Kaip NASA prieš 40 metų sudegino gyvybės Marse įrodymus


NASA neseniai paskelbė, kad jos marsaeigis Curiosity Marso paviršiuje aptiko sudėtingas (Nuoroda) organines molekules – pagrindines mums pažįstamos gyvybės žaliavas. Bet dabar aiškėja, kad ankstesnis NASA zondas galėjo padaryti tokį pat atradimą daugiau nei prieš prieš 40 metų, tik netyčia jį sudegino.

1976 metais, NASA’os Viking dvyniai atliko pirmuosius organinės medžiagos paieškų Marse eksperimentus. Tyrėjai jau seniai žinojo, kad visas planetas iš kosmoso nuolat bombarduoja daug anglies turintys mikrometeoritai ir dulkės, tad Marsas turėtų būti padengtas organinėmis molekulėmis. Bet Viking tyrimų aparatai nieko nerado, tuo suglumindami (Nuoroda) tyrėjus.

„Tai buvo visiškai netikėta ir prieštaravo tam, ką žinojome,“ sako Chris McKay iš NASA Ames tyrimų centro Mountain View, Kalifornijoje.
Persekiojami minties, kad Marse nėra organinių molekulių, tyrėjai kėlė vieną paaiškinimą po kito, bet nė vienas netiko – kol pasirodė dar vienas zondas.
2008 metais NASA Phoenix marsaeigis netoli Marso Šiaurės ašigalio aptiko keistų druskų, vadinamųjų perchloratų (Nuoroda). Žemėje jie naudojami raketų kurui ir fejerverkuose, nes aukštoje temperatūroje tampa sprogiais.

Marso paviršiuje tai nėra problema, nes ten gan šalta, bet ieškodami organinių medžiagų Viking marsaeigiai kaitino Marso dirvos pavyzdžius, norėdami užuosti joje esančias molekules. Dirvoje esantys perchloratai galėjo visas organines medžiagas tiesiog sudeginti, ir taip paslėpti jų buvimą.
Po šio atradimo, McKay ir kolegoms atgijo įsitikinimas, kad Marse organinių medžiagų išties yra. „Staiga gauni naujų įžvalgų ir suvoki, kad viskas, apie ką galvoaji – kalidinga,“ sako jis.

Bet mokslo bendruomenės nuomonė nebuvo vieninga. Kai kas teigė, kad Marso paviršiuje organinių medžiagų yra, kiti gi buvo tikri, kad jis – sterilus.
Tik nusiųsto marsaeigio Curiosity naujausi atradimai suteikė tyrėjams galimybę šias medžiagas aptikti ir galutinai išsklaidyti abejones dėl marsaeigio pirmtako. Svarbiausia, kad kartu su sudėtingomis organinėmis molekulėmis, Curiosity rado ir chlorbenzeno.
Ši molekulė – kurioje šeši į korio pavidalą susikibę anglies atomai ir dar penki anglies atomai ir vienas vandenilis prisikabinę kampuose – gaunama, kai anglies molekulės dega, esant perchloratais. Todėl tai yra netiesioginiai įrodymai, kad Marse organinių medžiagų yra, ir kad Vikingai jas būtų galėję aptikti.

Turėdami tai omenyje, Melissa Guzman iš LATMOS tyrimų centro Prancūzijoje, McKay ir jų kolegos ėmėsi kapstytis po Vikingų duomenis, ir atrado, kad jis taip pat aptiko chlorobenzeno, tikriausiai susidariusio iš degančių organinių medžiagų (Journal of Geophysical Research: Planets, doi.org/crvx ).

Guzman tai vertina atsargiai ir sako, kad nėra 100 procentų įsitikinusi, kad chlorobenzenas susiformavo dėl deginamų Marso organinių medžiagų, o ne dėl iš Žemės patekusių „zuikių“, bet kiti tyrėjai neabejoja.
Su tyrimu nesusijęs Danielis Glavinas iš NASA Goddard Kosminių skrydžių centro Merilende, sako, kad šis kompnentas toks sudėtingas, kad turėjo susiformuoti iš trūkstamų Marso molekulių.

„Šis straipsnis išties baigia reikalą“. Jis mano, kad tyrimas galiausiai įtikins žmones, kad Vikingai visgi negrįžo tuščiomis. Atsižvelgiant į Curiosity atradimus, panašu, kad organinės medžiagos egzistuoja ne vienoje Marso vietoje – tad galbūt jos išties dengai planetą.
Shannon Hall

www.newscientist.com

Šaltinis: Technologijos.lt

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!


2500