Po laikrodžio rodyklių persukimo – sezoninės depresijos sezonas

Laikrodžiai šalyje bus persukami 2021 metų spalio 31-osios naktį. 3 valandą nakties juos atsuksime atgal iki 2 valandos. Mes gausime vieną papildomą valandą, galėsime vėliau keltis, bet užtat mūsų dienos sutrumpės, nes vakarais anksčiau tems.

Kaip persukti laikrodžius?

Jei bijote apsirikti persukdami laikrodžius ir pasukti juos į priešingą pusę (o tokių dalykų pasitaiko neretai), pabandykite susieti šį veiksmą su kitais veiksmais.

Pavyzdžiui:

*Pavasarį lauko baldai išnešami į lauką, o rudenį – į vidų.

*Žiemą oro temperatūra būna su minuso ženklu, vasarą – su pliuso, todėl dabar atimame 1, o pavasarį pridėsime.

Nuo kitos savaitės mūsų vakarai bus vis tamsesni. Teks laukti penkis mėnesius, kol vėl galėsime leisti vakarus lauke šviesoje. Per tą laiką įprasime dažniau po darbų jaukiai įsitaisyti ant sofos su puodeliu karštos arbatos, žiūrėti televizorių, skaityti knygas ir ilsėtis be sąžinės priekaištų, kad niekur nesinori eiti.

Sutemos gali būti pavojingos

Mokslininkai ragina pirmą savaitę po laiko pakeitimo būti labai atsargiems keliuose. Mat mūsų organizmas nebus pamažu prisitaikęs prie ankstesnių sutemų, todėl vairuotojų koncentracija gali būti nepakankama ir numatoma daugiau avarijų keliuose. Būkite atidūs!

Pėstiesiems patartina vilkėti gerai matomus drabužius ir nevaikščioti be atšvaitų. Dviratininkai taip pat turėtų atsižvelgti į sąlygų pokyčius ir atitinkamai prisitaikyti.

Nepamirškite, kad ankstesnės sutemos gali versti žmogų anksčiau pasijusti pavargusį ir mieguistą.

Šalys, kurios naudoja vasaros ir žiemos laiko matavimą:

1. Visos ES šalys.

2. Europinės dalies šalys, tarp jų ir Ukraina. Išskyrus Krymą.

3. Pietų ir Lotynų Amerika: Brazilija (iš dalies), Paragvajus, Meksika.

4. JAV, Kanada, Aliaska.

5. Karibų salos.

6. Afrikoje: Marokas, Namibija ir Vakarų Sachara.

7. Azijoje: Mongolija

8. Australija (iš dalies) ir Naujoji Zelandija.

Šalys, kurios nekeičia laiko:

1. Europoje: Rusija ir Baltarusija (nuo 2014 m.), Islandija (paskutinį kartą persuko 1968 m.).

Didžioji Azijos dalis: Kinija, Japonija, Indija, Indonezija, Laosas, Kambodža, Tailandas, Kirgizija, Rusija, Saudo Arabija, Irakas.

3. Didžioji dalis Afrikos šalių.

Kirtis vidiniam laikrodžiui?

Vieni žmonės abejingai reaguoja į laiko persukimą, kitiems dėl to kyla problemų. Pastarieji gali jaustis nuvargę, suirzę, nesugebantys gerai susikoncentruoti.

„Savijauta būna tokia pat kaip skrendant lėktuvu iš vienos laiko juostos į kitą, – aiškina vokiečių miego specialistas profesorius Jürgenas Zulley iš Regensburgo. – Kiekvienas žmogus turi savo biologinius ritmus, nuo kurių jam nėra paprasta nukrypti. Mes turime nusiteikti, kad mažiausiai vieną dvi dienas negalėsime gyventi normaliu ritmu.“

Kai kuriems žmonėms prireikia kelių dienų ar net kelių savaičių, kol pripranta prie kitokio tamsos ir šviesos ritmo. Labiausiai dėl to kenčia pagyvenę žmonės ir vaikai.

Žmogus turi labai tikslų vidinį laikrodį, kuris glaudžiai susijęs su smegenimis ir natūraliu šviesos ir tamsos ritmu. Ta pati smegenų sritis reguliuoja ir hormono melatonino išsiskyrimą. Melatoninas dalyvauja įvairiuose ritmiškai vykstančiuose organizmo procesuose, taip pat jis reguliuoja žmogaus miego ir būdravimo fazes. Jis valdo ir mūsų produktyvumą, kūno temperatūrą, alkio ir sotumo jausmus.

Padidėja rudens depresijos pavojus

Bet koks pasikėsinimas į natūralų žmogaus biologinį ritmą nepraeina be pasekmių. Už galimybę pamiegoti viena valanda ilgiau dirbantys žmonės aukos dalį savo laisvalaikio. Jei dar prieš dieną jie grįždavo iš darbo su šviesa, nuo pirmadienio turės pareiti su tamsa. Jie anksčiau pasijus nuvargę, nes kūnas ima gaminti daugiau miego hormono melatonino, priklausomai nuo tamsos už lango, o ne nuo to, ką rodo laikrodis. Tamsa ir nuovargis sukelia prislėgtumo jausmą, sumažina produktyvumą ir gresia virsti rudens depresija.

„Rudenį laiko persukimas būna pakeliamas šiek tiek lengviau nei pavasarį, – aiškina miego specialistas. – Mums lengviau pavyksta atsigulti vėliau ir užmigti, nei eiti į lovą anksčiau nei įprastu laiku ir valandą prasivartyti. Vis dėlto kai kuriems žmonėms net ir perėjimas prie žiemos laiko sukelia galvos skausmų, miego sutrikimų ir nuovargį.“

Pagyvenusiems žmonėms paprastai prireikia savaitės, kad priprastų prie naujo ritmo. Moterys dažniau skundžiasi su tuo susijusiais negalavimais ir miego sutrikimais už vyrus.

Vaikai pasidaro labai irzlūs, neramūs, kai sutrikdomas jų natūralus miego ir būdravimo ritmas.

Ne visi žmonės jautriai reaguoja į laiko pakeitimus, nes ne visi gyvena tvarkingai, laikydamiesi griežto paros režimo. Pagal Vakarų Europos šalyse atliktas apklausas, daugiau kaip pusė vyrų (54,4 proc.) ir mažiau kaip pusė moterų (42,2 proc.) nepatiria jokių nepatogumų dėl laiko pakeitimo.

Kodėl apskritai keičiamas laikas?

Laikrodžių persukimas daugelyje Europos šalių buvo įvestas 1977 m. Imtis tokių veiksmų paskatino 1973 m. naftos krizė. Šis potvarkis turėjo priversti žmones geriau išnaudoti dienos šviesą, kad sutaupytų energijos.