Mindaugas Stravinskas. Ką švęsti? Gimimo dieną, ar vardo dieną?

gimtadienis-vardadienisRektorius ez. m. dr. Mindaugas Stravinskas, ezoterinismokslas.lt įkūrėjas

 

Daugelis iš karto atsakytų: „ Abi“, arba „ Koks skirtumas? Šventė yra šventė“. Pasirodo, kad tai nėra jau taip paprasta. Ezoterinis mąstymas nėra paremtas, vien tik įvairiausiais prietarais, jis remiasi Visatos dėsniais.

 

Visatos dėsnių nereikia baimintis, jie kaip ir Žemiški įstatymai yra paprasti, tačiau jie galioja ne tik žemėje, bet ir Visatoje. Bet kokie įstatymai kuriami baimei pamaitinti ir visai nesvarbu kokia tai baimė: pamaldi, ar nevaldoma. Baimė yra baimė.

 

Ezoteriniame mąstyme nėra nuolankios baimės meilėje. Žemiškoje meilėje tą galima išgirsti, krikščioniškame mąstyme irgi. Dvasinėje meilėje iš viso neturi būti jokios baimės. Jos ten tiesiog ir nėra. Baimės, principai, įstatymai, pavydas, pyktis ir t.t. – visa tai žemiškas produktas ir aš žinau, kas jį kuria… Manau, kad ir Jūs įtariate. Tik žinoma, kad ne save…

 

Žemiška meilė turi prasidėti nuo meilės sau, o ne nuo meilės kitam. Tai sakyčiau pirmas laiptelis link dvasinės meilės. Pamilk save, tuomet nevalingai iš tavęs išeinanti meilė tiesiog apgaubs kitą žmogų. Priešingu atveju, nemylėdami savęs mes naudojame savo protinę meilę, kuri yra laikina ir pilna įvairiausių prietarų ir baimių. Tokia meilė visada yra pasmerkta susinaikinimui. Blogis sunaikina pats save. Jo nereikia naikinti. Blogis visada yra vienadienis.

 

Blogis nežino, kad jis yra blogis, nes jis yra proto produktas. O protas nemoka mąstyti, jis tiesiog naudojasi tais principais, iš kurių jis yra sukurtas. Iš tikrųjų žmogus mąstyti pradeda tik tada, kada jis atranda savo sielą. Sielos ir proto sintezė ir pagimdo mąstymą. Dviejų, visiškų priešingybių sąlyčio taškai ir yra mąstymo atsiradimas. Čia prasideda kūryba. Kūryba yra ieškojimas.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

Taip gimsta naujas žmogus, kuris dvasingumo siūlus įpina į žemės kasas. Toks žmogus niekada nepasakys, kad egzistuoja tik tai ką matau, arba liečiu, o visa kita tai tik pseudomokslinis marazmas. Todėl net tikri mokslininkai nesako, kad to negali būti, jie sako „…tai dar neįrodyta…“, o aš galiu tik pridėti: „Tai tik laiko klausimas“. Taip. Todėl Laikas ir yra pats svarbiausias mūsų gyvenime, bet ne sveikata. Bet apie tai kitą kartą.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Laikas – biri sąvoka. Gali atsigręžti, tačiau sugrįžti atgal – niekaip. Po sekundės, kaip bežiūrėtum, tu ir tave supantys daiktai būtų jau kitokie. Pasenę laike.

 

Gimimo diena. Kas tai? Tai lygiai tas pats Laikas. Žemiškame mąstyme ji prasideda nuo naujos gyvybės atsiradimo ir tęsiasi iki kūno mirimo. Metai. Tai Laiko matavimo vienetas. Jais skaičiuojama gimimo data. Kuo daugiau metų, tuo kūnas senesnis. Todėl Laiką reikia gerbti. O pagarba niekada neišreiškiama baliais, tortais, alkoholiniais gėrimais, mišrainėmis ir t.t. Įsivaizduokite tokią situaciją: vyras gerbia moterį, todėl ir nusigeria.

 

Pagarba išreiškiama rodomu dėmesiu, tai kartu ir tolerancija kito žmogaus supratimui. Jei kalbėtume apie pagarbą daiktui, tai būtų gražus elgesys. Tas pats gražus elgesys yra rodomas, kada kalbame apie pagarbą Laikui. O gražus elgesys niekaip nesuderinamas su baliais. Nebent maistas ir gėrimai būtų kaip aukos, ar atnašos. Todėl gimimo dieną reikia gerbti: negerti, nesilinksminti, nepersivalgyti, net nepersirenginėti.

 

Naujagimiui gimimas tai pati sunkiausia diena. Pirmas savarankiškas oro gurkšnis, kuris nudegina visą krūtinę, nuo kurio jis ima rėkti, garso, šviesos, šalčio ir karščio pojūčio žymus paaštrėjimas, naujas, dar niekada nepatirtas kažkieno tai rankų prisilietimas – visa tai įsirašo į tik ką gimusio kūno atmintį. Štai tie prisiminimai ir lydi mus kiekvienais metais.

 

Prisiminkite, kaip Jūs jaučiatės savo gimimo dieną? Daugelis atsakysite, kad tą dieną Jūs tampate daugiau pažeidžiami, jautriau reaguojate į garsus, žodžius, poelgius ir daugiau norisi ramybės, šilumos, neerzinančio dėmesio, lengvesnio maisto, mylimo žmogaus akių, prisilietimo. O kas atsitinka, kada protas sužino, kad Jūs pasenote vienais metais? Jūs pasenstate. Pabandykite atsistoti priešais veidrodį ir žiūrėdami į savo veidą pasakyti sau, kad jūs senstate… Patikėkite, rezultatų nereikės ilgai laukti. Todėl geriau jau to nedaryti. Mintys materializuojasi. Tokia jau to materialaus pasaulio paradigma.

 

Vardo diena. Vardas. Čia jau kitos vibracijos. Kiekviena raidė tai naujas dažnumas, kuris vibruoja su širdimi. Vardas nepaklusnus nei Laikui, nei Gamtai. Koks vardas toks ir žmogus, toks ir to žmogaus gyvenimas. Visas pasaulis sudarytas iš vardų. Dar negimusiai sielai mes renkame vardą. Mergaitės žaisdamos su lėle, jau duoda vardą lėlei, lyg savo pačiam kūdikiui.

 

Kada moteris pajunta naujos širdelės plakimą savo viduje iš karto nori sužinoti jos lytį, o su ja duoti ir atitinkamą vardą. Į vardą mes įdedame visas savo viltis, svajones ir lūkesčius. Su vardu mes keliamės, su juo gyvename, į jį šaukiami atsiliepiame, su juo einame miegoti. Jis visada su mumis kartu. Protą gali pamesti, bet vardo beveik niekada. Net alzhaimeriu sergantys žmonės kartais prisimena savo vardą.

 

Vardas tai mūsų vizitinė kortelė. Daugelis ezoterikų žino vardo reikšmę ir ką galima padaryti su tuo vardą nešiojančiu žmogumi. Žmogaus vardas yra raktas į patį žmogų. Magai tuo labai dažnai naudojasi. Turėdami raktą (vardą) jie gali užkeikti žmogų, pasiųsti jam ligas, taip pat su jo pagalba gali ir išgydyti. Net mirus kūnui vardas vis tiek pasilieka. Žinodami vardą kunigai atlaiko mišias. Todėl vardas turi labai didelę sakralinę reikšmę. Bet koks vardo iškraipymas, gali turėti labai didelę įtaką į tolimesnį žmogaus gyvenimą. Keisdamas savo vardą, žmogus keičia ir savo likimą.

 

Todėl patartina patiems be reikalo nekeisti savo vardo. Jums vardą suteikė jūsų tėvai, kurie į tą vardą sutelkė visas savo neišsipildžiusias svajones. Pagalvokite, kiek laiko jie praleido, kol sugalvojo jums vardą? Gaila, kada yra neatsakingų žmonių, kurie vardą greitai sugalvoja tik registracijos metu. Girdėjau tokių atvejų ir žinau tų vaikų likimus ir jie nėra linksmi. Gyvenimas nėra palaida bala, patikėkite, tai didžiulis atsakomybės okeanas.
Prisimenu vaiką, kuris sirgo vėžiu ir pas mane atėjęs senelis prašė, kad ką nors padaryčiau. Žinojau, kad vaikas mirs, širdis verkė, bet to pasakyti seneliui neišdrįsau.

 

Kol žmogus gyvas visada yra ir turi būti viltis, kad jis pasveiks ir ji turi mirti paskutinė ir tik kartu su jumis. Nes mirtis neegzistuoja. Norėjau, kaip nors pagelbėti tam vaikui, palengvinti jo kančias. Paklausiau vardo. Vardas buvo Matas. Jį davė tėvai galvodami, apie vieną iš Kristaus mokinių ir pavadino jo garbei, tačiau to vardo kita reikšmė yra pabaiga, neišvengiamumas. Patariau jį pakeisti. Ilgai tėvai tarėsi kokį naują vardą jam duoti, tačiau nė vienas netiko.

 

Pagaliau pasilikome prie Manto. Vaikas iš karto pasidarė guvesnis, pradėjo domėtis žaisliukais, tapo smalsesnis. Jis išėjo (mirė), tačiau nors paskutinės akimirkos buvo turiningesnės. Dar prisimenu moterį, kurią visi vadino Rūtele. Jai nesisekė su vyrais, darbais. Gera, sąžininga ir dora moteris buvo, bet vis tiek nesisekė. Kartą ji atėjo ir pasigyrė, kad pasikeitė pasą.

 

Paprašiau parodyti, o ten vietoje Rūtelės, buvo vardas Rūta. Rūtelės vardas su ja kartu užaugo ir ji nematė reikalo jį pakeisti. Juk taip gražiai skamba – Rūtelė. Paprašiau, kad jau nuo šios minutės ji pati ir kiti ją vadintų Rūta. Po kelių mėnesių ji jau turėjo dailų ir protingą vyruką, pakeitė darbą, kuriame pradėjo gauti daugiau pinigų, tapo daugiau pasitikinti savimi ir dabar gyvena gerai ir laimingai.

 

Gal jiems ir ne vardo pasikeitimas turėjo įtakos, bet, kad vardas įtakoja į mūsų gyvenimą, tai faktas. Šito, net bet koks realistas nepaneigs.

 

Kiti žmonės turi du vardus. Kuris tikrasis? Abu. Vieno vardo vibracijos papildo kito vardo vibracijas. Arba tas žmogus gali gyventi tai vienu, tai kitu, priklausomai nuo gyvenimo sudėtingumo. Tačiau tai sukelia labai daug nesusipratimų. Vieni vadina Antanu, kiti Mykolu. Čia reikia apsispręsti, vieną kartą pasirinkti ir daugiau nekeisti.

 

Mes beveik visi turime po du vardus. Vienas vardas pasaulietiškas, kitas – šventas, suteikiamas krikšto metu. Bažnyčia pakrikštija ir suteikia kūdikiui Dievo vaiko šventą vardą. Nežinau ir nesuprantu, kodėl tas kitas vardas yra reikalingas krikščionybėje, ten ir taip yra daug painiavos, bet ezoterikoje jis labai praverčia. Todėl geriau, kad ir toliau ji taip darytų… Geriausia, kad krikšto vardo niekas nežinotų, tik pats krikštijamasis ir dar krikšto tėvai. Krikšto vardas turi būti slaptas. Kaip jau minėjau, vardo pagalba galima žmogui tiek pakenkti, tiek pagelbėti.

 

Jei žmogus turi slaptą krikšto vardą, tuomet daug lengviau tą žmogų išgydyti. Gydytojai, ekstrasensai, ezoterikai prieš atlikdami tam tikrus veiksmus su žmogaus kūnu ar jo biolauku naudotų jo slaptą krikšto vardą, žinoma, prieš tai duodami priesaiką, kad to vardo daugiau niekur nenaudos ir kitiems nepasakys. Kas tokios priesaikos neduoda, tam ir slapto vardo sakyti nereikia. Taip pat slapto krikšto vardo neduoti netikriems draugams, juodiesiems magams ir tuo labiau žmonėms materialistams – realistams, nes atsiradęs ginklas tokių neišmanėlių žmonių rankose tampa labai pavojingu.

 

Taigi, kaip matote vardas ir yra pagrindinis mūsų visų viso gyvenimo nuolatinis palydovas. Štai už jį ir verta pakelti taures, įsidėti mišrainės, padėkoti tėvams, jei jie dar gyvi ir gerai pasilinksminti. Tik nepadauginti, o tai leptelėsite ką nereikia.

 

Todėl švęskite ne gimtadienius, o vardadienius ir gyvenkite ilgai ir laimingai.

 

Rektorius ez. m. dr. Mindaugas Stravinskas, ezoterinismokslas.lt

Rekomenduojami video:


2500
2 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
1 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
Alvydas

Viso straipsnio aš neperskaičiau, nes jei tai Visatos dėsnis – svarbiau vardas.

Ksena

Labai idomu.Aciu!

Taip pat skaitykite