Alvydas Aukštuolis. Neišaiškinti istorijos puslapiai

Alvydas Aukštuolis
 
Tai, kad mes gana gerai žinome senovės istoriją, ne paslaptis, bet mūsų žinios dažniausiai pagrįstos akademiniu mokslu, nors jau dabar tų žinių siūlės ir pradeda braškėti.
 
Kaip pavyzdį paimkime Egipto piramides ir Sfinksą.
 
Akademinis mokslas teigia, kad šie objektai pastatyti taip vadinamos Senosios karalystės laikotarpiu, III tūkstantmetyje prieš mūsų erą. Tačiau ar tikrai viskas taip aišku?
 
Jei patikėsim senovės mistika – Sfinksas – Tifono ir Echidnos pagimdyta pabaisa, moters veidu ir krūtine, liūto liemeniu ir paukščio sparnais. Labai graži legenda, tačiau… tačiau papildomai ištyrus veidą, paaiškėjo, kad akių kampai neatitinka jokio žmogaus tipo. O kadangi dauguma statulų, kurios vadinamos sfinksais, vaizduoja karalių arba faraoną kaip Saulės dievą, tada ir pasidaro aišku iš kur tas nežemiškas žvilgsnis. Dabar palikime mistiką ir pasidomėkime ką mums sako mokslas…

XX amžiaus pabaigoje, kai buvo atlikti papildomi sfinkso tyrimai ir tapo akivaizdu tai, ko anksčiau nepastebėjo, ar nenorėjo pastebėti mokslininkai: ant sfinkso aptikti aiškūs vandens erozijos pėdsakai. Kad atsirastų tokie pėdsakai, objektą turėjo šimtmečius plauti vandens, lietaus srautai.

O paskutinis laikotarpis, kai tokie srautai siautėjo sfinkso stovėjimo vietovėje, atsilieka nuo mūsiškio per 9-11 tūkstančių metų. Jei tikima, kad sfinksas ir piramidės statytos tuo pačiu laikotarpiu, tada man ir kilo pagrįsta abejonė, ar piramides statė būtent tada?

Yra, pavyzdžiui, daug faraonų laikų kronikų, kur faraonams priskiriama šių statinių statyba. Kronikininkai rašo apie ką tik nori – karus, potvynius, derlius, bet nė vienu žodžiu neužsimena apie tokį grandiozinį įvykį, kaip piramidės pastatymą.

Štai, pavyzdžiui, ištrauka iš Naujosios karalystės epochos teksto: „Mano didenybė paliepė kunigaikščiui viziriui, darbų, džiuginančių karaliaus širdį, viršininkui Amenemchetui išeiti su kariuomene iš 10 000 žmonių iš pietinių nomų,(to laikotarpio Egipto administracinis vienetas) pradedant nuo Uabuto, kad pristatytų jam brangųjį akmenį, patį gryniausią, koks tik yra šiame kalne, sutvirtintą dievo Mino, jo sarkofagui, primenančiam apie amžinybę labiau negu visos šventyklos Aukštutiniame Egipte; surengta ši faraono ekspedicija, abiejų žemių valdovo, kad atgabenti jam iš jo tėvo Mino dykumos daikto, kurio jis nori.”

Tai ištrauka iš faraono Ramzio IV raštiško nurodymo. Kitaip tariant, kad atgabentų vieną vienintelį „akmenuką“ surengiama dešimtūkstantinė ekspedicija, ir tai atsispindi archyvuose. O apie grandiozinės piramidės statybą – nė žodžio? Gal tai net ne akademinio mokslo siūlė, o tik logiška išvada, kad piramidės statytos ne tuo laikotarpiu? Aš galėčiau pateikti daugiau įrodymų, kad egiptiečių civilizacija (ar procivilizacija) yra gerokai senesnė, negu priimta manyti? Logiškai mąstant, tokio pobūdžio įrodymų yra.

1998 metais už 100 km nuo Abu Simbelo, šalia Nabtos miestelio mokslininkų ekspedicija, vadovaujama profesoriaus Fredo Vindorfo aptiko senovinę observatoriją. Pats radinys nieko nestebina, tačiau stebina tyrimų rezultatai, kurie rodo, kad atrastas megalitas – tai detalus kalendorius ir astrofizikinis žemėlapis. Jame atvaizduota neįtikėtinai tiksli informacija apie Oriono (vėl Orionas) žvaigždyną ir tris Oriono juostos žvaigždes, be to, užfiksuota situacija, kuri buvo susidariusi maždaug prieš 7 ar 18,5 tūkst. metų iki mūsų laikų.

Be to, daktaro Tomo Brofio nuomone, su Nabtos megalitų pagalba galima sekti regimojo mūsų Galaktikos centro judėjimą, kurio ciklas – 25 900 metų. Tačiau tokio vaizdo žemiečiai niekad negalėjo stebėti vizualiai, jį galima tik sumodeliuoti, remiantis astronominiais skaičiavimais, atliktais naudojant šiuolaikiškiausius duomenis ir naujausias kompiuterines technologijas.

Ne mažiau sensacingus rezultatus daktaras Brofis gavo, tirdamas anksčiau minėtą reljefą, kuris prieš tai glūdėjo po 4 metrų storio smėlio sluoksniu. Reljefas pasirodė esąs nepaprastai tiksli Paukščių Tako galaktikos schema. Ir atvaizduota ji buvo taip, kokią ją galėjo matyti stebėtojas, esantis kosmose, Galaktikos ašigalio taške prieš 19 000 metų.

Iškyla klausimas: kas iš Žemės gyventojų galėjo tais laikais pamatyti (ar sužinoti), kaip atrodo mūsų Galaktika, žvelgiant iš jos ašigalio, ir dar prieš 120 šimtmečių iki to laiko, kai gyveno tasai gyventojas? Ir kam jam tokie stebėjimai buvo reikalingi?

Čia ir atsiranda pagrindas teigti, kad Nabtos megalitų amžius siekia 12 – 14,000 metų…

Būtent į šituos argumentus – klausimus akademinis mokslas man ir neatsako.

Alvydas Aukštuolis, brontis15.wix.com