Dvasinės vėžio atsiradimo prielaidos: net užslėpta agresija gali iššaukti vėžį

Apie ligų ir dvasinės būklės ryšį žmonės žino seniai. Dabar psichosomatines susirgimų priežastis pripažįsta ir šiuolaikinis mokslas, rašo alfa.lt.

Mūsų organizmo būseną veikia viskas: nuoskaudos, baimės, išgyvenimai, dvasinės kančios, abejonės, pyktis, nusivylimai, neapykanta, netikrumas, įtampa.

Šiandien jau žinoma, kad ir vėžį gali sukelti išgyvenamos neigiamos emocijos, nuolatinis stresas ir negatyvios vidinės nuostatos, veikiančios žmogaus įsitikinimus ir aplinkos bei kitų asmenų suvokimą.

Bejėgiškumas ir neviltis

Manoma, kad onkologinius susirgimus gali išprovokuoti ilgalaikė stresinė situacija, kuri visai prislegia ir taip įtemptą dėl susikaupusių neišspręstų problemų žmogaus vidinę būklę. Be to, liga gali pasireikšti praėjus 1–3 metams po išgyventų stresų.

Tipiška į onkologinius susirgimus linkusio žmogaus reakcija į didelę nervinę įtampą ir kylančius sunkumus paprastai būna tokia: jis nekovoja už savo interesus, tarsi teisindamasis savo silpnumu, bet vis tiek tikisi gauti tai, ko trokšta. Toks žmogus nesistengia iš tikrųjų išspręsti problemų, pasiekti tai, ko nori, bet ir nepaleidžia to, ko trokšta. Įsivaizduojate, kokia turi būti jo psichinė būsena tokiu atveju? Jis būna tiesiog draskomas vidinių prieštaravimų.

Kartais ligos pranašais žmogui tampa jo prarasti reikšmingi ryšiai jam svarbūs emociniu atžvilgiu. Ir nebūtinai tai turi būti realaus artimo žmogaus netektis. Tai gali būti ir savo nereikalingumo, menkumo jausmas, ir suvokimas, kad partneris nustojo mylėti.

Ir jeigu žmogus nepriima tos situacijos, jis būna bejėgiškumo ir silpnumo būsenos, vis dar tikėdamasis, kad sugebės kontroliuoti savo gyvenimą. Nesugebėjimas patenkinti savo poreikių varo jį į neviltį, sukelia padėties be išeities jausmą. Dėl to jis gali susirgti rimta depresija.

Visi šie destruktyvūs išgyvenimai – bejėgiškumas, neviltis, prislėgtumas, praradimo jausmas, depresinės nuotaikos – pakerta imuninę sistemą ir atveria kelią vėžinėms ląstelėms formuotis.

Užslėpta agresija

Labai daug vėžiu sergančių žmonių savo viduje išgyvena agresyvius jausmus, tačiau negali jų išreikšti išoriškai. Jie arba sąmoningai slopina savo pyktį, bijodami sugadinti santykius su aplinkiniais, arba net nepastebi jų, nes jų agresyvumas būna užslėptas giliai pasąmonėje.

Agresija, kuriai neleidžiama išsilieti į išorę, pereina į vidinę ataką – vėžinėmis ląstelėmis ima plisti po organizmą, pažeisdama jo sistemas. Vėžinės ląstelės realizuoja agresyviųjų pasąmonės jėgų siekį pranešti apie save, užkariauti erdvę, išsiveržti.

Žmonės, kurie įpratę ignoruoti savo poreikius, visada taikosi prie kitų, kada nors išeikvoja savo vidinius resursus, sutrikdo energinę pusiausvyrą ir tampa neatsparūs rimtoms ligoms.

Vidinė priklausomybė

Ar mokate pasirūpinti savimi? Labai dažnai moterys pasiaukoja ir ima rūpintis tik kitais žmonėmis, visiškai pamiršdamos save. Dėl to kyla neigiamų išgyvenimų. Per daug rūpindamiesi kitu žmogumi mes nesąmoningai laukiame iš jo to paties rūpesčio ar bent tinkamo atpildo, bet negauname. Tada prasideda nuoskaudos, nusivylimai ir ligos.

Atiduodami daugiau, nei gauname, mes nualiname save, nusilpnintame organizmą ir pripratiname savo artimą žmogų (vyrą, vaiką) nuolat naudotis svetima energija, tai yra tapti vadinamuoju energiniu vampyru.

Žmonės, linkę į onkologinius susirgimus, paprastai būna labai stipriai priklausomi – nuo savo partnerio, darbo, hobio, artimųjų, viešosios nuomonės. Ši priklausomybė yra kenksminga. Ji darko psichiką, verčia žmogų nuolat taikytis prie kitų. Neretai tokie žmonės nebesugeba savęs suvaldyti, įsitaiso žalingų įpročių – nuolat persivalgo, tampa alkoholikais ar narkomanais.

Priklausomi žmonės nuolat paiso svetimos nuomonės, bijo parodyti savo tikruosius jausmus. Jie nesugeba nutraukti net naikinančių juos santykių, laikosi įsikibę į kankinantį partnerį, naiviai tikėdamiesi, kad viskas pasikeis.

Tam tikra priklausomybė būdinga visiems žmonėms, nes mes jau gimstame priklausomi nuo motinos, bet ne visiems ši priklausomybė pasiekia tokį pavojingą mastą.

Visos užgniaužtos neigiamos emocijos, negalinčios išsiveržti į išorę, kaupiasi viduje ir „kristalizuojasi“ į vėžines ląsteles.

Suvokite, kad kartkartėmis reikia išleisti iš savo vidaus tą susikaupusį „garą“. Tai būna nelengva padaryti priklausomiems, per daug prie kitų prisirišusiems žmonėms. Tam reikia išeiti iš destruktyvių santykių ir nebijoti galimos vienatvės.

Pagalvokite apie save. Kaip pasireiškia jūsų priklausomybė? Kam jūs savo gyvenime suteikiate per didelę reikšmę? Ko jūs bijote? Dažniau kreipkite dėmesį į savo vidinę būseną ir rūpinkitės savimi.

Parengė: Gražina Vasiliauskienė