Karmos ir energijos ryšys

karmos-energijaKarma – tai gyvos būtybės, sielos kontaktas su materialia gamta. Žodis karma šiuo metu labai paplitęs, daugelis žmonių vartoja šį žodį, bet ne visi ir ne visada yra teisingai suprantama šio žodžio reikšmė, rašo tinklaraštis apie ezoteriką ir ne tik ineta.link.

 

Pats terminas karma yra paimtas iš Vedų literatūros, tai yra Vedų kalbos – sanskrito. Taigi žodžio karma reikšmė gali būti tik vienintelė, kuri yra pateikiama Vedose.

 

Terminas karma sudarytas iš sanskrito kalboje esančio žodžio krija, kuris reiškia kurti arba sukurti. Štai iš kur šiais laikais populiarus žodis – kreatyvas, arba angliškasis žodis creation. Taigi bet kokia veikia gali būti pavadinta karma. Kadangi bet kokia veikla yra lydima tam tikrų trukdžių, todėl terminu karma apibrėžiamos ir mūsų veiklos pasekmės. Bet kokia veikla atneša tam tikrus vaisius. Pasekmės arba likimas, arba kaip sakoma krikščionybėje – atpildas arba bausmė – įeina į sąvoką karma.

 

Karmos dėsnis

 

Karmos dėsnis – tai pats svarbiausias šio materialaus pasaulio dėsnis. Tikrai ne gravitacijos dėsnis ar kiti fizikos dėsniai yra pagrindiniai mūsų pasaulio dėsniai. Mūsų pasaulyje svarbiausia yra ne materija, o sąmonė. Būtent sąmonė stebi šią materiją, būtent sąmonė gali šia materija manipuliuoti.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Ten, kur pastebime kažkokią gyvybę – ten yra sąmonė, todėl fizikos dėsniai negali būti pagrindiniais dėsniais – tai paprasčiausiai materialių elementų tarpusavio sąveikos dėsniai. Pagrindinis dėsnis yra dėsnis, kuris reguliuoja materijos ir sąmonės tarpusavio sąveiką.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Taigi karma – tai pasekmių dėsnis, arba priežasties – pasekmės dėsnis, moralinės atsakomybės dėsnis, kuris rodo, kaip tarpusavyje veikia materija ir sąmonė. Grubiame fiziniame lygmenyje šis dėsnis pasireiškia, kaip trečiasis Niutono dėsnis – energijos tvermės dėsnis. Subtiliajame lygyje – tai moralinės atsakomybės dėsnis. Žinome tokias frazes, kaip „Ką pasėsi, tą ir pjausi“, „Akis už akį, dantis už dantį“ ir pan. Būtent tai yra karmos dėsnis, veikiantis subtilioje moralės sferoje.

 

Karmos ir energijos ryšys

 

Kad sukurti karmą, kažkokias pasekmes, tam reikalinga energija. Fizikos vadovėliuose rašoma, kad energija, tai galimybė atlikti darbą, bet iš kur ji atsiranda – tai vis dar atviras klausimas. Paprastai žmonės mano, kad energija pasaulyje tiesiog yra, bet iš kur ji atsiranda – neaišku.

 

Vedose, tokiam kūrinyje kaip Otdanta sutra (išvadų arba aforizmų rinkinys), kalbama apie tai, kad visos energijos atsiranda iš Absoliučiosios Tiesos. Absoliučioji Tiesa apibrėžiama, kaip nesibaigiantis, neišsemiamas visų energijų šaltinis. Empiriniu būdu tai labai sunku patikrinti, bet tai yra atspirties taškas. Visiškai akivaizdu, kad energija privalo atsirasti iš kažkur, nes viskas šiame pasaulyje turi savo šaltinį ir tik naivus žmogus gali galvoti, kad vanduo atsiranda iš krano, o šviesa iš lemputės.

 

Taigi protingesnis žmogus pažiūrės ir pamatys, kad šios energijos ateina iš kitų, tolimesnių pirminių šaltinių. Taip pat mes galime galvoti, kad kosmose paprasčiausiai yra tam tikras energijos rinkinys, pavyzdžiui iš saulės atsiranda šviesa ir šiluma. Vanduo – tai jau kažkokia temperatūros ir ugnies su oru sąveikos pasekmė, kai vanduo kondensuojasi ir pan.

 

Bet iš tiesų saulė – tai taip pat nėra šviesos šaltinis, tai taip pat didelė lemputė, nuo kurios eina nematomas kabelis iki kito – pirminio šaltinio. Tad Vedos kalba apie Absoliučiąją tiesą, arba Dievą, kaip absoliutų visų energijų šaltinį. Ir kadangi energija asmeniška ir išeina iš šaltinio asmens, tai neteisingas šios energijos naudojimas užtraukia moralinę atsakomybę.

 

Priešingu atveju, jeigu energija neturėtų asmeniško šaltinio, jeigu energija neturėtų savo egzistavimo tikslų, tai jokių moralinių pasekmių ir nebūtų. Neteisingai panaudota energija atnešu mums tam tikrus nemalonumus, kurie yra bausmės forma, arba būdas priversti mus pagalvoti apie dalykus, kad nors Dievas šiame pasaulyje yra ne akivaizdus, jis mums rodosi, kaip dėsnis.

 

Dėsniai reikalingi tam, kad būtų šiame pasaulyje tvarka. Energija mums suteikia galimybę kažkaip išnaudoti mūsų laisvę. Pagal pasekmes mes galime spręsti: teisingai mes naudojamės šia laisve, ar ne. Aukščiausiasis šių energijų Šaltinis per laisvę ir įvairias energijas suteikia mums galimybes ir mes padarome tam tikras išvadas, tokiu būdu kaupdami savo patirtį. Taigi mes naudojame tam tikrą energiją ir atliekame tam tikrus veiksmus.

 

Energijos

 

Energijos mūsų pasaulyje cirkuliuoja skirtingai. Energijos šaltinis yra Aukščiausiojo asmens šaltinis, o mes esame jos gavėjai. Mes gauname proto energiją, laiko energiją, talentų energiją, tai pat gauname materialiąją energiją – statybines medžiagas.

 

Mus supa įvairios energijos ir kai mes gauname energiją iš aukščiau, paleidžiame ją horizontaliu ciklu, tai yra gaudami iš viršaus, atgal į viršų jos negrąžiname. Mes tiesiog dalijamės šia energija su visuomene. Pavyzdžiui, gavome kažkokias žinias, kažkokią sveikatą, galimybes, bet nesusimastėme iš kur tai gavome.

 

Manome, kad tai tiesiog akla likimo dovana ar atsitiktinumas ir energija, gauta iš viršaus, pradeda cirkuliuoti visuomenėje, mūsų materialiajame pasaulyje paslaugų, pinigų ar kažkokios integracijos pavidalu. Jeigu ši energija negrąžinama pirmajam šaltiniui, tada mes matome, kad tokią visuomenę ištinka krizė.

 

Tai yra, visuomenėje kaupiasi tam tikri prieštaravimai ir prasideda kataklizmai, vidiniai ar pilietiniai karai, technogeninės katastrofos. Tokios nelaimės rodo, kad žmonės individų ar kolektyviniame lygyje neteisingai naudojasi energijomis.

 

Kai mes gauname energiją iš viršaus, bet atgal į viršų jos neatiduodam, formuojam sąlygas, kuriose susidaro karma, tai yra energija, kuri surišamus su tam tikromis pasekmėmis. Taip kaip šilkverpis pats save apvynioja siūlu, ir įkalina save kokone, taip ir visi gyvi padarai: iš jų išeina tam tikra energija, kurią iš tiesų jie gavo iš Aukščiausiojo šaltinio. Susipainioję savo sumegztame kokone žmonės sako: “Aš susipainiojau gyvenime”. Ir tokioje situacijoje jau sunku išpainioti viską ir suprasti, nes žmogus sukūrė visą tinklą netinkamų veiksmų.

 

Kitas variantas, kai mes gauname energiją iš aukščiau ir leidžiame ją atgal į viršų. Tai įmanoma tik tada, kai žmogus turi dvasinių žinių, arba supranta visa ko pirmaprades priežastis. Vedos sako, kad tikrosios žinios-tai pirmapradės priežasties žinios: iš kur viskas atsiranda ir kam visa tai skirta. Jeigu tokių globalių, fundamentalių žinių žmogus neturi, jis laviruoja tik skirtingais bendraisiais faktais, kurie susiję su kokia nors kasdienine veikla.

 

Žmogus gali būti eruditas, bet jeigu neturi šių fundamentalių žinių, iš kur atsiranda energija, iš kur atsirandame mes patys, koks gyvenimo tikslas, tuomet žmogus būtinai darys klaidas. Ir kaip tos klaidos pasireikš? Būtent tuo, kad žmogus neteisingai naudos savo gyvenimo, laiko, pinigų, savo galimybių energijas. Jis kelsis sau neteisingus tikslus, tada nusivils ir taip praras daug laiko.

 

Galų gale jis supras, kad jo gyvenimas prabėgo tuščiai. Taigi žinios, iš kur atsiranda energija, yra svarbios ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Šios žinios padeda mums suvokti, kokiu būdu, išsaugodami aktyvią gyvenimo poziciją, tai yra veiksmus šioje žemėje, būti nepriklausomais nuo karmos.

 

Šaltinis: ineta.link


Leave a Reply

2500
Naujausius Seniausius Geriausius
Pastebėjimai

Akivaizdu, kad straipsnio autorius, primytyviai nugrybavo rašydamas apie Karmą ir pateikdamas pavyzdžiu- „akis už akį, dantis už dantį“. Čia jau Darvinizmas o ne Karma.
Fizikoje Karma apibrėžiama kaip „veiksmas lygus atoveiksmiui“ deja Karma įpareigoja elgtis teisingai ir pozityviai- mintimis, žodžiais ir veiksmais. Tai yra jei netekai akies, ne keršyti, o priimti kaip pamoką, antraip neteksi ir danties ir galvos.
Deja žmonija yra tarsi Egipto piramidė- apačios laiko viršūnę.