Nueitos mylios: dvasinė senėjimo paieška

Daugybė žmonių skundžiasi nuovargiu, vidurių užkietėjimu, virškinimo, odos, svorio ir pirmalaikio senėjimo problemomis. Esant inkstų uždegimui reikia gerti daug vandens, kad šlapimo rūgštis ir nuodingos medžiagos, kurios buvo susikaupusios, būtų pašalintos, o visų šių sąlygų apraiškos yra dehidratacija. Nedaugelis žmonių supranta, kad skystis mūsų kūne yra įmagnetinamas ir dėl elektrolitinių dalelių trūkumo ar nebuvimo įvyksta fizinio kūno magnetinių polių praradimas.

Vaizdžiai tariant, jų nebuvimas prilygsta senai prarūgusiai kūdrai, kurioje knibžda gyvenimas, bet gyvastis niekada nebuvo išėjusi iš savo duobės šimtus metų. Jeigu nėra energijos judėjimo, pagal elektrovaros dėsnį, nuo pliuso link minuso, teigiamos link neigiamos: kraujotaka, limfa, visi vidaus organai ir smegenys – ramūs. O ramų vandenį kažkas nuolat drumsčia.

Yra pripažinta, kad maisto produktų deriniai, jų cheminė sudėtis virškinimo procesui, gaminimo būdai ir psichikos požiūris valgio metu veikia kaip vieninga sistema. Toksinų valymas iš kūno ir kalorijų apribojimas – tai vienas iš gyvybės pratęsimo būdų.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad pats geriausias kūno išvalymo procesas ir balanso atkūrimas yra badas. Gali būti naudojama pati geriausia dieta, tačiau jeigu periodiškai nebus valomi toksinai ir jų sankaupos iš kūno, geras rezultatas nebus pasiektas. Gamta gydo, ji yra įvairių gydymo sistemų pagrindas. Kadangi gamta yra dieviškoji institucija, vadinasi, turi tiesioginį ryšį su holizmo ideologija.

Kas yra įveikimas? Metafizinis įveikimas – tai patvirtinimas, kad Kūrėjas yra aukščiausia žmogaus tapatybės esmė ir veiksmas, kuris sąlygoja tokį patvirtinimą. Kiek jūs siekiate įveikti? Ką jūs manote apie savo galimybes? Ar jūs tikrai galvojate nugalėti vien todėl, kad jums labai daug kartų nepasisekė praeityje? Ar jūs manote, kad esate beveik numatytas nesėkmei? Tai yra tokios mintys, kurias žmogaus protas šiandien užduoda ne vienam. Svarbu tai, kad ateitis neskuba duoti atsakymus į tokius klausimus.

Jei žmogus patyrė savo pastangomis įveikdamas problemas nesėkmių periodą, tampa aišku, jog kažkas turi pasikeisti. Tai toks pakeitimas, kuris įvyks tik savo pastangų dėka! Išoriniai gyvenimo pakitimai pradės sekti nurodytu kursu. Kad būtų galutinai įveiktos problemos išorėje, pirmiausiai jos turi būti įveiktos viduje. Tikėjimas, žinios pajautimas ar jausmas, kad Kūrėjas yra jumyse, negali būti nieko panašaus į melą. Kūrėjas ar gamta nesiekia nubausti savą kūrinį.

Dažnai galvokite apie žodį „pats“ kaip apie pasitikėjimą savimi įveikiant įsipareigojimus, pirmiausiai duotus sau. Pasitikėjimas savimi yra tas pats, kas reali akistata su gamta, visata, kosmosu. Žinant, kad Žemės gamta yra dieviškoji dalis, reiškia jūs pasitikite Kūrėju, kuris yra jūsų viduje. Tuo pačiu galima teigti, kad žmogus turi vidinių resursų senatvės atitolinimui. Ir absoliučiai turi visas galimybes tais resursais naudotis gydant vienintelę pasaulyje nepaprastai sunkiai įveikiamą ligą – tinginystę.

„Jaunumas juk tiesiog vadinamas sveikata. O senėti ir sirgti lyg būtų gretimu vyksmu. Bet senėjimas iš tikrųjų reiškia sąmoningumo atsitraukimą iš kūno gyvenimo, o sergant sąmoningumas dar stipriau, nors ir labai keistai veikia“.

„Nuodugnus išgijimas vyksta iš vidaus, iš dvasios-sielos pusės. Todėl jis yra paties žmoniškumo prado uždavinys žmoguje. Norint išgyti ar gydyti, reikia jį savyje ar kituose gyvam veikimui sukelti“.

Turbūt nereikia pristatyti, kas šių eilučių autorius, nors šiems išminties krislams jau per šimtą metų, tačiau jie yra neužmirštami, amžini kaip Dvasia, nuo kurios sklinda šviesa. Toks buvo Vilhelmas Storosta, slapyvardžiu Vydūnas. Tuometine kalba šnekant, vydūnais arba dvasregiais buvo vadinami aiškiaregiai.

Žmogus amžinai gyvena dvasiniame plane, o materialiame pasaulyje, idealioje vietoje tobulinti savo gabumus, jis būna trumpai. Čia jis yra tam, kad išmoktų kūrybos ir išėjęs išbandymus išlaikytų egzaminą „Žmogaus–Kūrėjo“ vardui įgyti. Žemė – tai bandymų poligonas ir ,,kadrų kalvė“ nuolat besivystančiai Pasaulėdarai.

Šiandien ir dabar kiekvienam žmogui būtina suprasti ir atsakyti pačiam sau į klausimus: „Kodėl aš esu čia, Žemėje?“, „Kas man davė teisę gyventi?“, „Už ką aš atsakingas ir kam?“, „Koks mano buvimo Žemėje tikslas ir paskirtis?“. Į šiuos pateiktus klausimus atsakymą duos sąmonės išvystymo lygis ir nurodys gyvenimo tikslą, kuris tęsis toliau arba nutrūks. Artėja momentas, kada žmonės priartės prie ribos, už kurios įvyks perėjimas į naują kitų virpesių lygmenį arba kelias į niekur.

Apie kokį lygmenį kalbame? Mokslininkai, tyrinėdami smegenų veiklą, nustatė ir kvantinėje psichologijoje laikoma, kad sąmonė atitinka elektros dalelių judėjimą. Kvarkas, arba energijos dalelė, gali vienu metu egzistuoti dviejose vietose – net nejudėdamas erdve. Tegali pasakyti, kad stebima dalelė tebuvo tame taške, kuriame ji buvo stebima, t.y. žmogaus protui suvokiant tos dalelės ten jau nėra. Tai galima patvirtinti, kad mūsų mintis ar siela yra 4 matavimų.

Noriu priminti, kad žmonija ir visa materiali aplinka šiuo metu egzistuoja 3 matavime. Mes negalime persikelti iš vienos vietos į kitą neužtrukę kažkiek laiko. Tačiau, nedarydami jokių judesių erdvėje, galime stebėti, kaip bėga laikas. Mūsų minties ir sąmonės jutimai apibrėžia, ką mes priimame iš šio pasaulio. Pvz.: išlydint į kelionę mums artimą brangų žmogų, pusvalandis prabėga kaip 5 minutės, bet 30 min. laukiant – kaip gera valanda. O ypač medituojant išnyksta laiko sąvoka. T.y. mūsų sąmonė yra anapus laiko, nes sąmonės jutimai vienu metu gali būti dviejose erdvės vietose – nekeliaujant per laiką ir erdvę. Taigi netrukus įvyks perėjimas į naują pažangią būseną, kurioje įgysime naujų dvasinių sugebėjimų.

Vykstant kartų mainai, vieni išeina, kiti ateina. Kas pakeis senyvus ar ilgaamžius? Pastebėti unikalūs iki šiol žmonijoje per keletą tūkstantmečių nežinomi atvejai apie masišką visai naujo mentalinio žmogaus tipo atsiradimą žemėje, mūsų visuomenėje. Taigi jie vadinami įvairiai: žvaigždžių, indigo ar krištoliniai vaikai. Jie pavieniai pastebėti maždaug prieš 30 metų, turi šalutinius požymius, pvz.: didesnį atsparumą teršalams, tačiau padidėjusį jautrumą cukrui ir maisto priedams.

Tai vaikai, gimę su meno, kalbų ir dvasinių dalykų pažinimu, įstabiu protu. Jie yra labai savarankiški, judrūs. Yra sakančių, kad tai naujo žmonių evoliucijos žingsnio šaukliai. Indigo terminą apie 1982 metus įvedė parapsichologė Nancy Ann Tappe, sukūrusi žmonių klasifikavimo sistemą pagal auros švytėjimą. Jie viskuo skiriasi nuo kitų – svarsto pasaulio problemas, demonstruoja nepaprastus sugebėjimus, išsiskiria elgesiu, pasižymi lyderio savybėmis ir tuo neatitinka įprastų lavinimosi standartų.

Jų aura tamsiai mėlynos (indigo) spalvos. Jie pasižymi unikaliais sugebėjimais: skaityti mintis (telepatija), aiškiaregystė, pranašavimas ir ateities įvykių numatymas (prekognicija). V.I. Vernadskis tyrinėjo protą, suformulavęs noosferos (proto sferos, kurioje kaupiamos teisingos žinios ir su kuria visiškai suderintas žmogaus protas) koncepciją. Jis sakė, kad 21 amžiuje žmonės išmoks bendrauti su noosfera intuicijos būdu.

Būtent toks yra indigo vaikų pažinimo būdas, intuicija jiems parodo vienintelį teisingą atsakymą. Mokslininkai įdėmiai juos stebi, bet kol kas iš šalies. Paprasčiausiai trūksta paruoštų specialistų su jais užsiimti. Nes mūsų pedagogai kol kas neturi metodinės ar mokymo medžiagos apie bendravimą su naujos kartos žmonėmis, kurie taip pat santūriai visuomenę stebi ir laukia momento ar signalo iš visatos apie intensyvių permainų pradžią.

Kas pakeis mus, išeinančius į užtarnautą poilsį ar begalybę? Kieno rankos ir protai perims tolesnę mūsų visos gyvasties ir planetos globą? Kas taisys mūsų padarytas intelektualines ir gyvenimo klaidas? Gal pagaliau žmonija turės tikrus dieviškuosius mokytojus, vydūnus, kurie dabar būdami jaunais žmonėmis ar vaikais keleriopai mus pranoksta savo išmintimi.

Autorius: Vilimantas Zablockis