Violeta Petraitienė. Apie karminius ryšius

Violeta Petraitienė

Kodėl senovėje lietuviai (manau ir kitos tautos) buvo sveikesni, nors problemų turėdavo daug? Atsakymas atėjo labai paprastas – lietuviai dainuodavo. Dainuodavo dirbami, švęsdami, apraudodami mirusįjį. Emocijų neužspausdavo savyje, o išleisdavo iš krūtinės.

Kartu, jie aplinkos neužteršdavo, nes daina atlaisvindavo, bet neužspausdavo kitų žmonių. Dainuodavo vieni, dainuodavo būryje. Taip jie kolektyviai vienas kitą palaikydavo, sustiprindavo gerąją emociją. Todėl siūlau – dainuokite. Yra dar vienas nuostabus būdas atsipalaidavimui – šokti. Šokti namuose, vieniems, atsipalaidavus ir užsileidus gerą muziką.

Taip atsipalaiduoja ir kūno raumenys, ir mintys. Nesvarbu, kad nemokate žingsnelių, pasiduokite melodijos ritmui ir judėkite. Jūs namuose vieni, niekas nepasijuoks ir nepažemins, o gerų emocijų patirsite daug, nuotaika pasitaisys ir pailsėsite. Tai du paprasčiausi patarimai, kaip atsipalaiduoti ir laiko daug nereikia ir nuostabiai padeda. Pamėginkite…

Dabar apie karminius dalykus. Mes visi suvokiame, kad gyvename nuolat įsikūnydami ir per gyvenimą pridarome klaidų, kurias reikia ištaisyti ir tai vadiname karminėmis užduotimis. Per seansą teko pamatyti, ką reiškia šeimos karma, kaip ji įtakoja žmogaus likimą.

Seanso metu buvo parodytas dar negimęs vaikelis. Vaikučio kūnas atrodė visiškai sveikas ir psichika jo sveika. Jis su savimi atsineša tik savo karmines užduotis, kurios jo nepažeidžia. Vaikutis tiek fiziškai, tiek psichiškai sveikas. Bet jis pats įdėtas į įvairų „siūlų“ suformuotą kamuolį.

„Siūlai“ įvairių spalvų, jie stiprūs ir jų daug, nors vaikelis dar matosi tame kamuolyje. Ir man paaiškino, kad tie „siūlai“, kurie apraizgė tą sveiką vaikelį, tai tėvų neišspręstos problemos ir jos perduodamos vaikams, ir anūkams, gal net proanūkiams. Kiekvienas „siūlas“ tai tam tikro pobūdžio problema su kuria nesusitvarkė artimieji. Šiuo atveju „siūlai“ driekėsi iš senelių vienos ir kitos šeimos. Vieni seneliai nesusitvarkė su pykčiu ir smurtu, kiti su nervingumu, psichinėmis ligomis.

Dar negimęs vaikas gavo palikimą: smurtą, psichinę negalią. Nors jo karma leido gimti jam sveikam, tai šeimos karma apraizgė jį neatidirbtomis problemomis ir jis gimti gali psichiniu ligoniu. Situacija skaudi ir taip būna. Jeigu mes nesusitvarkome su tam tikromis savo problemomis, jos persiduoda palikuonims.

Bet yra galimybė padėti dar negimusiems savo vaikams ir anūkams. Kiekviena teisingai išspręsta užduotis, kiekvienas teisingai padarytas pasirinkimas, nuima po „siūlelį“. Atlaisvina dar negimusį vaiką nuo šeimos karmos.

Neteisingai gyvendami mes padarome žalą ne tik savo sielai, savo busimiems įsikūnijimams, bet mes nuskriaudžiame taip mylimus savo vaikus ir anūkus. „Padovanojame“ jiems savo skausmą, savo pyktį, nepasitenkinimą, baimes ir t.t.

Jeigu jūs gyvenate smurtaujančioje šeimoje, tai nereikia manyti, kad taip atidirbinėjate karmą ir reikia kentėti. Ne, jūsų karma gal būt reikalauja nutraukti ryšius su smurtaujančiais šeimos nariais ir atlaisvinti save ir būsimas kartas nuo smurto šleifo. Jei jūs nerasite jėgų tai padaryti, tai tą problemą teks spręsti ir jūsų vaikams.

Čia kalbu ne vien apie smurtą, yra daugybę problemų, kurios persiduoda iš kartos į kartą. Pasižiūrėkite kuo jūs panašūs į savo tėvus ir pamatysite, kiek yra negerų bruožų, kiek yra neteisingų pasirinkimų, kuriuos darė tėvai, darote ir jūs. Būtent tai ir reikia keisti.

Karminės užduotys, karmiai ryšiai – tai praėjusių gyvenimų įvykiai, kurie persiduoda į šį gyvenimą. Mus moko – atsisakykite asmeniškumo, bet nepagalvojame kaip tai svarbu. Kiekvieną iškilusią problemą labai suasmeniname, sureikšminame ir tikrai nematome visumos, kodėl ji kilo.

O dažnai ji kyla ne dėl dabartinių mūsų veiksmų, o dėl praeituose gyvenimuose užmegztų ryšių ir jų nuplanuoto vystymosi šiame gyvenime. Mes nežinome, kokie susitarimai padaromi sielos lygmenyje, esybės lygyje. Viską įvertiname iš savo suvokimo prizmės, nors iš tiesų mūsų gyvenimą įtakoją daugybę veiksnių, kurie konkrečiai nepriklauso nuo dabartinių norų ir veiksmų. Tenka sutikti žmonių, kurie visiškai neranda vietos gyvenime, kurie jaučiasi lyg įstrigę.

Tai, mano manymu, stiprios sielos, kurios yra apraizgytos karminiais siūlais. Tada siela nebegali gyventi savo gyvenimo, ji tarsi pakliūva ne į savo gyvenimą. O tas „ne jos gyvenimas“ ir susiformuoja dėl tų karminių siūlų, kurie žmogų taip apraizgo, kad jis nebegali gyventi savo gyvenimo, jis gyvena giminės, tautos suformuotomis karminėmis problemomis.

Ką lieka daryti? Suprasti, kad neatidirbus tos karmos, savo gyvenimo nepajėgsi išgyventi. Tenka stebėti, kas aplinkui vyksta, stengtis nuoširdžiai valdyti savo mintis, jausmus. Ir melstis, skaityti rožinius, violetinės liepsnos liepimus, kad tik Dievas padėtų sudeginti tą sudėtingą karmą. Tik Dievas turi teisę keisti mūsų gyvenimą, tik Jis tam turi galią, todėl lieka visados tikėti ir pasitikėti Dievu, tai išmokti būtina.

Violeta Petraitienė, šaltinis: gyvenimokeliu.wordpress.com