Dinozaurus sunaikino ateiviai?

Kugitang Tau kalnuose yra taip vadinamas Dinozaurų plokštikalnis, kuriame taip pat buvo aptikti dinozauro ir žmogaus pėdsakai. Apie tai buvo pranešta spaudoje dar 1983 metais, remiantis Turkmėnijos paleontologijos muziejaus direktoriaus pasakojimu. Ši naujiena taip pat buvo paskelbta per televiziją rodomose žiniose.Vienas pirmųjų, kuris pastebėjo keletą suakmenėjusių žmogaus pėdsakų tarp daugybės dinozaurų pėdsakų, buvo mokslininkas Kurbonas Amanijazovas.

Žmogaus pėdsakai ryškiai skiriasi nuo tų, kuriuos paliko tripirštės dinozaurų pėdos. Sis pėdsakas pailgas, matomas kulnas. Viso aiškiai matomo pėdsako ilgis yra 26 cm, tai atitinka 43-ią šiuolaikinio žmogaus apavo dydį. Iš viso buvo aptikti 6 tokie pėdsakai. Jų amžius – 150-200 milijonų metų.

2000 metų rugpjūčio mėnesį Dinozaurų plokštikalnyje Turkmėnijos mokslų akademijos ir Geologijos instituto kvietimu apsilankė grupė specialistų iš Los Andželo

Gamtos muziejaus Dinozaurų instituto, kuriems vadovavo Denis Sviftas. Jie patvirtino, kad pėdsakai egzistuoja, tačiau nepriėjo vieningos išvados, kas juos galėjo palikti juros periode. Galima sakyti, kad ekspedicija nepadarė galutinių išvadų, o tylėjimą galima traktuoti įvairiai: mokslininkai aptiko kažką sensacingo ir nusprendė kurį laiką nieko nepasakoti, kol patys visko neištirs; nenori sugadinti savo reputacijos kolegų akyse; neturi nenuginčijamų faktų, kurie leistų neginčijamai patvirtinti ar atmesti žmogaus pėdsakų atsiradimą mezozojaus epochoje.

Visai neseniai pasirodė duomenų, kad Uzbekijoje irgi aptikti suakmenėję pėdsakai, panašūs į žmogaus.

Degradacija?

Dinozaurai galėjo atsirasti iš dvikojų žmonių, kurie nežinomu būdu atsirado mūsų planetoje pačioje triaso periodo (prieš 251-201 milijoną metų) pradžioje. Jie galėjo išsivystyti ir iš reptilijų, kurios gyveno permo periodo pabaigoje maždaug prieš 260 milijonų metų, t.y. žymiai anksčiau nei pirmieji dinozaurai.

Tuo metu gyvenusios reptilijos buvo panašios į žvėris. Sprendžiant iš aptiktų atspaudų, kai kurios reptilijos turėjo kailiu padengtą odą, o dantys buvo labai panašūs į šiuolaikinių žvėrių dantis – kapliai, iltys, krūminiai dantys. Šios reptilijos maistą kando kapliais, aukas draskė iltimis, o maistą kramtė krūminiais dantimis, kaip tai daro šiuolaikiniai žinduoliai. Gali būti, kad senovėje gyvenusios reptilijos buvo gyvavedės.

Jeigu kada nors mokslas pripažins, kad permo periodo reptilijos galėjo būti dinozaurų ir kitų mezozojaus epochos reptilijų protėviais, teks pripažinti, kad reptilijų tarpe ilgą laiką buvo didžiulė degradacija. Gyvavedžiai protėviai ėmė dėti kiaušinius. Būsimų reptilijų oda pasidengė suragėjusiais žvynais. Reptilijų dantys nustojo būti skirstomi į kaplius, iltis ir krūminius dantis, paukščiai iš viso neteko dantų, savo žandikaulius paversdami suragėjusiu snapu.

Dinozaurų dantys ėmė augti visą gyvenimą, iškritusius dantis keitė nauji. Tai leido padidinti dantų skaičių ir dydį. Tačiau už viską teko mokėti – dinozaurai nebeteko sugebėjimo normaliai kramtyti maisto, nes jų dantys realybėje nepataikydavo vienas ant kito. Išnyko žandikaulių okliuzija, todėl dinozaurai buvo priversti ryti nekramtytą maistą.

Įvairedančiai dinozaurai

Heterodontozaurai, kaip ir dera pagal pavadinimą, turėjo kaplius, iltis ir krūminius dantis – kaip žinduoliai bei žmonės. Kai paleontologai pirmą kartą aptiko suakmenėjusias heterodontozaurų liekanas, jie nepatikėjo, kad prieš jų akis yra reptilija. Iltys buvo kaip tikro šuns. Tvirtų krūminių dantų dėka šis pusiau žvėris-pusiau reptilija galėjo kramtyti maistą, kaip tai daro dauguma žinduolių ir žmogus.

Įdomu tai, kad iš pradžių dinozaurai ant pėdų turėjo po keturis pirštus. Mažasis pirštelis išnyko kaip nereikalingas rudimentas. Didysis pirštas buvo priešais kitus pirštus – visai kaip žmogaus nykštys! Paleontologai mano, kad šis dinozauras savo priekinėmis letenomis (rankomis) galėjo ką nors sugriebti, pavyzdžiui, rinkti augalus. Heterodontozaurai, kaip ir dauguma ankstyvųjų paukštinių ar driežinių dinozaurų buvo dvikojai, todėl šis mokslininkų teiginys turi pagrindą. Tik neaišku, kam tą reikėjo daryti, jeigu jie buvo mėsėdžiai.

Įdomus dar vienas dalykas. Kaip parodė Čikagos universiteto mokslininkės Loros Poro atlikti tyrimai, heterodontozaurai turėjo tiek pieninius, tiek nuolatinius dantis. Jeigu nuolatinis dantis iškrisdavo, kitas dantis šioje vietoje jau nebeataugdavo. Lygiai taip yra žmogui.

Dar 7-ame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Tadžikijoje kalnų papėdėje prie Sirmento upės buvo aptikti unikalūs dinozaurų pėdsakai – jų pėdos turėjo po 5 pirštus. Paprastai 1-2 dinozaurų pirštai išnykdavo, o koja būdavo panaši į paukščio. Netoli Sirmento upės esančiuose kalkakmenio kloduose, kurių amžius 80 milijonų metų, buvo aptiktos viso penkiapirščių dinozaurų būrio griaučių liekanos.

Kiaušinis atsirado vėliau

Tai, kad mezozojuje gyvenę pleziozaurai buvo gyvavedžiai, sužinota visai neseniai. Apie šią sensaciją buvo pranešta 2011 metais žurnale „Nature“. Los Andželo gamtos muziejuje eksponuojamos patelės pilve buvo aptiktas embrionas.

Žymiai anksčiau mokslininkams pavyko nustatyti, kad gyvavedžiais buvo ir kiti vandenyje gyvenę dinozaurai – ichtiozaurai ir mezozaurai. Ichtiozaurų patelių kūnuose aptikta 11 suakmenėjusių embrionų. 2011 metų birželio mėnesį buvo išplatinta informacija, jog Liaolinio provincijoje (Kinija), aptiktas puikiai išsilaikiusios dinozauro patelės, gyvenusios prieš 120 milijonų metų, skeletas. Jos kūne aptikta 10 gerai išsivysčiusių suakmenėjusių embrionų…

Panašu, kad dinozaurų protėviai buvo gyvavedžiai, kaip ir žmonės. Kiaušinius dėti pradėjo tik tada, kai supaprastėjo reprodukcinis ciklas.

Tai, kad visų reptilijų protėviai buvo gyvavedžiai, rašo embrobiologas S.Saveljevas knygoje „Smegenų kilmė“. Mokslininkas šią išvadą padarė, palyginęs reptilijos apvaisinto kiaušinio ir žinduolių embriono palyginimą: „Archajiškos reptilijos savo palikuonis išnešiodavo savo viduje, kol gimdavo jau susiformavę individai… Panašu, jog senovės reptilijos greitai paplito sausumoje dėl to, kad buvo gyvavedės, o ne dėl to, kad dėjo kiaušinius tvirtu lukštu“.

Šią specialisto išvadą gali patvirtinti tai, kad daugelis gyvačių ir driežų taip pat yra gyvavedžiai. Pavyzdžiui, apie 20 % visų driežų veda gyvus palikuonis. Panašu, kad šios reptilijos gyvavedystę paveldėjo iš tobulesnių protėvių, tarp kurių galėjo būti ir žmogus… Evoliucionistai visą laiką teigė priešingai – iš pradžių buvo pradėti dėti kiaušiniai, tik vėliau atsirado gyvavedystė.

Karšta Vilio širdis

Dinozaurų protėviai buvo šiltakraujai. Bent jau tescelozauras („keistasis driežas“), kurio išliko suakmenėjusi keturių kamerų širdis. Tyrinėtojai šią pabaisą pavadino Viliu, ji svėrė apie 300 kg ir gyveno prieš 66 milijonus metų. Šio gyvūno liekanos 1993 metais buvo aptiktos Pietų Dakotoje (JAV).Neseniai atlikti tyrimai parodė, jog suakmenėjusioje Vilio širdyje yra geležies – vieno iš pagrindinių kraujo hemoglobino komponentų.

Reikia atsiminti, kad suakmenėjusios minkštųjų audinių ir vidaus organų liekanos yra didžiulė retenybė. Krokodilai ir paukščiai turi keturių kamerų širdis, tačiau iki suakmenėjusios Vilio širdies atradimo mokslininkai manė, kad dinozaurai turėjo trijų kamerų širdį ir buvo šaltakraujai.Gali būti, kad krokodilų ir paukščių protėviai taip pat buvo šiltakraujai, turėjo keturių kamerų širdis bei buvo gyvavedžiai.
Dydysis permo išmirimas

Tad iš kur atsirado dinozaurai? Galima iškelti drąsią versiją – iš žmonių, kurie gyveno dar prieš dinozaurus ties paleozojaus ir mezozojaus erų sandūra.

Šiuo požiūriu labai intriguojančiai atrodo gyvūnų išmirimas pačioje paleozojaus eros pabaigoje. Maždaug prieš 240 milijonų metų staiga išmirė apie 96 % Žemės gyvūnijos, tame tarpe ir kailiais apaugusios reptilijos. Šis įvykis buvo pavadintas didžiuoju permo išmirimu, po kurio planetoje pradėjo karaliauti dinozaurai.

Gal šio įvykio kaltininkais buvo ateiviai? Per pora milijonų metų jie, atsiskyrę nuo savo brolių ir seserų, pasilikusių kitose žvaigždėse, tapo dinozaurais?

Patys dinozaurai netikėtai išmirė mezozojaus eros pabaigoje, pragyvenę planetoje daugiau nei 160 milijonų metų. Juos galėjo pražudyti dar viena ateivių ekspansija, kuri įvyko maždaug prieš 65 milijonus metų.

Egzistuoja apie šimtas teorijų, kurios bando paaiškinti dinozaurų išmirimą. Populiariausios teorijos: jie žuvo nuo supernovos blyksnio; Žemė susidūrė su didžiuliu asteroidu; dinozaurai apsinuodijo gaubtasėkliais augalais, kurie pakeitė plikasėklius; mirė iš troškulio, kai išdžiūvo vandens šaltiniai; dinozaurų kiaušinių lukštas suplonėjo dėl kalio trūkumo, todėl kiaušinius kartu su embrionais suėdė smulkūs žinduoliai; dinozaurus pražudė šaltis; dinozaurai žuvo dėl ugnikalnių išsiveržimo;
dinozaurai išmirė nuo bado ir t.t.

Yra dar viena, jau 101 hipotezė, kurios kažkodėl niekas rimtai nevertina. Ją iškėlė žinomas rusų rašytojas ir paleontologas I.Jefremovas knygoje „Žvaigždžių laivai“. Populiariai šią teoriją galima paaiškinti taip – dinozaurus išnaikino netikėtai mezozojaus eros kreidos periodo pabaigoje Žemėje pasirodę protingi ateiviai. Rašytojo knygoje du paleontologai po suakmenėjusiais dinozaurų kaulais aptiko ateivio kaukolę…

Gobio dykumoje, Kinijoje, Tian Sanio kalnų atšakose, Kanadoje, Siaurės ir Pietų Amerikose aptiktos didžiulės skeletų sankaupos – taip vadinamos dinozaurų kapinės, kuriose kartu palaidoti suaugę dinozaurai su vaikais. Gana dažnai šiose vietovėse yra padidėjęs radiacinis fonas. Tai leidžia manyti, kad maždaug prieš 70-60 milijonų metų dinozaurus išnaikino kainozojaus eros žmogus, pasinaudodamas branduolinėmis technologijomis…

Inf. pasidalino: mzicka, inf. šaltinis žurnalas “Mįslės ir faktai”