuri tikra?

 

Vieni mokslininkai kėlė teorijas, kad tąnakt mūsų planeta susidūrė su kometa, kiti – esą Sibire galėjo nukristi didžiulis geležinis meteoritas.

 

Tyrinėjimus apsunkino tai, kad kritimo vietoje nebuvo rasta ne tik nė vieno meteorito gabalo, vien meteoritinių dulkių, bet ir sprogimo palikto kraterio.

 

Kai kurie mokslininkai apskaičiavo, kad Tunguskos meteorito masė, prieš jam patenkant į Žemės atmosferą, galėjo siekti 1 mln. tonų. O bendra masė jo likučių, išsibarsčiusių didžiuliame plote, sudarė 1,5-2 tonas. Dalis astronomų sutinka su prielaida, kad Tunguskos meteoritas buvo maždaug 5 mln. tonų masės kometos branduolys arba branduolio liekana.

 

Esama ir kitokių hipotezių. Kadangi neliko jokių susprogusio objekto pėdsakų, spėta, kad tai galėjo būti greitas 10 mln. tonų metano dujų, išsiveržusių iš žemės gelmių, sprogimas. Dujų debesis galėjo būti išmestas į 200 km aukštį, išstumti į šonus orą ir išvartyti medžius, o dėl kibirkšties pavirsti milžinišku ugnies kamuoliu. Vieną sykį šioje vietoje jau buvo užfiksuotas kelias valandas trukęs radono dujų išsiveržimas.

 

Išnagrinėję sprogimo pobūdį, tyrinėtojai padarė prielaidą, kad neprašyto svečio dalys turėjo pasiekti žemę. Jie ieškojo verpeto arba kraterio, bet iki šiol galimoje meteorito kritimo vietoje nepavyko rasti jokių smūgio pėdsakų. Tačiau Bolonijos universiteto Italijoje mokslininkai teigia, kad Tunguskos meteorito krateriu gali būti Čeko ežeras.

 

Kodėl būtent Čekas?

 

Čekas – tai negilus ežeras, tačiau jo dugnas yra verpeto formos, o tokio dugno nėra nė viename kitame šių apylinkių ežere. Negana to, 10 m gylyje italų mokslininkai rado nedidelį neįprastų uolienų plotą, kuris gali būti susidaręs arba iš per smūgį suslėgtų nuosėdų, arba iš kosminio kūno nuolaužų.

 

“Neturime duomenų, kad tai tikrai yra ieškomas krateris, bet peršasi tokia išvada, nes patikrinome ir atmetėme kitas hipotezes”, – sakė mokslinės grupės vadovas Džuzepė Longas.

 

Kosminių kūnų susidūrimo su Žeme tyrinėtojai šią hipotezę vertina skeptiškai. Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkas dr. Haretas Kolinsas pažymi, jog Čeko ežeras yra per mažas, kad būtų meteorito smūgio vieta. Jo dugno forma yra truputį elipsinė, o tai galėtų būti tik tuo atveju, jeigu meteoritas kristų labai stačiu kampu.

 

Be to, šalia ežero auga medžiai, kuriems, mokslininkų duomenimis, daugiau kaip 100 metų, o meteoritui nukritus 1908 m., jie būtų išversti. Kompiuteriniai Tunguskos meteorito kritimo modeliai rodo, kad didesnės meteorito nuolaužos apskritai nepasiekė žemės, o maži fragmentai buvo išbarstyti šimtus kilometrų.

 

Italų mokslininkai, atsakydami kritikams, savo tyrimo išvadas grindžia prielaida, kad meteoritas jau galėjo skrieti palyginti nedideliu greičiu, o kritimas klampioje pelkėtoje vietovėje buvo gana “minkštas”. Būtent tuo aiškinama, kodėl galimo smūgio vieta beveik nenukentėjo.

 

Beje, Čeko ežeras iki 1929 m. nebuvo pažymėtas jokiuose geografiniuose žemėlapiuose, jis yra tolimame ir sunkiai pasiekiamame regione, tad visai galimas daiktas, kad anksčiau šis ežeras buvo nepakankamai ištyrinėtas.

 

Parengta pagal „Vakaro žinių“ priedą „Geras!“


2500
6 Comment threads
1 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
4 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
alvydas

Užmiršo parašyti, kad vietiniams gyventojams ežeras buvo žinomas dar iki sprogimo.

alvydas

Užmiršo parašyti, vietiniams gyventojams ežeras buvo žinomas dar iki sprogimo.

wendigo

Tai, kad tame ežere yra miško liekanų..Norėčiau ten apsilankyt

aa

As tai biski nesupratau aceit mokslininkai nerado kraterio… bet tai lyg parasyta kad tas objektas sproto 10km auksije , tai cia manau butu anomalija jei rastu kazkoki krateri… nu taip ateiviai ateiviai , kja cia daugiau ir bepasakysi…

martyr

nso žodis labai nekonkretus, nso gali but bet kas: pūks, paukštis, meteoras, debesis . na daug kas, tai taip,tai galėjo būt nso:D . bet aišku galvoj turėjai ateivius, tai taip ir rašyk. kodėl sakydami nso turit galvoj ateivius?

51

KVAILOS TOKS MOKSLININKU HIPOTEZES IS KART GALIU PASAKYT NSO . NEKENCIU KAI TIE P A D U G N E S VISKA SLEPIA NUO CIVILIU..

Medžiaga

Taip, jau gerokai po tamstos žinutės, buvo dar vienas „slepiamas nuo Čivilio“ įvykis: Čeliabinsko fenomenas. Išbyrėjo visi langai ir visi miesto pariotai sumąstė: „puola mus NATO“!

pastaba: mačiau tai, nufilmuota medžiagą realiu laiku.

pastabač: aišku tokiu atveju laisvos Lietuvos Lietuviai pagalvotų: „puola J.Stalin gerbėjai“!

:)