Vandenyno gelmės slepia paslaptingas tūkstantmetes būtybes
|Du trečdalius Žemės dengia vanduo, tačiau žmonės neįtikėtinai mažai žino apie tai, kas vyksta vandenyno gelmėse. Ten, keistame amžinos nakties pasaulyje, į kurį neprasiskverbia nė vienas šviesos spindulys, slepiasi milžiniški kalmarai ir tūkstančius metų galintys gyventi padarai. Povandeniniai mikrofonai tolydžio fiksuoja keistus nežinomos kilmės garsus, kuriuos galbūt skleidžia dar mokslui nežinomos būtybės.
Mėnulio paviršius žinomas geriau
Vienuolikos kilometrų gylį vietomis siekiančios vandenyno gelmės, kad ir kaip būtų keista, žmonėms ir šiandien žinomos kur kas menkiau nei kaimyninių planetų paviršius. Žinoma, povandeniniai laivai, batiskafai ir narai dieną naktį naršo jūrų dugnus, tačiau gerai ištirti yra, ko gero, vos keli šimtai kvadratinių kilometrų. Tuo tarpu bendras pasaulinio vandenyno plotas yra 361 mln.kv. kilometrų. Didžiojoje šios teritorijos dalyje žmogus nėra niekada buvęs…
Nereikėtų stebėtis, juk žmonės tik visai neseniai atrado, kad milžiniški kalmarai (krakenai) vis dėlto egzistuoja, o ne yra kvaištelėjusių rašytojų bei prietaringų jūrininkų išmonė.
Tik 1995-aisiais amerikiečių tyrinėtojai pagaliau sudarė smulkų visų pasaulio jūrų žemėlapį.
Gelmėse tvyro amžina tamsa
Kol kas menkai žinoma, kaip keičiasi okeano vandenys leidžiantis į jo gelmes. Saulės spinduliai nuskaidrina tik apie 100 metrų sluoksnį, o maždaug kilometro gylyje vandens temperatūra staigiai krinta iki +2 laipsnių.
Giliau tyrinėtojų laukia tik neįžvelgiama tamsa. Žmogui tokioje gelmėje gyventi kone neįmanoma - ten šalta ir tamsu. Tačiau ir tokiose gelmėse klesti gyvybė: milijonai kirmėlių naršo dugno nuosėdas, dugnu šmirinėja akli vėžiagyviai, o virš jų plaukioja milžiniškos medūzos, kurių 90 proc. kūno sudaro vanduo – kitaip jos tiesiog neatlaikytų milžiniško vandens slėgio.
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt
Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!
Visai nenuostabu, kad į tokias gelmes retai nusileidžia žmonių valdomi prietaisai. O nusileidę beveik kiekvienąsyk praneša apie atradimus. Jūrų gyvūnų surašymo draugijos mokslininkų teigimu, 80 procentų tokiose gelmėse aptinkamų padarų būna anksčiau nežinomi mokslui. Minėtos draugijos narys amerikiečių mokslininkas Frederikas Graslas teigia, kad net su šiuolaikine technika prireiktų tūkstančių metų aptikti visoms būtybių, tūnančių toje gelmėje, rūšims.
Tūkstančius metų gyvenantys padarai
Kaip nedaug žinoma apie jūrų gyvūnus, paaiškėjo tik neseniai, kai pasaulį apskriejo sensacinga žinia, kad kai kurie banginiai gali išgyventi iki poros šimtų metų.
Tai sužinota sumedžiojus keletą banginių, kuriuose rasta akmeninių ir kaulinių harpūnų antgalių. Tokiais harpūnais liautasi naudotis maždaug nuo 1880-ųjų, kai eskimai ėmė medžioti geležiniais ir plieniniais įrankiais.
Iš keturių Aliaskos pakrantėse sugautų kuprotųjų banginių trijų, tyrinėtojų vertinimu, amžius buvo 135-172 metai, o vienas galėjo būti sulaukęs net 211 metų. Anksčiau manyta, kad šios rūšies banginiai gali gyventi 80-100 metų, o didžiausiu ilgaamžiu vadintas mėlynasis banginis, kuris sulaukdavo 114 metų.
Dar daugiau mokslininkus pritrenkė Antarktidos apylinkių dugne rasta milžiniška jūrų kempė Scolymastra joubini, aptikta pusės kilometro gylyje, kartais siekianti dviejų metrų aukštį. Biologai, ištyrę jos medžiagų apykaitą, buvo apstulbinti: šis organizmas teoriškai gali išgyventi net iki 10 tūkstančių metų!..
Gigantiški kalmarai tūno gelmėse
Vien 2003 m. Australijos ir Naujosios Zelandijos biologai Tasmanijos jūros gelmėse rado apie šimtą mokslui anksčiau nežinomų jūros gyvūnų rūšių.
Kai kurie padarai tiesiog neįtikėtini: buvo atrasta žuvis, savo dantyse turėjusi daugybę liežuvėlių. Kitas keistas padaras turėjo ilgą smailų snukį, kurį naudojo it metalo detektorių (skleidė juo elektros impulsus) ieškodamas dugne grobio.
Indijos vandenyno gelmėse mokslininkai aptiko ne mažiau keistą padarą – moliuską, gyvenantį it viduramžių riteris šarvuose iš geležies sulfigų. Šis moliuskas – vienintelis mokslui žinomas gyvūnas, sugebantis įterpti į savo organizmą mineralus, turinčius geležies. Iš esmės tokius moliuskus būtų galima žvejoti ne tinklu, o magnetu…
Tačiau labiausiai tyrinėtojus domina gigantiški aštuonkojai ir kalmarai, kurie ilgą laiką laikyti tik fantazijomis. Tiesa, senoviniai metraščiai mini šias jūrų pabaisas, kurios, esą, net puldavusios laivus ir apvydavusios jų korpusus savo ilgais čiuptuvais.
Šie padarai laikomi vienais iš protingiausių (jei taip galima apibūdinti gyvūnus) planetoje, jų akys didžiulės (gali būti 45 cm skersmens), o gyventi jie gali, manoma, nuo 300 metrų iki 3 kilometrų gelmėje, tad su žmogumi susiduria itin retai.
Neretai tokių jūros monstrų kūnus bangos išmeta į pakrantę - užfiksuota apie 200 tokių atvejų. Naujojoje Zelandijoje šitaip 1880 m. buvo rastos 18 m ilgio kalmaro liekanos.
Giliavandenių batiskafų įgulos ne kartą pasakojo maždaug 2 km gylyje regėję gigantiškus, apie 30 metrų ilgio kalmarus, o dar giliau, tyrinėtojų manymu, galima sutikti ir 50 m ilgio padarų.
Tokios pabaisos galbūt neretai puola ir banginius, nes ant sumedžiotų banginių kūnų kartais aptinkama didžiulių kalmarų siurbtukų paliktų žaizdų.
Paslaptingi garsai kelia sumaištį
O viena didžiausių vandenyno dugno mįslių yra keisti garsai, tolydžio fiksuojami pakrantėse įrengtų povandeninių mikrofonų. Gali būti, kad šie signalai – povandeninės jūrų gyvūnų „kalbos“ atgarsiai, juk garsas vandenyje sklinda daug greičiau nei ore, o banginių tyrinėjimai atskleidė, kad šie panašiais signalais gali bendrauti su gentainiais, esančiais už kelių šimtų kilometrų…
Nuo 1997-ųjų Ramiajame vandenyne mokslininkai tiria keistą garsą, kurį patys vadina didžiuoju blup. Šis garsas sklinda jūros dugnu maždaug 5000 km ir jį turėtų skleisti kažkoks didžiulis jūrų padaras, tačiau nepanašu, kad tai galėtų būti banginis. Spėjama, kad šitokiais garsais gali bendrauti ir jau minėti milžiniški kalmarai.
Dar vienas keistas garsas nuolat fiksuojamas vandenyne netoli pusiaujo, jį praminė pikiruojančiu. Tiems, kas išgirsta jį pirmąsyk, garsas išties primena didžiulio lėktuvo, itin žemai lekiančio virš bangų, gausmą. Koks paslaptingas jūrų padaras gali šitaip keliauti šiuose vandenyno rajonuose? O gal tai viso labo besitrinančių vienas į kitą Antarktidos ledynų girgždesys?
Parengta pagal užsienio spaudą, vertė: Respublika.lt
KAIJU :DDD
galėjot idet ir daugiau tokiu nuotraukų kokia ant temos nes tik ta nuotrauka pamates ir paspaudžiau ,kad galeciau paziureti nematytus plaukiojančius dalykus teksto neskaiciau nes nera pavaiksliuku ,bet atrodo idomaiai parasyta:DD
vis del to perkaiciau ,seip idomiai parsyta :DD