Iki Tvano žmonės buvo gigantais

Esama nepaneigiamų įrodymų, kad planetoje gyveno žmonės gigantai. Archeologiniai radiniai, aptikti įvairiais laikotarpiais ir visuose pasaulio kampeliuose, patvirtina šį faktą.

1821 metais Tenesio valstijoje surado senovinės akmeninės sienos griuvėsius, po kuriais buvo du žmogaus skeletai, kurių ūgis siekė 215 cm. Viskonsine, statant grūdų saugyklą 1879 metais buvo aptikti didžiuliai slanksteliai ir “neįtikėtino storio bei dydžio” kaukolės kaulai, kaip liudija žinutė laikraštyje.

1883 Jutoje surasti keli kapai, kuriuose buvo palaidoti labai didelio ūgio žmonės – mažiausiai 30 cm didesni už vidutinį vietinių indėnų ūgį. Pastarieji nesugebėjo suteikti jokios informacijos apie kapus. 1885 metais Hastervilyje, Pensilvanija, didžiuliame kape aptiktas akmeninis rūsys, kuriame buvo 215 cm ūgio skeletas. Ant rūsio sienų buvo išraižyti primityvūs žmonių, paukščių ir gyvūnų vaizdai.

1890 Egipte archeologai rado akmeninį sarkofagą su moliniu karstu viduje, jame buvo dvimetrinės raudonplaukės moters ir kūdikio mumijos. Veido bruožais ir kūno sudėjimu mumija smarkiai skyrėsi nuo senovės egiptiečių. Panašias vyro ir moters raudonais plaukais mumijas rado 1912 metais Lavloke, Nevadoje, urve, iškaltame uoloje. Mumifikuotos moters ūgis, jai gyvai esant, buvo du metrai, o vyro – apie tris.

Radiniai Australijoje

1930 metais netoli Bazarsto kalnakasiai dažnai aptikdavo suakmenėjusius didžiulių žmogaus kojų atspaudus. Gigantiškus žmones, kurių liekanos buvo randamos Australijoje, antropologai pavadino megantropusais. Šių žmonių ūgis siekė nuo 210 iki 365 cm. Megantropusai panašūs į gigantopitekus, kurių liekanos aptiktos Kinijoje. Sprendžiant pagal žandikaulių ir dantų dydį, kinietiški gigantai buvo nuo 3 iki 3,5 metro ūgio, o svėrė apie 400 kg. Netoli Bazarsto, užės nuosėdose rasta didžiulių ir sunkių akmeninių artefaktų – kuokų, peilių, gremžtukų, kirvių. Šiuolaikinis žmogus vargu ar galėtų darbuotis įrankiais, kurie sveria nuo 4 iki 9 kg.

Antropologinė ekspedicija, specialiai tyrusi šį rajoną 1985 metais, kasinėjo iki 3 metrų gylio nuo žemės paviršiaus. Šalia viso kito, aptiktas suakmenėję šakniniai dantys, kurio aukštis – 67, o plotis – 42 mm. Dantų savininkas turėjo būti mažiausiai 7,5 metro ūgio ir 370 kg svorio. Analizė nustatė radinių amžių, jis siekė 9 mln metų.

1971 metais Kvinslende, fermeris Stivenas Volkeris, ardamas lauką, užtiko didelį žandikaulio fragmentą su 5 cm aukščio dantimis. 1979 metais Megalong Velyje Žydruosiuose kalnuose vietiniai gyventojai surado didžiulį, iš upelio styrantį akmenį, ant kurio buvo matyti dalies milžiniškos pėdos su penkiais pirštais atspaudas. Jeigu jis būtų išlikęs visas, tai turėtų apie 60 cm ilgio. Iš čia seka, kad atspaudą paliko žmogus, kurio ūgis siekė 6 metrus.

Netoli Malgoa buvo aptikti trys pėdos atspaudai, kurių ilgis siekė 60 cm, o plotis – 17 cm. Milžino žingsnio ilgis siekė 130 cm. Pėdsakai išliko suakmenėjusioje lavoje milijonus metų, atsirado jie gerokai prieš pasirodant Australijoje Homo Sapiens (jei evoliucijos teoriją laikysime teisinga). Didžiulių pėdsakų esama ir Aukštutinio Maklėjaus upės vagoje, šių pėdų pirštų ilgis siekia 10 cm, o pėdos plotis – 25 cm. Akivaizdu, kad Australijos aborigenai nebuvo pirmieji kontinento gyventojai. Įdomu, kad jų tautosakoje esama legendų apie žmones gigantus, kitados gyvenusius šiose teritorijose.

Kiti liudijimai apie gigantus

Vienoje senovinėje knygoje “Istorija ir antika”, kuri dabar saugoma Oksfordo universiteto bibliotekoje, yra ataskaita apie surastą gigantišką skeletą, tai įvyko viduramžiais Kamberlende. “Gigantas užkastas 4 jardų gylyje ir apsivilkęs pilna karine apranga. Jo kalavijas ir kovinis kirvis palaidoti šalia jo. Skeleto ilgis – 4,5 jardo (4 metrai), o “didžiojo žmogaus” dantys siekia 6,5 colio (17 cm)”.

1877 metais netoli Eurikos Nevadoje kasėjai plovė auksą dykuminiame rajone. Vienas darbininkas atsitiktinai pastebėjo kažką styrančio iš skardžio. Žmonės užsikorė ant uolos ir apstulbę aptiko žmogaus pėdos ir kelio kartu su kelio kaušeliu, liekanas. Kaulas buvo įmūrytas į uolą ir kasėjai iškirto jį iš uolienos. Įvertinę radinio neįprastumą, pristatė jį į Eureką. Kojos liekana buvo įaugusi į kvarcitą, o patys kaulai buvo pajuodę, kas liudijo apie solidų amžių. Koja buvo nulaužta aukščiau kelio. Keli gydytojai apžiūrėjo kaulus ir padarė išvadą, kad koja neabejotinai priklausė žmogui. Labiausiai intrigavo kojos dydis – 97 cm nuo kelio iki pėdos. Kojos šeimininkas būdamas gyvas turėjo būti 3,6 metro ūgio.

Dar labiau suintrigavo kvarcito, kuriame rasta koja, amžius – 185 mln metų, dinozaurų era. Vietiniai laikraščiai paskelbė apie sensaciją. Vienas muziejus pasiuntė tyrėjus į radinio vietą, kad galbūt surastų likusias skeleto detales, tačiau nieko daugiau nebuvo aptikta. 1936 metais vokiečių paleontologas ir antropologas Larsonas Kolis rado gigantiškų žmonių skeletus Elaizi ežero pakrantėje Centrinėje Afrikoje. 12 vyrų, palaidotų broliškame kape, gyvi būdami turėjo nuo 3,5 iki 3,75 metro ūgį. Įdomu, kad jų kaukolės turėjo nuožulnias barzdas ir po dvi eiles viršutinių ir apatinių dantų.

Yra liudijimų, kad per II Pasaulinį karą Lenkijoje, laidojant sušaudytus žmones, buvo atkasta suakmenėjusi kaukolė, kurios aukštis – 55 cm, kitaip sakant, beveik tris kartus didesnė už šiuolaikinio suaugusio žmogaus kaukolę. Gigantas, kuriam priklausė kaukolė, turėjo labai proporcingus bruožus ir ne mažesnį kaip 3,5 metro ūgį.

Milžinų kaukolės

Aivenas Sandersonas, žinomas zoologas ir dažnas 7 dešimtmečio amerikiečių šou “Šiandien vakare” svečias, kartą papasakojo publikai įdomią istoriją apie jo gautą iš kažkokio Aleno Makširo laišką. Autorius 1950 metais dirbo buldozerininku Aliaskoje, tiesė kelią. Jis pranešė, kad darbininkai aptiko vienoje laidojimo kalvoje dvi didžiules suakmenėjusias kaukoles ir kojų kaulus. Kaukolių aukštis siekė 58 cm, o plotis – 30 cm. Senovės gigantai turėjo po dvi eiles dantų ir neproporcingai plokščius veidus. Kiekvienoje kaukolėje viršutinėje dalyje būta apskritos angos. Reikia pažymėti, kad paprotys deformuoti galvas, egzistavo kai kuriose Šiaurės Amerikos indėnų gentyse. Slanksteliai, kaip ir kaukolės, buvo tris kartus didesni nei pas dabartinį žmogų. Kelio kaulų ilgis siekė nuo 150 iki 180 cm.

Pietų Afrikoje, deimantų kasyklose 1950 metais buvo aptiktas 45 cm aukščio kaukolės fragmentas. Virš antakių buvo du keisti išsikišimai, primenantys nedidelius ragus. Antropologai, į kurių rankas papuolė radinys, nustatė kaukolės amžių – apie 9 mln metų. Esama patikimų liudijimų apie tokias kaukoles, aptiktas Pietryčių Azijoje ir Okeanijos salose.