Gyvenimas be prisiminimų – tikros žmonių istorijos

amnezijaAtmintis – trapus tiltelis, kuriuo žengia kiekvienas iš mūsų. Jis jungia su praeitimi ir padeda formuoti dabartį. Bet būna atvejų, kai šis tiltelis sulūžta ir žmogus atsiduria amnezijos tuštumoje.

 

Dugas Briusas

 

2003 metų liepos 3-iosios rytą Niujorke vyras užėjo į policijos nuovadą ir pareiškė, kad nežino, kas jis toks yra. Kaip tvirtino nepažįstamasis, kalbantis su britišku akcentu, jis atsibudo metro, neatsimindamas savo vardo ir iš kur atvyko.

 

Policininkai vyrą nusiuntė į šalimais esančią ligoninę, o po kelių dienų jo kuprinėje buvo rastas telefonas, priklausantis moteriai, tvirtinusiai, kad atmintį praradusiojo vardas – Dugas Briusas (Doug Bruce). D.Briusas buvo Didžiosios Britanijos pilietis, tačiau gyveno Paryžiuje, dirbo banke.

 

Sukaupęs turto, Dugas persikėlė į Niujorką, norėdamas pasimokyti fotografijos meno. Net po to, kai jam visa tai buvo papasakota, bėdžius nepajėgė nieko prisiminti. D.Briusas, kaip mano medikai, serga labai reta retrogradinės formos amnezija.

 

Jo istorija tapo 2011 m. ekranuose pasirodžiusio vaidybinio filmo „Nežinomasis“ pagrindu. Specialistai iki šiol negali nustatyti, kas išprovokavo amnezijos vystymąsi, todėl kai kurie iš jų suabejojo, kad D.Briusas sako tiesą. Prieš įvykį Niujorke vieną iš jo draugų ištiko trumpalaikė amnezija, galbūt būtent tai ir įkvėpė D.Briusą imtis apgaulės. Šiaip ar taip, iki šiol jokių Dugo atminties atsigavimo požymių nematyti.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

11 Agatos Kristi dienų

 

1926 m., kai Agatai Kristi (Agatha Christie) buvo 36 metai, jų 12 metų trukusi santuoka su Arčibaldu Krisčiu (Archibald Christie) ėmė braškėti. Vyras prisipažino Agatai, kad pamilo kitą, ir paprašė skyrybų. Rašytoją, kuri neseniai palaidojo motiną, vyro neištikimybė ir nuolatiniai barniai su juo paveikė radikaliai.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

Gruodžio 3-iąją A.Kristi pabučiavo miegančią dukrą Rozalindą, sėdo į mašiną ir išvažiavo, palikusi raštelį, kad vyksta į Jorkšyrą. Jos automobilis, įvažiavęs į griovį, buvo rastas kitą dieną, bet pačios Agatos niekur nebuvo. Mašinoje liko jos kailiniai ir lagaminas su suknelėmis. Tai buvo mažų mažiausiai keista – buvo šaltas gruodis. Prasidėjo aktyvios paieškos, visi nusimušė nuo kojų, į paieškas įsitraukė net Arturas Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle), pasitelkdamas ekstrasensą. Aiškiaregys paėmė A.Kristi pirštinaitę ir pasakė, kad ji gyva, bet yra „aptemusios būsenos“. Tolesni įvykiai parodė, kad ekstrasensas buvo teisus.

 

A.Kristi buvo rasta po 11 dienų viešbutyje, kuriame užsiregistravo Terezos Nyl vardu. Ji pasakė esanti Keiptauno gyventoja, Anglijoje viešinti trečią savaitę. A.Kristi biografas Endriu Normanas (Andrew Norman) iškėlė versiją, kad rašytoja tas 11 dienų buvo apimta psichogeninio transo, kuris ir buvo laikino atminties praradimo priežastis. Tai paaiškina ir faktą, kad rašytoja vandens gydykloje užsiregistravo vyro meilužės pavarde.

 

Reimondas Robinsas

 

Reimondas Robinsas (Raymond Robins) buvo vienas iš garsiausių XX a. pirmųjų dešimtmečių Amerikos ekonomistų. Revoliucijos Rusijoje metais jis dirbo Raudonojo Kryžiaus misijoje, gerai pažinojo J.Staliną, L.Trockį ir net rodė šiokią tokią simpatiją socializmo statybai.

 

4-ąjį deš. R.Robinsas buvo JAV prezidento Herberto Huverio (Herbert Hoover) patarėjas. 1932 m. rugsėjo 3-iąją jis neatvyko į asmeninį susitikimą su prezidentu. Tai buvo taip nepanašu į visada punktualų ir pareigingą ekonomistą, kad jo iškart buvo pradėta ieškoti, laikraščiai sukėlė triukšmą dėl jo dingimo. Buvo net kalbų, kad R.Robinsas tapo sovietų specialiųjų tarnybų auka.

 

Po poros mėnesių 12 metų berniukas iš Šiaurės Karolinos atpažino, kad barzdočius, gyvenantis Vaiterio miestelio pensionate, yra „tas pats dėdė iš laikraščių“. Pasirodė, kad R.Robinsas atvyko į Vaiterį praėjus savaitei nuo dingimo, miestelio gyventojams prisistatė kaip Reinoldsas Rodžersas, šachtininkas iš Kentukio. Atvažiavusių giminaičių R.Robinsas nepažino. Tik ilgai gydantis psichiatrijos klinikoje jam pavyko iš dalies susigrąžinti atmintį. Gydytojų nuomone, tokią jo būseną sukėlė ilgalaikė emocinė ir protinė įtampa (R.Robinsas dirbo ryšių su SSRS srityje).

 

Nežinomas kareivis

 

1918 metų vasario 4-ąją vienoje iš Prancūzijos Liono miesto geležinkelio stočių buvo rastas atmintį praradęs kareivis. Jis negalėjo pasakyti, iš kur atvyko ir kur vyko, neturėjo su savimi jokių dokumentų, tačiau klausinėjamas pasakė, kad tikriausiai yra Antelmas Manženas (Anthelme Mangin).

 

Kadangi nieko konkretesnio negalėjo pasakyti, kareivis buvo nusiųstas į psichiatrijos kliniką ištirti, paskui į kitą ir taip toliau. Ilgus metus jis buvo vežiojamas iš vienos medicinos įstaigos į kitą, ir niekur niekas jam negalėjo padėti. Antelmo nuotrauka buvo paskelbta laikraščiuose ir apie 300 šeimų atsiliepė į skelbimą, tvirtindamos, kad tai yra jų giminaitis, bet A.Manženas nieko iš potencialių šeimos narių neatpažino, taigi nebuvo kaip patikrinti, jos apsirinka ar ne.

 

1930 m. šeima iš Sen Moro pareiškė, kad prieš 12 metų rastasis kareivis yra ne kas kitas kaip padavėjas Oktavas Monžuanas (Octave Monjoin), išėjęs į Pirmojo pasaulinio karo frontą ir negrįžęs. Kaip pavyko išsiaiškinti, 1914 m. rugpjūtį O.Monžuanas buvo sužeistas ir paimtas į nelaisvę. Jis 3,5 metų praleido belaisvių stovyklose, o 1918 m. sausį išsiųstas į Prancūziją. Jo dokumentai buvo dingę, tad niekas iš artimųjų nesužinojo, kad jis grįžo. Manoma, kad atminties praradimą išprovokavo sukrėtimai, kuriuos Oktavui teko patirti karo metais.

 

Būna ir taip…

 

Unikalus yra britų muzikologo Klaivo Veringo (Clive Wearing) amnezijos atvejis. 46 metų vyrui buvo nustatyta reta liga – herpetinis encefalitas. Liga smarkiai pakenkė nervų sistemai, sukeldama vienu metu ir anterogradinę, ir retrogradinę amneziją.

 

Nauji prisiminimai K.Veringo atmintyje išlieka ne ilgiau nei pora sekundžių, sutriko ir trumpalaikė, ir ilgalaikė atmintis. Jis myli savo žmoną, bet neatsimena, kad ji jo žmona, neprisimena ir savo vaikų vardų. Keista, bet vadinamoji procedūrinė Klaivo atmintis išliko. Jis, kaip ir anksčiau, skambina fortepijonu, nors neatsimena nė vienos natos.

 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“, parengė: Milda Kunskaitė

 

Respublika-logo1


2500
1 Comment threads
0 Thread replies
0 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
0 Comment authors
Naujausius Seniausius Geriausius
...