Okultisto paveikslo tyrimas su rentgeno spinduliais pašiurpino tyrėjus

Okultizmo praktikos yra priešingos mokslo praktikai. Esminis skirtumas tas, kad tokioms okultinėms praktikoms kaip magija ir alchemija buvo būdingas žinių slėpimas – magai, alchemikai ir kiti praktikai garsėjo tuo, kad savo žinių nepublikuodavo, o užrašinėdavo įvairiais koduotais pavidalais, kad informacija neplistų tarp nepašvęstųjų. Tuo tarpu Švietimo amžiuje besiformuojančiam mokslui buvo būdingas visų įgyjamų žinių skelbimas visiems pageidaujantiems jas įsisavinti. Johnas Dee yra vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausiai vertinamų veikėjų mokslo istorijoje.
 
16 amžiuje jis buvo visuomenėje gerbiamas Velso matematikas.
 
Tačiau be jo garsių darbų apie geometriją bei astronomiją, Dee taip pat studijavo tokias sritis, kaip okultizmą, angelų ir demonų reiškinius bei tikėjo antgamtinėmis galiomis, rašo portalas technologijos.lt.
 
Pasitelkus rentgeno spindulius buvo ištirtas garsus Karalienės Viktorijos laikų menininko Henry Gillard Glindoni paveikslas, kuriame vaizduojamas pats J. Dee demonstruojantis burtus karalienei Elžbietai I.

 

Piešinio analizės rezultatai labai nustebino mokslininkus, kadangi paaiškėjo, jog po viršutiniu dažų sluoksniu slepiasi kitas vaizdas, kuriame garsusis matematikas yra apsuptas žmogaus skeletų ratu.

 

Rentgeno tyrimas atskleidė Johno Dee paveikslo paslaptį

Rentgeno tyrimas atskleidė Johno Dee paveikslo paslaptį

 

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

Šį rentgeno tyrimą užsakė Londono „Karališkasis fizikos koledžas“. Jo rezultatai bus pristatyti mokslinėje parodoje, kuri vyks nuo sausio 18 iki liepos 29 dienos (2016 m.). Joje bus eksponuojami ir paties Dee tapybos darbai, taip pat daug užrašytų matematikos, astronomijos ir alchemijos tyrimų.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Žurnalui „The Guardian“ parodos kuratorė Katie Birkwood pasakojo: „Jis yra vienas iš įdomiausių ir paslaptingiausių Anglijos Tudor dinastijos atstovų ir mes jo darbus tiriame negalvodami apie tai kas jis buvo – mokslininkas, dvariškis ar magas. Jis buvo šių visų sričių meistras ir dar daugiau.“

 

Kodėl būtent skeletai buvo pašalinti iš galutinio paveikslo varianto, lieka neaišku. Tačiau K. Birkwood mano, kad tai buvo padaryta asmens, kuris užsakė darbą, prašymu.

 

Tai nėra pirmas kartas, kai šiuolaikinės technologijos buvo naudojamos siekiant atskleisti meno kūrinių paslaptis. Praeitą mėnesį, mokslininkai panaudojo „sluoksnių stiprinimo metodą“ (ang. Layer amplification method), kad ištirtų po garsaus Leonardo da Vinčio paveikslo „Mona Liza“ slypintį kitą portretą.

 


2500