Juoko gydomosios jėgos

patch-adams-laughterPaskutinį XX a. dešimtmetį indas gydytojas Madanas Katarija (Madan Kataria) ieškojo paprasto būdo išsaugoti sveikatą. Remdamasis juoko tyrimų duomenimis, jis sukūrė juoko jogą. Tai yra gilaus kvėpavimo ir tempimo pratimų, skatinančių juoktis, derinys.

 

Įrodyta, kad juokiantis didėja plaučių tūris ir deguonies kiekis kraujyje, mažėja kraujospūdis ir cukraus kiekis, stiprėja imunitetas, lengviau įveikiamas stresas. Juoko tyrimai rodo, kad organizmas neatskiria, juokiamasi nuoširdžiai ar ne, dirbtinis juokas sukelia tokį patį fiziologinį efektą kaip ir spontaniškas. Juoko jogos principas – “vaidink, kad juokiesi, kol tikrai taps juokinga”.

 

Juoko jogos specialistė Elen Miuler (Ellen Mueller) iš Austrijos apie juoko gydomąsias ir kuriamąsias jėgas, ir apie tai, kokiose situacijose juoktis nedera.

 

– Ponia Miuler, ar žmonės juokiasi per mažai?

 

– Kartą skaičiau, kad vokiečiai juokiasi vidutiniškai 6 minutes per dieną, o austrai vos tris minutes! Nežinau, ar tai galima įrodyti. Tačiau manau, kad apskritai juokiamės per mažai. Juokas suteikia galimybę priimti gyvenimą su visais jo niuansais, atitolti nuo problemų ir suartėti su žmonėmis. Mano požiūriu, juokas – ir juoko joga – yra ne linksmumo, o požiūrio į save ir kitus klausimas.

 

– Kaip atradote juoko jogą?

 

– Kadaise dėl asmeninių priežasčių ieškojau galimybių įveikti chroniškus skausmus ir vis susidurdavau su juoko gydomosiomis savybėmis: juokiantis skatinamas nuskausminamųjų bei uždegimą slopinančių medžiagų išsiskyrimas, o raumenys atsipalaiduoja. Rinkdama informaciją susidūriau su indu gydytoju ir juoko tyrinėtoju M.Katarija. Kadangi nei labai sugebu pasakoti anekdotus, nei iš daugumos jų pasijuokti, ir dar tuo gyvenimo laikotarpiu neatrodė, kad yra ko juoktis, M.Katarijos metodas “juoko joga, arba juokas be priežasties” mane labai sudomino.

Junkitės prie mūsų Facebooke
ir
sekite mus Instagram @anomalija.lt

Aš jau Jus seku (uždaryti ir daugiau nerodyti)!

 

– Kas pasikeitė per juoko jogą jūsų gyvenime?

 

– Intensyviai kaupiant patirtį, mano fizinė ir dvasinė būklė aiškiai pagerėjo. Manau, šį pagerėjimą galima sieti ir su teigiamu psichologiniu nusiteikimu, kuris atsiranda domintis šia tema. Tada įgavau jėgų savo gyvenime pakeisti daug ką, kas mane slėgė. Šiandien chroniškus sąnarių skausmus tarsi kas ranka nuėmė.

Įdomu? Sudominkite ir kitus! Pasidalinkite ir tęskite skaitymą.
Dalintis

 

– Kuo juoko joga jus labiausiai nustebino?

 

– Tuo, kaip šį metodą lengva taikyti ir kaip greitai jis veikia. Juoką skatina paprasti judesiai, kvėpavimo, tempimo, pantomimos ir žaidimo pratimai. Iš juoko imitacijos galiausiai gimsta spontaniškas juokas.

 

– Kaip reaguoja žmonės, pirmą kartą dalyvaujantys juoko jogos pratybose arba atvykstantys į “juoko klubą”?

 

– Reakcija būna perdėm teigiama. Žingsnis po žingsnio grupėje atsikratoma pradinio drovumo ir sumišimo. Greitai gimsta artumo ir bendrumo jausmas. Juokiantis greitai atsikratoma baimių, varžymosi ir įtampos. Juk žmonės į mane kreipiasi savanoriškai ir yra pasirengę juoktis. Jie nori ką nors pakeisti arba linksmai atsikratyti streso ir gyvenimui suteikti daugiau džiugesio, lengvumo.

 

– “YouTube” galima pamatyti filmuką: perpildytame metro vagone vyras pradeda nuoširdžiai kvatotis. Po pradinio nustebimo galiausiai ima raitytis iš juoko visas metro traukinys. Galite įsivaizduoti, kad tai įmanoma?

 

– Taip, aš netgi žinau, kad tai įmanoma! Norėdama įrodyti, kad juokas yra užkrečiamas, jau prieš keletą metų su draugais Vienos metro sukursčiau tokį juoko priepuolį. Piko metu metro vagone atsisėdau su knyga ir pilname vagone pradėjau garsiai juoktis. Iš pradžių kai kurie žmonės nepatogiai pasijutę kreipė akis į šalį.

 

Bet kai toliau viena sau juokiausi, vis daugiau keleivių pradėjo šypsotis, kai kurie ėmė kikenti, o kai kas ir juoktis. Juokas stiprėjo, tarsi peršokdamas nuo vieno žmogaus prie kito. Daugiausia juokėsi vaikai, aiškiai džiaugdamiesi netikėta linksmybe. Paklausta, ko juokiuosi, atsakiau, kad be priežasties, ir tai sukėlė dar didesnį juoką. Buvo tik keletas “atsparių juokui” bendrakeleivių, tačiau jų rūškanos minos, aišku, dar labiau juokino mane ir kitus.

 

– Kuo skiriasi “clowning” ir juoko joga?

 

– Tai skirtingi keliai į tą patį tikslą. Vienu atveju žiūrovus juokina klounas, o kitu – pratybų dalyviai mokosi patys imtis iniciatyvos juokui sukelti. Kaip prajuksite, yra nesvarbu, svarbiausia - juoktis, su priežastimi ar be, nes tai visuomet yra sveika!

 

– Ar, jūsų nuomone, yra galimybių medicinoje labiau pritaikyti juoką ir humorą?

 

– Tai labai pageidautina ir jau praktikuojama, kai kuriose ligoninėse įvedant “clowning”. Manau, tikrai būtų galima naudoti ir kitus metodus. Jei gydytojai ir slaugytojai ligonius daugiau veiktų linksmumu, džiaugsmu ir juoku, galbūt atsirastų daugiau žmoniškumo, o ligoniai mažiau laiko praleistų ligoninėse, nes manoma, kad juokas spartina sveikimo procesą. Ši streso įveikimo forma tikrai yra pigiausia ir ekologiškiausia. Kai prisimeni, kad daugybė ligų išsivysto dėl neigiamo streso, o juokas yra viena paprasčiausių ir puikiausių galimybių jį neutralizuoti, tikrai yra apie ką pagalvoti!

 

– Yra studijų, įrodančių tiesioginį juoko ir fizinės sveikatos ryšį, tarkime, imuninės sistemos suaktyvėjimo dėl juoko. Bet yra ne mažiau studijų, kurios aiškaus poveikio neįrodo.

 

– Tiesioginis juoko poveikis yra labai prieštaringų diskusijų objektas. Bet šis metodas yra toks pigus ir paprastas, kad jį lengvai galima išbandyti patiems. Juokas siunčia pozityvius signalus nervų sistemai, didina kraujo priplūdimą į smegenis ir gerina nuotaiką. Kai kurie mokslininkai intensyvų juoką prilygina meditacijai, nes abu sukelia būseną, kai blokuojamas aktyvus mąstymas.

 

– Ar yra temų, iš kurių juoktis neleistina?

 

– Juokas tinka ne visomis gyvenimo aplinkybėmis, ypač ekstremaliomis. Sielvarto taip lengvai neatsikratysi juokdamasis. Yra svarbu iš pradžių pagedėti, paliūdėti, o paskui bus galima ir juoktis. Tiek juokas, tiek verksmas išlaisvina, apvalo ir gelbsti. Juoko jogos tikslas – geranoriškas juokas, galima pasijuokti iš savęs arba tarpusavyje, bet niekada negalima išjuokti kitų. Žmonėms, kurie kartą buvo išjuokti, juokas gali kelti baimę ir atrodyti destruktyvus. Todėl juoko jogos pratybose nesijuokiama iš anekdotų, nes dauguma jų ką nors išjuokia.

 

– Ar tiek daug juokiantis nekyla pavojaus, kad kiti tavęs nebevertins rimtai?

 

– Akivaizdu, kad daug kur juokas vis dar priimamas skeptiškai ir su baime. Baimė, kad dėl juoko atrodysi nesolidžiai, išties yra didelė. Juokas taip pat gali suardyti hierarchiją, o tai savo ruožtu yra grėsmė kai kurioms struktūroms! Darbovietėse, kuriose juokas yra kasdienybės dalis, dirbama našiau ir kūrybiškiau, mažiau sergama, mažiau priekabiaujama, mažesnė darbuotojų kaita.

 

– Sakykite, ar būna dienų, kai neturite jokio ūpo juoktis?

 

– Aišku, kartais pasitaiko. Kaip jau minėjau, juokas dera ne visose gyvenimo situacijose. Be to, jokiu būdu nenorėčiau, kad juokas būtų prievartos priemonė. Tačiau ilgametė praktika man padeda vėl greitai nukreipti dėmesį į teigiamus gyvenimo dalykus.

 

Parengta pagal “Respublikos” priedą “Julius/Brigita”, respublika.lt


2500