Velniai, džinai, demonai

Šamano iš Selun klano pasakojimas apie velnius, džinus, demonus ir raganas.

Kokiu būdu raganos burtininkai priverčia jiems tarnauti tokias nepagaunamas ir nematomas būtybes, kaip velniai, džinai ar demonai? Žinoma, kad velnias iš bendradarbiavimo su ragana turi naudos sau, bet kodėl jis pripažįsta ją už save viršesne?

Atsakymas į šitą klausimą yra toks, kad Dievas sukūrė džinus tam, kad jie tarnautų žmogui. Tai neatsiejama nuo pačios šių būtybių prigimties. Jos gyvena ant subtilaus ir materialaus pasaulių ribos, jos sukurtos iš ugnies, nors jau nesa ugnimi (kaip ir žmonės nesa moliu), bet jos sugeba matyti žmonėms nematomus dalykus ir nusigauti ten, kur žmogus negali.

Džinai ir žmonės turėjo egzistuoti vienas šalia kito ir vieni kitiems padėti įsisavinti jiems gyvenimui skirtą Žemę iš abiejų pusių: iš materialiosios – techniškos (žmonės) ir dvasinės – praktinės (džinai). Kūrėjo sumanymu viršesni turėjo būti žmonės.

Kai Dievas sukūrė pirmąjį žmogų Adomą, jis pristatė jį prieš tuo metu jau gausų būrį džinų ir pareikalavo, kad jie nusilenktų pirmajam žmogui. Džinai, kaip ir žmonės turi laisvą valią ir jie suabejojo: jie sukurti pirmiau, jie sukurti iš ugnies, žmogus sukurtas iš molio ir vėliau, negu jie, kodėl jam reikia nusilenkti?

Tada Dievas Adomui liepė uždavinėti džinams klausimus, į kuriuos atsakymus Adomas jau žinojo iš Dievo, o džinai apie tai nieko nežinojo. Tuomet daugelis džinų nusilenkė Adomui ir Dievui pasakė: “Iš tiesų mes žinome tik tai, ką tu teikeisi mums atskleisti!”. Taip Dievas nustatė žmonių viršenybę prieš džinus.

Bet džinų vyriausiasis Šėtonas (islame – Šaitan) kategoriškai atsisakė paklusti Dievui ir nusilenkti prieš Adomą ir nemažai džinų pasekė jo pėdomis. Šėtonas paskelbė save būtybe, tobulesne negu žmogus, nes jis sukurtas iš ugnies ir pirmiau nei žmogus. O Adomas sukurtas iš molio, anot Šėtono, ne tokios geros medžiagos, kaip ugnis ir sukurtas antras, reiškia turi būti jaunesniu.

Po to, kai džinai nepakluso Dievui, likti Rojuje jie jau negalėjo. Jie tapo kitokie, nes pažino nepaklusimo Dievo valiai nuodėmę. Paklusę Dievui ir nepaklusę Dievui džinai paliko Rojų ir iškeliavo apgyvendinti Žemės. Ir tai nutiko prieš tai, kaip ten iškeliavo pirmieji žmonės Adomas ir Ieva.

Prieš išeidamas į Žemę, Šėtonas pareiškė Dievui, kad jis visaip kenks žmogui, stengsis nukreipti jį nuo teisingo kelio ir tokiu būdu įrodys, kad žmogus yra silpna ir nuodėminga būtybė ir Dievas suklydo paskelbdamas, kad žmonės aukščiau už džinus. Tai ir yra pagrindinė Šėtono užduotis – būti aukščiau už žmogų Dievo akyse ir pakilti aukščiau Paties Dievo bei įrodyti savo tiesą.

Dievas uždraudė Šėtonui ir jo pasekėjams bet kokiu būdu priversti žmogų daryti nuodėmes ir jam paliko tik galimybę jį gundyti. Gundymo galimybė atsiranda iš laisvos valios, kurią turi žmonės ir gundymo negalima uždrausti, neuždraudžiant žmonių laisvos valios. Žmogus turi teisę rinktis būti doru arba nuodėmingu, kitaip jis nebūtų tuo žmogumi, kurį sumanė ir įgyvendino Kūrėjas. Nuodėmingiesiems, žinoma, paruoštas Pragaras, bet būti nuodėminguoju ar ne – sprendžia kiekvienas žmogus pats.

Visiems džinams Dievas uždraudė kištis į žmonių reikalus. Šį draudimą Šėtonas ir jo pasekėjai, kuriuos jis suvienijo į armiją, iš karto pažeidė. Šėtono armija įsikūrusi kažkur pasaulinio vandenyno dugne, iki dabar žmonėms yra nepasiekiamoje vietoje.

Dievo valiai paklusę džinai taikiai gyvena ten, kur ir mes, bet mes jų nematome ir niekaip nejaučiame. Jie nesikiša į mūsų reikalus, bet dėl to, kad jų pašaukimas yra tarnauti, jie tarnauja raganoms, magams, burtininkams ir netgi kai kuriems šventikams. Dievas nustatė, kad jie tarnauja žmogui, nors tiesioginiam tarnavimui sutrukdė Šėtono sukilimas.

Šėtono džinų armiją pradėjo vadinti demonais (rus. Демонами или Бесами), o tikinčius džinus Rusijoje nuo neatmenamų laikų vadina velniais (rus. Чертями). Visi kartu jie vadinami “piktosiomis jėgomis” (rus. “нечистой силой”), nors tikintys velniai tokie nėra, nes jie tiki Dievu ir klauso jo visa kame.

Šėtono armijos demonai stengiasi papulti pas raganą į tarnybą apsimetę bet kuo: kad ir dievobaimingu velniu ar gamtos dvasia. Žinoma, iš jų galime laukti tik žalos ir nemalonumų, nes kaip sakoma: “kur tarnas, ten ir jo šeimininkas Šėtonas”.

Bet “blogąjį demoną” nuo “gerojo velnio” atskirti pakankamai lengva. Reikia tik iš jo pareikalauti išsižadėti Šėtono. Nė vienas Šėtono pasekėjas niekada neištars išsižadėjimo žodžių, bet pradės žaisti, veidmainiauti, išsisukinėti ir meluoti. O tikintis džinas, kurio protėviai išsižadėjo Šėtono dar laikų pradžioje, ir dabar lengvai tokį raganos prašymą išpildys.

Nors mes nematome nei demonų, nei velnių, jie mus puikiai mato ir žino apie visus mūsų reikalus. Šis faktas visada neramino mokslininkus – teologus: jie ieškojo ir ieško būdų pamatyti ir stebėti džinus. Daugelis raganų daugiau ar mažiau apdovanotos galimybe matyti šiuos sutvėrimus.

Šaltinis: ineta.link