Dėvėtų drabužių ir senų daiktų energija: kaip pasireiškia ir ką daryti?

Šalin nereikalingus daiktus!
 
Tačiau nereikalingų daiktų negailestingai atsikratykite. Jie ne tik užima mums gyvybiškai būtiną erdvę, bet ir ryja mūsų energiją.
 
Gal neatsitiktinai japonai yra viena ilgaamžiškiausių mūsų planetos tautų: jų namuose beveik nesama baldų ir nereikalingo šlamšto. Sunku išsiskirti? O gal prireiks? Šis jausmas pažįstamas kiekvienam iš mūsų. Šiuo atveju padeda vienas neblogas kriterijus: jei per dvejus metus nė sykio nepasinaudojome kokiu nors daiktu – jo tikrai neprireiks ir vėliau. Tad išsiskirkime su juo be liūdesio!

Pasiremkime italų pavyzdžiu: prieš Naujuosius metus jie išmeta iš namų visus senus ir nereikalingus daiktus…

Daiktų energiją lemiame mes patys

Nuo žmogaus sveikatos būklės ir nuotaikos priklauso energija visų daiktų, kuriuos pagamina jo rankos: ar tai būtų megzta suknelė, ar siuvinėtas rankšluostis ar parašytas straipsnis. Kokio ūpo buvo kūrinį sukūręs asmuo – tokios energijos ir pasisems žmonės iš šio kūrinio.

Tad nevertėtų ilgai žvelgti į psichiškai nesveikų dailininkų paveikslus – tai kenksminga mūsų savijautai.

Neverta taip pat priiminėti dovanų iš jums nemalonių žmonių, o jei jau esame priversti tai daryti, pasistenkime kuo greičiau nuo tokios dovanos išsivaduoti.

Svetimų šalių suvenyrų energija

Negyvų daiktų savybė įsiminti informaciją yra paaiškinama daugelis stebuklų. Kai kurie mokslininkai įsitikinę, kad Egipto žyniai (labai stiprūs magai) „įkraudavo“ mirtina energija kai kuriuos daiktus, dedamus į faraonų kapus. Pavyzdžiui, auksines skarabėjų figūrėles arba nedideles statulėles. Jas pagrobę plėšikai iš tiesų pagrobdavo „lėto veikimo minas“ ir ilgainiui jie mirdavo savo ar smurtine mirtimi.

Beje, netgi paprasti suvenyrai iš tolimų šalių gali būti pavojingi mūsų organizmui – mums svetima energija neretai žalinga. Pavyzdžiui, pastebėta, kad kai kurios egzotiškų jūros kriauklių rūšys, kuriomis išpuošiame savo namus, neigiamai veikia širdį.

Stipri energinė ikonų galia

O štai kaip galima paaiškinti gydomąjį ikonų poveikį. Senovėje dailininkai, prieš imdamiesi tapyti ikonas, ilgai pasninkaudavo, melsdavosi. Sustiprėdavo jų ryšys su anapusiniu pasauliu, su šventaisiais ir galingas informacinis anapusinis srautas per menininką įkraudavo ikoną švaria gydomąja energija. Žmonės, kuriems ikona padėdavo, ateidavo prie jos ir vėl, suprantama, su dėkingumu. Jų „gėrio laukas“ įsigerdavo į šventąjį paveikslą ir dar labiau sustiprindavo jo gydomąsias galias. Sulig kiekvienu nauju išgijimu tokia ikona tapdavo vis galingesnė ir vis daugiau sutelkdavo aplink save maldininkų. Laikui bėgant ji tapdavo išties stebukladare.

Naudingas ir išmintingas paprotys egzistavo anksčiau visose draugiškose rusų šeimose: jaunesni vaikai dėvėdavo vyresniųjų drabužius. Ir ne iš skurdo: tai darė ir turtingų šeimų atžalos, netgi Rusijos caro Nikolajaus II dukros. „Persisunkę“ giminės energija vyresnių vaikų drabužiai „padėdavo“ jaunesniems gindami juos nuo žalingų energijos veiksnių. Tas pat tinka ir daiktams, kuriuos gauname iš kitų šeimų. Jeigu mes gerai pažįstame daikto šeimininką, jeigu jis mums simpatingas ir, svarbiausia, sveikas, galima ramiai jį priimti. Bet jokiu būdu nevalia imti sergančių žmonių drabužių – su jais perduodama ir informacija apie ligą.

Atsargiai su nuotraukomis!

Labai stiprus informacinis ryšys egzistuoja tarp žmogaus ir jo atvaizdo: portreto, skulptūros, fotografijos. Todėl ypač nepageidautina, kad mūsų fotografijų turėtų blogi ar netgi atsitiktiniai žmonės. O štai mums patiems tikriausia reikėtų pasekti senolių pavyzdžiu – saugoti artimųjų nuotraukas ir laikyti jas matomoje vietoje. Netgi jei šie žmonės jau pasitraukę į anapilį. Juk informacinis ryšys su jais nenutrūksta netgi po mirties (beje, dėl šios informacinės „gijos“ patyręs ekstrasensas be ypatingų pastangų pagal fotografiją nustatys, gyvas žmogus ar ne). Per šį „informacinį kanalą“ mes galime ne tik padėti mirusiesiems siųsdami jiems geras mintis ir jausmus, bet ir gauti iš jų reikalingą pagalbą: patarimą, padiktuotą teisingą sprendimą…

Kartais mes netgi nenujaučiame, kad pagalba atėjo iš ten, nes daugiausia ji mus pasiekia sapne arba per pasąmonę.

Neverta fotografuoti mirusiųjų ir laikyti jų fotografijų – jų energija labai sunki.

Pačios geriausios fotografijos – tos, kurias mėgo patys mirusieji. Ypač tos, kuriose jie – pačiame jėgų žydėjime: linksmi, sveiki ir trykštantys gyvenimo džiaugsmu. Tegu mūsų atmintyje jie ir išlieka tokie. Juolab jeigu tikėsime įvairiausiais liudijimais apie aną pasaulį, mirusieji įgauna ten būtent tokį pavidalą.

Iš numirusių žmonių daiktų verta saugoti tik labiausiai jiems patikusius arba susijusius su maloniais prisiminimais.

Griaunanti ir gydanti energija

Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni daiktai labai greitai tampa „savais“, o kiti – niekada „neprilimpa“ ir metų metais naujutėliai kaba spintoje ar voliojasi papuošalų dėžutėje?

Kodėl „dūšia“ nelinksta prie jų nuo pat pradžių? Tai paaiškinti labai paprasta – todėl, kad šie daiktai pagaminti ne iš „jūsų“ medžiagos. Neatsitiktinai kalbama apie tai, kad kiekvienas žmogus turi savo augalų, mineralų, brangakmenių, spalvų ir netgi… skaičių. Bet kurie metalai, kristalai, mediena, kitos medžiagos gauna iš kosmoso ir kaupia atitinkamos rūšies energiją. O paskui ją atiduoda. Gerai, jei tai „sava“ energija, o jei ne?

Tarkim, jei reikia nusiraminti, savo vidų padaryti harmoningą, o jūs pasipuošiate aukso papuošalais ar namuose jus supa krištoliniai daiktai, kurie dar labiau suaudrina ir stimuliuoja visus organizmo procesus. Arba priešingai, jei stinga energijos, puošiatės sidabru, kuris dar daugiau jos iš mūsų pasisavina (beje, dezinfekuojamosios sidabro savybės susietos būtent su šiomis jo ypatybėmis).

Kai kuriems žmonėms netgi gydomasis gintaras gali tapti negalavimo priežastimi. Ir netgi ligos priežastimi.

Įsiklausykite, ką sako jūsų vidus

Kartais mėgstamas daiktas (ypač jeigu tai papuošalai iš metalo ar akmenų) staiga ima ir nusibosta. Dažnai tai yra požymis, kad organizmas jau papildė trūkstamos energijos rūšies atsargas ir dabar ją atmeta, jos atsisako ir tarsi sako: „Ačiū, aš jau sotus!“ Gal verta į šį vidinį balsą įsiklausyti?

Informacijai imliausi yra kristalai. Ne veltui įžymioji Vanga naudojosi cukraus gabalėliais (taip pat kristalais), kuriuos lankytojai naktį palaikydavo po pagalve ir taip cukrus „užrašydavo“ daugybę informacijos apie žmogų. Tačiau energijos informacijos rekordininkais, žinoma, yra deimantai, todėl nuolat juos nešioti tikrai nepatartina.

Žinodami šiuos dėsnius galime paaiškinti daug dalykų: kodėl nerekomenduojama naudotis svetimomis šukomis, kodėl muziejuje mus taip ir traukia pačiupinėti eksponatus rankomis, kodėl jaučiame nerimą liesdami daiktus, kuriuos kažkada lietė sunkūs ligoniai ar nusikaltėliai…

Pabaiga be pabaigos

Visa, apie ką mėginome kalbėtis, turi daugybę neaiškumų, paslapčių, neatsakytų klausimų. Bet tvirtai galima teigti viena: yra paslaptingas ryšys tarp mūsų savijautos ir tų daiktų, kuriais naudojamės. Ypač tarp tų daiktų, kurie „pragyveno“ ilgą ir dažnai mums nežinomą gyvenimą.

Todėl visada remkitės intuicija, įsiklausykite į savąjį „aš“ ir pajuskite, tinka jums kuri nors medžiaga, forma, spalva, fasonas ir pagaliau – pats daiktas ar ne. O jei jaučiate nors menkiausią nemalonų pojūtį gavęs dovaną, nedvejodami ją išmeskite. Daiktas nevertas sugadinto jūsų gyvenimo, sugriauto emocinio lauko ar suprastėjusios sveikatos.

Intuicija – tai mūsų Sielos balsas, o jis žino daug ką…

Parengta pagal gyvenimo būdo žurnalo “Nuo… iki…” inf.